Atopinis dermatitas

by Akušerė Marija Mizgaitienė · 2019-12-29

Sausa, nuolat niežtinti, paraudusi ir uždegiminė oda – tai atopinio dermatito (AD), dar dažnai vadinamo tiesiog egzema, požymiai. Tai viena dažniausių lėtinių odos ligų, ypač paplitusi tarp vaikų (serga apie 15-20%), tačiau galinti varginti ir suaugusiuosius. Nors didžioji dalis vaikų ligą „išauga“, daliai žmonių ji išlieka visą gyvenimą, pasireikšdama paūmėjimais ir ramybės periodais. Ką svarbu žinoti apie šią būklę ir kaip palengvinti jos simptomus?

Kas sukelia atopinį dermatitą?

Atopinis dermatitas yra kompleksinė liga, kurios atsiradimui įtakos turi keli veiksniai:

Genetinis polinkis: Polinkis sirgti AD ir kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga/šienlige, alergine astma) yra paveldimas. Jei šeimoje kas nors serga šiomis ligomis, rizika vaikui susirgti padidėja.
Odos barjero funkcijos sutrikimas: Atopine egzema sergančių žmonių oda yra kitokia – jos apsauginis barjeras silpnesnis, oda sunkiau sulaiko drėgmę (todėl būna labai sausa) ir yra pralaidesnė įvairiems dirgikliams bei alergenams iš aplinkos.
Imuninės sistemos ypatumai: Imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į tam tikrus aplinkos veiksnius, sukeldama odos uždegimą.

Svarbu suprasti, kad AD nėra užkrečiama liga.

Kaip atpažinti? Simptomai pagal amžių

Pagrindiniai AD simptomai yra odos sausumas ir labai stiprus niežulys, vedantis prie kasymosi, kuris dar labiau pažeidžia odą ir skatina uždegimą. Kiti požymiai ir jų lokalizacija dažnai priklauso nuo amžiaus:

Raudoni mažylio skruostukai jau yra atopinio dermatito ženklas
Kūdikiai (iki 2-3 metų): Bėrimai dažniausiai atsiranda veido srityje (skruostai, kakta), plaukuotoje galvos dalyje, ant rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių (alkūnių, kelių), kartais ant liemens. Bėrimas paprastai būna raudonas, gali šlapiuoti, susidaryti šašelių. Niežulys gali būti nestiprus arba labai stiprus.
Vaikai (nuo 2-3 metų iki paauglystės): Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi odos linkiuose – alkūnių ir kelių vidinėse pusėse (pakinkliuose), riešų, čiurnų srityse, ant kaklo. Taip pat gali pažeisti veidą (ypač vokus, aplink lūpas). Oda šiose vietose dažnai būna labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, gali matytis nusikasymo žymės (tai vadinama lichenifikacija). Paūmėjimo metu gali šlapiuoti.
Suaugusieji: Bėrimai dažniausiai būna lenkiamuosiuose paviršiuose, ant veido, kaklo, plaštakų. Oda labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, nuolat niežti. Kartais pažeidimai būna tik tam tikrose vietose (pvz., tik rankų ar vokų egzema).

Kiti galimi požymiai: Dennie-Morgano raukšlė (papildoma raukšlė po apatiniu voku), padidintas delnų raukšlėtumas, skurdūs išoriniai antakių kraštai, odos pabaltavimas ją perbraukus, polinkis į odos infekcijas.

Dažniausi paūmėjimo provokatoriai (trigeriai)

AD yra lėtinė liga su paūmėjimais ir remisijomis. Paūmėjimus gali išprovokuoti įvairūs veiksniai:

Dirgikliai: Muilas, prausikliai, sintetiniai ar šiurkštūs audiniai (ypač vilna), prakaitas, chloruotas vanduo, dulkės.
Alergenai: Namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ar plaukai, pelėsiai. Diagnozuotos maisto alergijos (pienas, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir kt.) taip pat gali provokuoti paūmėjimus, ypač mažiems vaikams su vidutiniu ar sunkiu AD.
Klimato pokyčiai: Sausas oras (ypač žiemą šildymo sezono metu), karštis ir drėgmė, staigūs temperatūros svyravimai.
Infekcijos: Odos bakterinės (ypač auksinio stafilokoko) ar virusinės (pvz., Herpes) infekcijos gali smarkiai pabloginti būklę.
Stresas ir emocijos: Stiprūs išgyvenimai, stresas, nerimas gali išprovokuoti niežulį ir paūmėjimą.

Svarbu stebėti ir bandyti atpažinti individualius vaiko ar savo ligos paūmėjimo veiksnius.

Kaip nustatoma diagnozė?

Atopinio dermatito diagnozė yra klinikinė. Gydytojas ją nustato remdamasis:

Būdingais odos pažeidimais (išvaizda, lokalizacija pagal amžių).
Stipriu niežuliu.
Lėtine, pasikartojančia eiga.
Asmenine ar šeimos atopinių ligų (AD, astmos, alerginio rinito) istorija.

Nėra vieno specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų AD diagnozę. Alergologiniai tyrimai (odos dūrio ar kraujo) kartais atliekami siekiant nustatyti galimus alerginius trigerius, bet ne pačiai AD diagnozei patvirtinti.

