Bemiegių naktų problemos sprendimas

Vienas dažniausių jaunų mamų klausimų: kodėl mano kūdikis prabunda kelis (ar keliolika) kartų per naktį?

Miego specialistai teigia, kad atsibusti naktį yra normalu tiek kūdikiams, tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms. Po kiekvieno miego ciklo būna nedidelė pauzė, kurios metu turime galimybę apsiversti ant kito šono, užsitraukti antklodę ir pasitikrinti, ar esame saugūs ir galim miegoti toliau.

Jei kūdikis prabunda ir ima šnarėti, niurzgėti ir muistytis, supraskite: jis mokosi nusiraminti ir užmigti pats! Paprastai suaugęs žmogus šios pauzės tarp miego ciklų nejunta. Jis prabunda kelis kartus per naktį (kelioms sekundėms), verčiasi ant kito šono ir miega toliau. Kūdikis gi, prabudęs ima ieškoti mamos pagalbos. Pagalbą naktį reikia teikti tik tuo atveju, jei kūdikis prabudęs iškart ima verkti (tai signalizuoja apie nepatenkintus poreikius: alkį, nerimą, šlapias sauskelnes, skausmą ir pan.). Jei kūdikis prabunda ir ima šnarėti, niurzgėti ir muistytis, supraskite: jis mokosi nusiraminti ir užmigti pats! Nesikiškite į šį procesą, suteikite kūdikiui galimybę mokytis.

Jei muistymasis ir niurzgėjimas pereina į verksmą, tada parodykite vaikučiui, kad Jūs šalia ir esate pasirengę jam padėti.

Ilgainiui galime išmokyti kūdikį elgtis taip, kaip elgiasi suaugęs žmogus: prabudus nakties metu neieškoti aplinkinių pagalbos, o verstis ant kito šono ir miegoti toliau. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei kūdikis yra sveikas, laikosi dienotvarkės ir šiuo metu neišgyvena tokių etapų, kaip dantų skausmas, raidos šuoliai ir kt.

Pasikartosiu: atsibusti naktį yra normalu! Jei klausiate, kiek kartų… paskaičiuokime! Suaugusio žmogaus miego ciklas trunka apie 90 minučių. Jei miegame 8 val., per naktį „pereiname“ 4-6 miego ciklus, tarp jų yra prabundama.

Visi prabunda naktį…

Kūdikis miega 10-12 valandų per naktį. Pirmaisiais mėnesiais jo miego ciklas trunka 50-70 minučių, vėliau ima ilgėti. Tad normalu, jog kūdikis prabus 10  kartų per naktį ir ieškos Jūsų pagalbos. Arba neieškos, jei elgsitės teisingai.

Manote yra vaikų, kurie naktimis neprabunda? Antai, draugės vaikas nuo gimimo miega visą naktį, mamos nevargina… Ir nė motais jam tie miego ciklai! Deja, naktį prabunda VISI. Tik nubudę žmonės elgiasi skirtingai. Vaikai, kurių miego įpročiai buvo tinkamai formuoti nuo pirmųjų dienų (pagalba užmigti teikiama tik esant dideliam reikalui), sukasi ant kito šonelio, pabruzda, pašnara ir miega toliau.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kūdikio dienotvarkė – sveikiems ir laimingiems vaikams!

Daugumai Lietuvos vaikų pagalba naktį yra teikiama ir tuomet, kai jos nereikia. Pavyzdys yra mano pačios patirtis. Mažasis prabusdavo dažnai. Neverkdavo, tik šnarėdavo, čepsėdavo ir pan. Aš, vedama geriausių norų, imdavau jį iš lovelės, keidavau sauskelnes ir maitindavau. Tai darydavau kiaurą naktį (maždaug kas 70-90 minučių.) Tuo metu man, jaunai mamai, tai atrodė būtina ir aš tikrai nesupratau, kad tokiu savo elgesiu pripratinsiu savo kūdikėlį nusiraminti ir užmigti tik prie krūties. Patikinsiu: taip daro dauguma Lietuvos mamų. Ne visos „dirba čiulptuku“, kaip dirbau aš. Kai kurios išmąsto kitokių būdų: pasisupti ant gimnastikos kamuolio, pasivaikščioti su kūdikiu ant rankų po kambarį, duoti atsigerti iš buteliuko vandens, arbatėlės, paduoti čiulptuką ir pan.  Mes viską darome taip, kad kūdikis suprastų, jog kaskart prabudus jis gaus pagalbą iš aplinkos, ir paskui stebimės, kad 9-10 mėnesių kūdikis vis dar prabunda dešimtis kartų per naktį ir verkia tol, kol mes nesuteikiame pagalbos.

