Tiksinti bomba: geležies trūkumas nėščiosioms ir vaikams

Geležies stoka yra viena dažniausių mitybos nepakankamumo formų pasaulyje, turinti reikšmingos neigiamos įtakos įvairaus amžiaus žmonių sveikatai ir vystymuisi. Šis mikroelemento trūkumas dažnai vystosi nepastebimai, tačiau gali lemti padidėjusį sergamumą įvairiomis ligomis, lėtinti vaikų psichomotorinę raidą, neigiamai veikti jų mokymosi gebėjimus bei elgesį, o suaugusiems – mažinti darbingumą ir bloginti gyvenimo kokybę.

Kodėl geležis tokia svarbi?

Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, atliekantis daugybę funkcijų organizme:

• Deguonies transportas: Didžioji dalis organizmo geležies yra hemoglobine – raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltyme. Hemoglobinas sujungia deguonį plaučiuose ir perneša jį į visus kūno audinius bei organus.
• Raumenų veikla: Geležis įeina į mioglobino – raumenų baltymo, kaupiančio deguonį raumenyse – sudėtį.
• Fermentų veikla: Ji yra daugelio fermentų, būtinų energijos gamybai ir kitoms cheminėms reakcijoms ląstelėse, sudėtinė dalis.
• Imuninė sistema: Geležis svarbi normaliai imuninės sistemos veiklai ir atsparumui infekcijoms.

Geležies stoka ir mažakraujystė (anemija): koks skirtumas?

Svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats, nors šios būklės susijusios:

1. Geležies stoka (trūkumas): Tai pradinė stadija, kai organizmui pradeda trūkti geležies, bet jos atsargų dar pakanka normaliai hemoglobino gamybai. Organizmas pradeda naudoti sukauptas geležies atsargas (saugojamas baltymų feritino ir hemosiderino pavidalu). Šioje stadijoje žmogus dažniausiai nejaučia jokių specifinių simptomų, nors geležies atsargos jau senka. Nustatyti stoką galima tik atlikus kraujo tyrimus (ypač feritino kiekio nustatymą).
2. Geležies stokos mažakraujystė (anemija): Tai vėlesnė stadija, kai geležies atsargos visiškai išsenka, sutrinka hemoglobino gamyba kaulų čiulpuose, sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šioje stadijoje jau pasireiškia aiškūs simptomai.

Geležies stokos ir anemijos požymiai

Pradžioje geležies stoka gali nesukelti jokių juntamų požymių. Atsargoms senkant ir vystantis anemijai, gali pasireikšti:

• Bendri simptomai: Bendras silpnumas, greitas nuovargis net po nedidelio fizinio krūvio, mieguistumas, energijos stoka, oro trūkumas fizinės veiklos metu, suprastėjusi dėmesio koncentracija, dirglumas.
• Specifiniai požymiai:
  • Blyški oda, pabalusios gleivinės (ypač gerai matoma patempus apatinį akies voką – vidinė pusė būna ne rožinė, o balsva).
  • Sausa, šiurkšti oda.
  • Trapūs, lūžinėjantys, kartais įgaubti (šaukštelio formos) nagai.
  • Slenkantys, lūžinėjantys plaukai.
  • Įtrūkę, išopėję lūpų kampai (cheilitas).
  • Liežuvio uždegimas (glositas), skausmingumas.
  • Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija), kartais – širdies ūžesiai.
  • Galvos svaigimas, spengimas ausyse.
  • Sumažėjęs atsparumas infekcijoms (dažnesni peršalimai ir kitos ligos).
  • Kartais – noras valgyti nevalgomus dalykus (pvz., kreidą, molį – vadinamasis PICA sindromas).
  • Moterims – išnykusios ar nereguliarios mėnesinės (nors dažniau pati anemija būna gausių mėnesinių pasekmė).
• Poveikis vaikams: Geležies stoka kūdikiams ir vaikams ypač pavojinga, nes gali sutrikdyti normalią smegenų raidą, psichomotorinį vystymąsi, pažinimo funkcijas (mokymąsi, atmintį), sukelti elgesio problemų. Kai kurie tyrimai sieja ankstyvą geležies stoką net su padidėjusia dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo (ADHD) rizika.

