Meningokokinė infekcija

by Vytenė Menkevičienė · 2016-03-17

Meningokokinė infekcija – tai ūmi, gyvybei pavojinga liga, sukeliama bakterijos Neisseria meningitidis (meningokoko). Nors šia liga gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, ji ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Laiku neatpažinta ir nepradėta gydyti, ji gali sukelti sunkias komplikacijas ar net baigtis mirtimi per kelias valandas. Todėl labai svarbu žinoti jos požymius ir prevencijos būdus.

Kas yra meningokokas ir kokias ligas jis sukelia?

Meningokokas yra bakterija, kuri paprastai gyvena žmogaus nosiaryklėje. Daugeliu atvejų ji nesukelia jokių simptomų – žmogus tampa tiesiog bakterijos nešiotoju. Kartais ji gali sukelti lengvą ligą:

Ūmus nazofaringitas: Panašus į peršalimą – pasireiškia sloga, gerklės skausmu, nedideliu karščiavimu (iki 38°C). Nors pati forma nėra pavojinga, ji gali būti sunkesnių formų pradžia.

Tačiau jei meningokokas patenka į kraują ar smegenų skystį, jis sukelia invasyvią meningokokinę infekciją, kuri gali pasireikšti keliomis labai pavojingomis formomis:

Meningitas: Pūlingas galvos smegenų dangalų uždegimas.
Meningokokinis sepsis (meningokokemija): Kraujo užkrėtimas, kai bakterijos dauginasi kraujyje ir pažeidžia kraujagysles bei vidaus organus.
Žaibinė meningokokemija: Pati sunkiausia forma, progresuojanti itin greitai (valandomis), sukelianti daugelio organų nepakankamumą ir dažnai pasibaigianti mirtimi.
Meningoencefalitas: Smegenų dangalų ir pačių smegenų uždegimas.
Retesnės formos: Po sepsio bakterijos krauju gali patekti į kitus organus ir sukelti artritą (sąnarių uždegimą), perikarditą/endokarditą (širdies dangalų uždegimą), plaučių uždegimą ir kt.

Kaip plinta meningokokinė infekcija?

Infekcijos šaltinis yra žmogus – sergantis bet kuria ligos forma arba (dažniausiai) sveikas bakterijos nešiotojas (manoma, kad apie 10% žmonių tam tikru metu yra besimptomiai nešiotojai).

Plitimo būdas: Infekcija plinta oro lašeliniu būdu per artimą kontaktą su sergančiuoju ar nešiotoju (kosint, čiaudint, kalbant, bučiuojantis).
Patekimas į organizmą: Bakterijos patenka į viršutinius kvėpavimo takus, prisitvirtina prie gleivinės. Daugumai žmonių imuninė sistema neleidžia joms plisti toliau. Tačiau kai kuriems asmenims (ypač su nusilpusiu imunitetu arba dėl kitų priežasčių) bakterijos prasiskverbia į kraują ir/ar smegenų skystį, sukeldamos invazyvią ligą.
Rizikos grupės: Nors sirgti gali bet kas, dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki 5 metų bei paaugliai ir jauni suaugusieji (15-24 m.). Originaliame tekste minima, kad net 60-70% ligonių yra vaikai, iš jų 30-40% – kūdikiai (reikėtų tikrinti naujausią Lietuvos statistiką NVSC ar ULAC).
Sezoniškumas: Ligai būdingas sezoniškumas – dažniau sergama šaltuoju metų laiku, pikas paprastai stebimas žiemą ir pavasarį (vasario-kovo mėn.).

Simptomai: kaip atpažinti pavojų?

Invasyvi meningokokinė infekcija dažniausiai prasideda staiga ir progresuoja greitai. Svarbu neatidėlioti ir nedelsiant kreiptis pagalbos, pastebėjus šiuos simptomus:

Pastebėjus raudonus bėrimus odoje, juos reikia įspausti stikline: meningokokiniam sepsiui būdingas bėrimas neblykšta, spaužiant išlieka. Nuotr. healthline.com

Karščiavimas: Staiga pakilusi aukšta temperatūra (39-40°C), dažnai su šalčio krėtimu.
Labai stiprus galvos skausmas.
Pykinimas, vėmimas.
Sprando raumenų sustingimas (rigidiškumas): Sunku ar neįmanoma palenkti galvą prie krūtinės. Kūdikiams – įtemptas ar išsipūtęs momenėlis.
Jautrumas šviesai (fotofobija).
Bendras silpnumas, vangumas, mieguistumas, sąmonės sutrikimai.
Odos bėrimas: Labai svarbus ir pavojingas simptomas, būdingas meningokokiniam sepsiui. Tai tamsiai raudonas ar violetinis, netaisyklingos formos bėrimas, panašus į kraujosruvas (hemoraginis). Iš pradžių gali atsirasti kaip maži taškeliai sėdmenų, šlaunų, blauzdų odoje, vėliau greitai plinta, elementai didėja, susilieja. Būdingas požymis – bėrimas neišnyksta jį paspaudus (pvz., permatomos stiklinės dugnu – vadinamasis „stiklinės testas“). Pastebėjus tokį bėrimą, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Kiti galimi simptomai: Sąnarių skausmai, šaltos galūnės (rankos, kojos) nepaisant aukštos temperatūros, sujaudinimas, traukuliai (ypač vaikams), specifinė poza (gulėjimas ant šono atlošus galvą ir sulenkus kojas).

