Skysčiai vaikams – kiek?
Maži vaikai yra ypatingai jautrūs aplinkos temperatūros pokyčiams, be to, daug lengviau nei suaugusieji netenka skysčių. Besibaigianti vasara žada atnešti išsiilgtų šiltų dienų, tačiau net ir kelios karštos dienos mažyliams, nesisaugant, gali sukelti saulės smūgį ar dehidrataciją, pasireiškiančius viduriavimu ar vėmimu. Tam, kad mažamečiai vaikai temperatūros šuolius išgyventų lengviau, svarbu jų organizmą aprūpinti pakankamu skysčių kiekiu ir tinkamu maistu.
Apie tai, į ką verta atkreipti dėmesį maitinant ir girdant vienerių–trejų metų vaikus karštomis vasaros dienomis, pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Troškulys – dehidratacijos ženklas
Vaikai daug skysčių praranda ne tik prakaituodami, bet ir iškvėpdami orą. Jeigu mažylis kvėpuoja dažniau, yra neramus, o jo oda įšilusi, gali būti, kad jam trūksta skysčių.
Gydytoja pasakoja, kad vaikams pirmaisiais gyvenimo metais nerekomenduojama papildomai duoti skysčių – kūdikiai iki pusės metų jų pakankamai gauna su motinos pienu, o vyresni – su papildomu maistu: „Skysčių trūkumą kompensuoti patariama papildomu žindymu arba pieno mišinukų porcija. Karštomis dienomis maitinančios mamos taip pat turėti gerti daugiau skysčių“. Vis tik, mitybos specialistė įspėja, kad pastebimas vaiko troškulys jau nėra pirmasis dehidratacijos ženklas.
„Tuo metu, kai mažylis yra ištroškęs, jo organizmui jau kurį laiką trūksta skysčių. Todėl tėveliai turėtų užtikrinti pakankamą skysčių kiekį visos dienos metu. Griežtų normų, kiek skysčių per dieną reikia vaikui, nėra. Todėl svarbu stebėti vaiko elgseną, jauseną, ar nepakito šlapimo spalva. Tamsus šlapimas – pagrindinis skysčių trūkumo rodiklis“, – pataria V. Kurpienė.
Kai vaikai paauga ir gali gerti skysčius, tėvai su savimi gali turėti buteliuką vandens, ypač, jei ketinama aktyviai leisti laiką lauke. Tokiu būdu, visuomet galėsite pasiūlyti vaikui atsigerti ir palaikyti skysčių balansą jo organizme.
Saldintų gėrimų pavojus
Vyresniems nei vienerių metų vaikams geriausias gėrimas yra vanduo. Saldinti gėrimai vaikams netinkami.
„Deja, papildomo cukraus yra ne tik gazuotuose gėrimuose, bet ir sultyse. Tokie skysčiai prastai malšina troškulį, didina nutukimo riziką, blogina apetitą. Sulčių vaikai neturėtų gurkšnoti, kadangi tai kenkia dantims. Jeigu mažylis nenoriai geria paprastą vandenį, įmaišykite į jį saldžių ir rūgščių vaisių ar uogų. Juose yra daug skysčių ir angliavandenių, kurie suteikia mažyliui daugiau energijos“, – rekomenduoja mitybos specialistė.
Saldintuose gėrimuose esantis cukrus gali paveikti vandens įsisavinimą, o kai kurios sultys, pavyzdžiui, slyvų, kriaušių ar net obuolių, gali paskatinti skysčių šalinimą iš organizmo ar net viduriavimą.
Mitybos pokyčiai karštomis dienomis
Mitybos specialistė pastebi, kad maži vaikai gana intuityviai jaučia, kokių produktų jiems reikia bei tai parodo arba pasako.
„Su maisto produktais gaunamų kalorijų kiekis labiau priklauso nuo vaiko fizinio aktyvumo, nei nuo oro temperatūros. Karštą dieną vaikai nori daugiau angliavandenių, todėl galite duoti agurkų ir pomidorų – nulupkite daržovių odelę ir jas kuo smulkiau supjaustykite. Daržoves mažyliai turėtų valgyti bent du kartus per dieną, o vaisius iki dviejų kartų“, – pataria V. Kurpienė.
Mitybos specialistė pabrėžia, kad svarbiausia nuo mažumės ugdyti teisingus mitybos įpročius, parūpinti sveikus produktus ir leisti pačiam vaikui spręsti, kiek valgyti. V. Kurpienė rekomenduoja vengti po pagrindinio patiekalo duoti skanių užkandžių, ar skatinti vaiko elgesį maistu – vyresni nei dvejų metų vaikai jau pradeda suprasti už ką gaunamas atlygis, todėl gali nebenorėti pagrindinių patiekalų arba, norėdami įtikti, persivalgyti.