Kam gresia geležies trūkumas? Rizikos grupės

Nors geležies gali trūkti bet kam, tam tikros grupės yra ypač rizikingos:

• Kūdikiai ir maži vaikai (ypač 6 mėn. – 4 metų): Papildomą maitinimą rekomenduojama pradėti maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus, atsižvelgiant į individualius kūdikio pasiruošimo ženklus (pvz., sėdi su nedidele pagalba, rodo susidomėjimą maistu, nebeturi liežuvio stūmimo reflekso). Kadangi tuo metu pradeda sekti ir geležies atsargos, svarbu, kad tarp pirmųjų siūlomų produktų būtų pakankamai geležies turinčio maisto (pvz., gerai termiškai apdorota ir sutrinta mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, geležimi praturtintos specialios kūdikių košės).
• Paaugliai (ypač mergaitės): Dėl spartaus augimo ir (mergaitėms) prasidėjusių mėnesinių. Dietų laikymasis taip pat didina riziką.
• Nėščios moterys: Geležies poreikis nėštumo metu labai išauga (vaisius ir placenta naudoja motinos atsargas), o vien su maistu jo gauti dažnai nepakanka.
• Žindančios moterys: Organizmas naudoja geležį pieno gamybai.
• Moterys, patiriančios gausias mėnesines.
• Asmenys, netenkantys kraujo (net ir lėtinio, nepastebimo): Dėl virškinamojo trakto ligų (opos, uždegiminės žarnų ligos – Krono liga, opinis kolitas), hemorojaus, dažno kraujavimo iš nosies ar dantenų, po operacijų ar traumų.
• Vyresnio amžiaus žmonės: Dėl prastesnės mitybos (sunku kramtyti mėsą), lėtinių ligų, sumažėjusio geležies pasisavinimo dėl amžinių virškinamojo trakto pokyčių ar vartojamų vaistų.
• Vegetarai ir veganai: Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės.
• Asmenys po virškinamojo trakto operacijų (pvz., pašalinus dalį skrandžio).
• Ilgai vartojantys tam tikrus vaistus: Pvz., nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (ibuprofeną, diklofenaką), aspiriną, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.
• Sergantieji lėtinėmis inkstų ligomis.
• Sergantieji onkologinėmis ligomis (pvz., storosios žarnos vėžiu).

Kaip papildyti geležies atsargas? Mityba ir pasisavinimas

Svarbiausia – subalansuota mityba, turinti pakankamai geležies.

• Geležies šaltiniai:
  • Hemo geležis (geriausiai pasisavinama): Randama gyvūninės kilmės produktuose – raudonoje mėsoje (jautiena, veršiena, aviena), kepenyse, paukštienoje (ypač tamsioje mėsoje), žuvyje, jūros gėrybėse (austrėse, midijose). Organizmas pasisavina apie 15-35% hemo geležies.
  • Ne hemo geležis (pasisavinama prasčiau): Randama augaliniuose produktuose – ankštinėse daržovėse (pupelės, lęšiai, avinžirniai), viso grūdo produktuose, žaliose lapinėse daržovėse (špinatai, lapiniai kopūstai), džiovintuose vaisiuose (abrikosuose), riešutuose, sėklose, burokėliuose. Organizmas pasisavina tik apie 2-20% ne hemo geležies.
• Geležies pasisavinimą gerina:
  • Vitaminas C: Valgant geležies turintį maistą kartu su vitamino C gausiais produktais (citrusiniais vaisiais, paprikomis, brokoliais, pomidorais, uogomis), ne hemo geležies pasisavinimas gali padidėti kelis kartus.
  • Mėsa, paukštiena, žuvis: Juose esantys veiksniai taip pat gerina ne hemo geležies pasisavinimą iš augalinių produktų, valgant juos kartu.
• Geležies pasisavinimą blogina:
  • Kalcis: Pieno produktai, kalcio papildai. Rekomenduojama vartoti juos ne tuo pačiu metu kaip geležies turtingą maistą ar papildus.
  • Taninai: Arbata (ypač juodoji), kava. Gerkite juos tarp valgymų, o ne valgio metu.
  • Fitatai: Grūdai, ankštiniai, riešutai, sėklos (nors šie produktai patys turi geležies, fitatai gali trukdyti jos pasisavinimui; mirkymas, daiginimas, rauginimas fitatų kiekį mažina).
  • Polifenoliai: Kai kurios daržovės, vaisiai, arbata, kava, vynas.
  • Kai kurie vaistai: Pvz., skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai.

Kada mitybos nebepakanka? Gydymas ir papildai

Jei diagnozuojama geležies stoka ar anemija, vien mitybos korekcijos dažniausiai nebeužtenka atsargoms atstatyti. Būtina ne tik rasti ir pašalinti stoką sukėlusią priežastį (pvz., sustabdyti kraujavimą, gydyti virškinimo ligą), bet ir vartoti geležies preparatus.