Žaibinės formos metu būklė blogėja itin sparčiai – valandomis.

Prisiminkite: Karščiuojantį vaiką visada būtina nurengti ir atidžiai apžiūrėti jo odą. Pastebėjus bet kokį įtartiną bėrimą, ypač jei jis neišnyksta paspaudus, ar kitus nerimą keliančius simptomus (vangumas, stiprus galvos skausmas, pykinimas, sprando stingimas), nedelskite!

Diagnostika

Gydytojas įtaria meningokokinę infekciją pagal būdingus simptomus ir klinikinę apžiūrą (vertina meninginius simptomus, bėrimą). Diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai:

Juosmeninė punkcija ir smegenų skysčio (likvoro) tyrimas: Tai pagrindinis tyrimas meningitui diagnozuoti. Tiriamas skysčio skaidrumas, ląstelių skaičius, baltymo, gliukozės kiekis, atliekamas mikroskopinis tyrimas ieškant bakterijų, pasėlis.
Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB, prokalcitoninas), kraujo pasėlis bakterijoms nustatyti.
Tepinėlis iš nosiaryklės: Gali padėti nustatyti sukėlėją ar nešiojimą.

Gydymas

Diagnozavus invazyvią meningokokinę infekciją (meningitą, sepsį), pacientas būtinai guldomas į ligoninę, dažnai į intensyvios terapijos skyrių.

Antibiotikai: Tai pagrindinis gydymo metodas. Gydymas pradedamas nedelsiant, antibiotikai leidžiami į veną.
Palaikomasis gydymas: Skiriamas skysčių balanso atstatymas (lašinės infuzijos), vaistai temperatūrai, galvos skausmui mažinti, traukuliams slopinti, širdies veiklai palaikyti, smegenų tinimui mažinti ir kt., priklausomai nuo būklės sunkumo ir komplikacijų.

Lengva forma (ūmus nazofaringitas) gali būti gydoma namuose trumpu antibiotikų kursu.

Chemoprofilaktika: Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su sergančiuoju invazyvia forma (pvz., šeimos nariams, gyvenantiems kartu, vaikų kolektyvo nariams), rekomenduojama profilaktiškai skirti trumpą antibiotikų kursą, kad būtų sumažinta rizika susirgti ar tapti nešiotoju. Dėl chemoprofilaktikos sprendžia visuomenės sveikatos specialistai ir gydytojai.

Prevencija – skiepai

Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos yra vakcinacija. Egzistuoja keli meningokokų tipai (serogrupės), dažniausiai ligas sukelia A, B, C, W, Y tipai. Lietuvoje dažniausiai paplitęs ir pavojingiausias yra B tipo meningokokas.

Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos:
- Lietuvoje ši vakcina yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir kompensuojama valstybės lėšomis.
- Pagal dabartinį (2025 m. pradžios) skiepų kalendorių, kūdikiai skiepijami keliomis dozėmis: paprastai 2 mėn., 4 mėn. ir 12-15 mėn. amžiaus (viso 3 dozės). Tiksli schema gali šiek tiek skirtis, ją nurodo gydytojas.
- Ši vakcina apsaugo nuo sunkiausių B tipo meningokoko sukeliamų ligų formų, kurios ypač pavojingos kūdikiams.
Kombinuota vakcina nuo A, C, W, Y tipų meningokokinės infekcijos:
- Ši vakcina nėra įtraukta į kompensuojamųjų skiepų kalendorių, tačiau ja pasiskiepyti rekomenduojama savo lėšomis, ypač paaugliams, jauniems suaugusiems, keliaujantiems į padidintos rizikos šalis ar turintiems tam tikrų sveikatos problemų. Dėl šios vakcinos poreikio pasitarkite su gydytoju.

Pasiskiepijus susidaro imunitetas, apsaugantis nuo konkrečių meningokoko tipų sukeliamų ligų.

Atminkite: Meningokokinė infekcija yra reta, bet labai pavojinga. Žinodami jos simptomus ir nedelsdami kreipdamiesi pagalbos, galite išgelbėti gyvybę. Efektyviausia apsauga – skiepai pagal rekomenduojamą kalendorių.