Dar stebimės ir tuo, kad prancūzai giriasi, jog jų vaikai miega visą naktį nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių (ir dažniausiai savo kambaryje!). Kuo prancūzų vaikai geresni už mūsų? Vaikai – tokie patys tobuli, kaip ir mūsiškiai. Esmė – tėvų elgesys. Prancūzai turi paslaptį: jie taiko pauzės metodą. Jei kūdikis prabunda naktį, ima šnarėti, bruzdėti, tėvai pasižiūri į laikrodį ir duoda sau užduotį: neiti prie kūdikio 3 arba 5 minutes. Kūdikis toliau bruzdena. Tėtis ir mama laukia. Jei kūdikio bruzdėjimas po 3 ar 5 minučių nepereina į verkimą, tėvai sukasi ant kito šono. Jei mažylis po tų kelių minučių ima verkti, tėvai keliasi žiūrėti, kas ne taip. Kam reikalinga ši pauzė? Įsiklausyti į vaiko poreikius! Naktį nereaguokite automatiškai. Pasiklausykite, ko iš tiesų reikia Jūsų kūdikiui. Ar jis prabudo ir mokosi užmigti vėl, ar tikrai jį kamuoja kažkokie rūpestėliai: sauskelnės, alkis ir pan.

Riba – 5 mėnuo

Atkreipkite dėmesį: pauzės metodas tinka kūdikiams iki 4 mėnesių. Kuo ypatingas šis amžius? Būtent iki penktojo mėnesio pradžios susiformuoja teisingi miego įpročiai. Tai labai svarbus laikas. Jei pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naktimis elgsitės teisingai, vėliau neturėsite jokių problemų. Žinoma, bus visko: dygs dantukai, vaikiukas mokysis sėdėti, vaikščioti; šiais etapais miegas gali tapti neramus, tačiau tai bus laikina.

Tėvai, kurie pripratina kūdikį nusiraminti vienu ir tuo pačiu būdu (nešiojant, supant, įdedant čiulptuką), kažkuriuo momentu pasijunta beviltiškai. Jie sako: “Mano kūdikis nenusiramina niekaip kitaip, tik paimtas ant rankų ir intensyviai supamas. Ir taip nuo gimimo!”. Atsakykite sau,  kas dėl to kaltas? Ar kūdikis įprato, ar tėvai jį pripratino?

Kūdikis gimsta neturėdamas jokių nuostatų ar įpročių tam tikrais klausimais. Mes, tėvai, savo elgesiu jam parodome, kas yra normalu, o kas ne. Jei nuo pirmųjų gyvenimo dienų prabudusį vaikutį raminome supdami ant rankų, kokio kito raminimo būdo mažylis gali tikėtis, kai jam yra 5, 10 ar 15 mėnesių? Žinoma, kad to paties! Kokias taisykles tėvai nustato, tokias vaikai ir priima.

Koks yra tinkamas raminimo būdas?

Viso pasaulio kūdikių miego specialistai vieningai sutaria: naktinė pagalba turi būti minimali. Jei mažyliui nepavyksta užmigti savarankiškai, mama ar tėtis gali įkišti ranką tarp lovelės virbų, paglostyti mažylį, tyliai pasakyti „ššš“ ir pan. Venkite intensyvių, daug pastangų reikalaujančių migdymo būdų.

Kyla klausimas, ar vaikas nepripras, kad jam prabudus, mama ar tėtis kaskart glostys ir ramins? Gal ir pripras! Pasvarstykite, kuris raminimo būdas tėvams kainuoja daugiau pastangų: kai reikia keltis iš lovos ir 15-20 minučių nešioti kūdikį, kol užmigs, ar tiesiog gulint savo lovoje, įkišti ranką tarp lovelės virbų ir paraminti kūdikį glostymu? Ieškokite kompromisų. Jūs negalite ignoruoti vaiko poreikių, tačiau nepamirškite ir savęs.

Blogus įpročius keiskime gerais

Jei auginate vyresnį nei  4 mėn. kūdikį ir jau pagadinote situaciją, ko gero prabudęs mažylis nebešnara ir nebruzda. Jis iškart ima verkti ir intensyviai šauktis Jūsų pagalbos! Ką daryti? Nedelsiant pradėti keisti pagalbos ir raminimo būdus, kad vaikutis suprastų, jog nešiojimas, supimas ant kamuolio, čiulptukas ar krūtis nėra vienintelis būdas nusiraminti. Pirmiausia parodykite įvairovę. Nereikia tikėtis, kad kūdikis, kuriam visada buvo teikiama pagalba nusiraminant ir migdantis, staiga ims ir išmoks užmigti pats. Tam reikės laiko, kantrybės ir pasikeitusio raminimo būdo.

Jei kūdikis verkia, kai jūs nesielgiate taip, kaip visuomet, nepanikuokite. Supraskite: mažylis taip reaguoja į pokyčius! Pagalvokite apie save: kasdien į darbą važiuojate automobiliu; atšalus orams, automobilio variklis neužsiveda, ir į darbą esate priversti važiuoti viešuoju transportu. Tai keičia kasdienybės ritmą ir sukelia susierzinimą. Lygiai taip pat ir Jūsų kūdikiui: mama ramina ne taip kaip visada. Tai erzina, todėl mažylis verkia!

Taip prasideda mažos neišvengiamos gyvenimiškos pamokos: ne visada ir ne viskas vyksta taip, kaip aš noriu.

Neturėtumėte suprasti, kad reikia palikti kūdikį išsiverkti. To daryti negalima, tai nėra tinkamas būdas išmokyti vaiką miegoti. Mokymas miegoti turi būti protingas ir švelnus. Jokių beprasmių ašarų!