• Paskyrimas: Geležies papildus turi paskirti tik gydytojas, nustatęs stokos laipsnį ir parinkęs tinkamą preparato formą bei dozę. Savarankiškai vartoti geležies papildų negalima, nes per didelis jos kiekis organizmui taip pat kenksmingas.
• Formos: Papildai būna įvairių formų (tabletės, kapsulės, skystis, leidžiami preparatai). Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės geležies preparatai (pvz., geležies sulfatas, gliukonatas, fumaratas). Kartais geriau toleruojami trivalentės geležies ar skystos formos preparatai.
• Vartojimas: Gydytojas nurodys, kaip ir kada vartoti preparatą. Dažnai rekomenduojama vartoti tarp valgymų ar su vitamino C turinčiais produktais geresniam pasisavinimui, tačiau jei dirgina skrandį, galima vartoti ir valgio metu (nors pasisavinimas šiek tiek sumažėja).
• Trukmė: Geležies atsargoms atstatyti paprastai reikia ilgo gydymo kurso – nuo kelių mėnesių iki pusmečio ar ilgiau, net jei hemoglobino kiekis normalizuojasi greičiau. Būtina tęsti gydymą tiek, kiek nurodė gydytojas.
• Šalutinis poveikis: Geležies preparatai gali sukelti virškinimo sutrikimų (pykinimą, pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą), nudažyti išmatas juodai. Apie pasireiškusius poveikius reikia informuoti gydytoją – jis gali pakeisti preparatą ar dozę.

Kaip nustatomas geležies trūkumas? Diagnostika

Geležies stoką ar anemiją gydytojas diagnozuoja remdamasis:

• Simptomais ir nusiskundimais.
• Rizikos veiksnių įvertinimu.
• Kraujo tyrimais:
  • Bendras kraujo tyrimas (BKT): Parodo hemoglobino (Hb) koncentraciją ir kitus eritrocitų rodiklius (MCV, MCH, MCHC), kurie padeda nustatyti anemiją ir jos tipą.
  • Feritinas: Tai pagrindinis tyrimas geležies atsargoms organizme įvertinti. Jo kiekis sumažėja anksčiausiai, dar iki pasireiškiant anemijai. Pavyzdinės normos apatinės ribos (gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos): vaikams iki 5 m. – <12 µg/l, vyresniems vaikams ir suaugusiems – <15-30 µg/l.
  • Kiti tyrimai (rečiau): Transferino įsotinimas, tirpus transferino receptorius (sTfR), geležies koncentracija serume.

Svarbu: Kraujo tyrimų rezultatus turi interpretuoti gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, lytį, būklę ir laboratorijos nurodytas normas.

Prevencija: ypač svarbi nėščiosioms ir kūdikiams

• Nėštumas: Geležies poreikis labai išauga. Svarbu užtikrinti pakankamą jos kiekį su maistu dar iki pastojant ir viso nėštumo metu. Gydytojas stebi geležies rodiklius kraujyje ir dažnai profilaktiškai ar gydymui skiria geležies papildus.
• Kūdikystė:
  • Išnešiotiems naujagimiams motinos nėštumo metu sukauptų geležies atsargų paprastai pakanka iki 4-6 mėnesių amžiaus.
  • Motinos piene geležies nedaug, bet ji labai gerai pasisavinama. Pieno mišiniai yra papildomai praturtinti geležimi.
  • Nuo maždaug 6 mėnesių amžiaus būtina pradėti papildomą maitinimą geležies turinčiu maistu: mėsa (ypač raudona), paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, geležimi praturtintos košės.
  • Vengti per didelio karvės pieno kiekio: Vaikams nuo 1 metų nerekomenduojama išgerti daugiau nei 500-600 ml pieno per parą, nes jis turi mažai geležies ir gali trukdyti jos pasisavinimui iš kito maisto.
  • Profilaktinė patikra: Kūdikiams dažnai atliekamas profilaktinis kraujo tyrimas dėl mažakraujystės maždaug 9-12 mėnesių amžiaus.

Pabaigai

Geležies stoka ir anemija yra dažnos, bet dažniausiai sėkmingai gydomos ir išvengiamos būklės. Svarbiausia – subalansuota mityba, dėmesys rizikos grupėms, ankstyvas simptomų atpažinimas ir savalaikis kreipimasis į gydytoją dėl diagnostikos ir tinkamo gydymo ar profilaktikos parinkimo.