Atopinio dermatito valdymas

AD yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti negalima, tačiau galima sėkmingai valdyti jos simptomus, užtikrinti ilgus ramybės periodus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tam reikalinga kompleksinė ir nuolatinė priežiūra:

Kasdienė odos priežiūra (Emolientai): Tai pats svarbiausias AD valdymo elementas! Būtina kasdien, bent 2 kartus per dieną (o prireikus ir dažniau), gausiai tepti visą kūno odą specialiais drėkinamaisiais ir minkštinamosiomis priemonėmis – emolientais. Jie atstato pažeistą odos barjerą, sulaiko drėgmę, mažina sausumą ir niežulį. Emolientai būna įvairių formų (losjonai, kremai, tepalai) – parinkti tinkamiausią padės gydytojas ar vaistininkas (riebesni tepalai geriau tinka labai sausai odai, kremai – universalesni). Ypač svarbu odą patepti iškart po maudynių (per 3 minutes), kol ji dar šiek tiek drėgna. Emolientus reikia naudoti nuolat, net ir tada, kai oda atrodo sveika, kad būtų palaikomas jos barjeras.
Švelnus prausimasis: Venkite karštų ir ilgų vonių ar dušo (praustis drungnu vandeniu 5-10 min.). Naudokite tik švelnius, bemuilius, bekvapius prausiklius ar specialius emolientinius prausimosi aliejus. Nenaudokite kempinių ar šiurkščių prausimosi šepečių. Po prausimosi odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu (netrinant!) ir iškart tepkite emolientu.
Trigerių vengimas: Jei žinote konkrečius veiksnius, kurie pablogina jūsų ar vaiko odos būklę (pvz., tam tikri audiniai, prakaitavimas, stresas, žinomi alergenai), stenkitės jų kiek įmanoma vengti.
Uždegimo malšinimas (paūmėjimų gydymas): Kai oda parausta, pradeda niežėti ir šlapiuoti (t.y., liga paūmėja), vien emolientų nebeužtenka – reikalingi uždegimą slopinantys vaistai, kuriuos skiria gydytojas:
- Vietinio poveikio kortikosteroidai (hormoniniai tepalai/kremai): Tai pagrindiniai ir efektyviausi vaistai AD paūmėjimams gydyti. Yra įvairaus stiprumo preparatų. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal amžių, pažeidimo vietą ir sunkumą. Naudojant pagal gydytojo nurodymus (paprastai trumpais kursais paūmėjimo metu), jie yra saugūs ir veiksmingi. Nereikėtų bijoti jų vartoti, kai tai būtina.
- Vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai (nehormoniniai tepalai): Tai alternatyva kortikosteroidams, ypač tinkama jautrioms sritims (veidui, kaklui, odos raukšlėms). Jie taip pat yra receptiniai.
Niežulio kontrolė: Stiprus niežulys labai vargina ir skatina kasymąsi, kuris dar labiau blogina odos būklę. Niežuliui mažinti gali padėti:
- Dažnas odos drėkinimas emolientais.
- Šalti kompresai.
- Trumpai nukirpti nagai (ypač vaikams).
- Medvilniniai drabužiai ir patalynė.
- Antihistamininiai vaistai (nuo alergijos) – jų poveikis pačiam egzemos niežuliui yra ribotas, bet kartais skiriami vakare, jei niežulys trukdo miegoti (dėl migdančio poveikio).
- Šlapių tvarsčių terapija (sunkiais atvejais, prižiūrint medikams).
Infekcijų gydymas: Pažeista, nusikasyta oda yra imli antrinėms bakterinėms (dažniausiai auksinio stafilokoko) ar virusinėms (pvz., Herpes) infekcijoms. Pastebėjus infekcijos požymius (staigus pablogėjimas, šlapiavimas, pūlinukai, gelsvi šašai, karščiavimas), būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs antibiotikų ar antivirusinių vaistų.

Mitybos vaidmuo: ar reikalinga dieta?

Tai vienas dažniausių klausimų. Svarbu žinoti:

Maistas nėra pagrindinė AD priežastis daugumai žmonių.
Tačiau kai kuriems vaikams (ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, sergantiems vidutine ar sunkia AD forma) diagnozuota maisto alergija (dažniausiai pienui, kiaušiniui, kviečiams, riešutams, žuviai, sojai) gali provokuoti ar sunkinti AD paūmėjimus.
Jei įtariama maisto alergija, būtina gydytojo alergologo konsultacija ir tyrimai.
Griežtos eliminacinės dietos (atsisakant daugelio produktų) be aiškios diagnozės ir gydytojo priežiūros NĖRA REKOMENDUOJAMOS, nes gali sukelti mitybos nepakankamumą ir pakenkti vaiko augimui.

Jei pastebite, kad konkretus maisto produktas pablogina odos būklę, aptarkite tai su gydytoju.

Pabaigai

Atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, su kuria reikia išmokti gyventi. Nors tai gali būti varginantis iššūkis, nuosekli kasdienė odos priežiūra (ypač drėkinimas emolientais!), tinkamas paūmėjimų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas ir žinomų trigerių vengimas leidžia sėkmingai kontroliuoti ligą, sumažinti niežulį ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę tiek vaikui, tiek suaugusiam. Svarbiausia – kantrybė, nuoseklumas ir bendradarbiavimas su gydytojais.