Skysčiai vaikams – kiek?
Karštos dienos kelia iššūkių ne tik suaugusiems, bet ypač mažiems vaikams. Jų organizmas jautriau reaguoja į temperatūros pokyčius, jie greičiau perkaista ir lengviau nei suaugusieji netenka skysčių. Dėl dehidratacijos gali sutrikti vaiko savijauta, atsirasti vangumas, o sunkesniais atvejais – net viduriavimas ar vėmimas. Todėl karštu oru ypač svarbu pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir tinkamo maisto.
Kodėl karštis vaikams pavojingesnis?
Mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl jie:
- Greičiau perkaista: Jų kūno paviršiaus plotas, palyginti su mase, yra didesnis, todėl jie greičiau sugeria šilumą iš aplinkos.
- Gausiau prakaituoja (palyginti su kūno mase): Taip bandoma atsivėsinti, tačiau kartu prarandama daug skysčių.
- Greičiau netenka skysčių kvėpuodami: Vaikai kvėpuoja dažniau nei suaugusieji.
- Negali aiškiai pasakyti, kada nori gerti: Ypač patys mažiausi negali žodžiais išreikšti troškulio.
Dėl šių priežasčių tėvų atidumas ir tinkama priežiūra karštuoju metu yra būtini.
Hidratacija – svarbiausias prioritetas
Užtikrinti pakankamą skysčių kiekį – pagrindinė užduotis karštą dieną.
- Troškulys – jau vėlyvas ženklas: Kai vaikas pasako, kad nori gerti, ar akivaizdžiai godžiai geria, jo organizmui skysčių jau trūksta kurį laiką. Todėl svarbu siūlyti atsigerti reguliariai, nelaukiant aiškių troškulio ženklų.
- Kiek skysčių reikia? Griežtų normų nėra, nes poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, svorio, aktyvumo, aplinkos temperatūros. Svarbiausia stebėti vaiką:
- Elgesį: Ar vaikas aktyvus, žvalus? Neramumas, irzlumas, vangumas gali būti skysčių trūkumo požymis.
- Odos būklę: Oda turėtų būti elastinga, burnos gleivinė drėgna.
- Šlapimo spalvą: Šviesiai geltonas šlapimas rodo pakankamą hidrataciją. Tamsus, koncentruotas šlapimas – aiškus ženklas, kad trūksta skysčių.
- Visada turėkite vandens: Ypač būnant lauke ar keliaujant, turėkite su savimi buteliuką vandens ir reguliariai pasiūlykite vaikui atsigerti.
- Ką gerti? Vanduo – Nr. 1! Vyresniems nei vienerių metų vaikams (ir suaugusiems) geriausias gėrimas yra paprastas vanduo. Jei vaikas nenoriai geria vandenį, galite jį pagardinti natūraliai – įmeskite kelias uogas, griežinėlį citrinos ar agurko.
- Kūdikiai iki 6 mėnesių: Jiems paprastai papildomų skysčių (net vandens) nereikia. Visus reikiamus skysčius jie gauna su motinos pienu arba pieno mišiniu. Karštą dieną svarbu kūdikį dažniau žindyti pagal poreikį arba pasiūlyti mišinio. Papildomai duoti vandens reikėtų tik išskirtiniais atvejais (pvz., vaikui karščiuojant, viduriuojant) ir tik pasitarus su gydytoju. Maitinančios mamos karštu oru pačios turėtų gerti daugiau vandens.
- Pavojingi gėrimai: Venkite saldintų gėrimų – sulčių (net 100% natūralių), vaisvandenių, kompotų su cukrumi, saldintų arbatų. Juose esantis cukrus:
- Blogai malšina troškulį.
- Didina nutukimo ir dantų ėduonies riziką.
- Mažina apetitą normalesniam maistui.
- Gali paveikti vandens įsisavinimą organizme.
- Kai kurios sultys (slyvų, kriaušių, obuolių) gali skatinti viduriavimą.
Mityba karštą dieną: lengviau ir gaiviau
Karštu oru natūraliai gali sumažėti vaiko apetitas arba pasikeisti norai – dažniau norisi lengvesnio, gaivesnio maisto.
- Klausykite vaiko: Maži vaikai dažnai intuityviai jaučia, ko jiems reikia. Neverskite valgyti įprastų porcijų, jei vaikas nenori.
- Daugiau vaisių ir daržovių: Tai puikus pasirinkimas karštą dieną, nes juose gausu ne tik vitaminų, bet ir vandens. Siūlykite agurkų, pomidorų (galima nulupti odelę ir smulkiau supjaustyti mažesniems vaikams), arbūzų, melionų, uogų, persikų.
- Lengvesni patiekalai: Galbūt vietoj sotesnės mėsos rinkitės lengviau virškinamą paukštieną, žuvį, ankštines daržoves. Tinka šaltos sriubos, daržovių troškiniai.
- Užkandžiai: Vietoj sausainių ar bandelių pasiūlykite vaisių gabaliukų, daržovių lazdelių, natūralaus jogurto.
Svarbiausia išlaikyti įvairovę ir siūlyti kuo daugiau natūralių, neperdirbtų produktų. Kalorijų kiekis labiau priklauso nuo vaiko aktyvumo nei nuo oro temperatūros – aktyviam vaikui energijos reikės net ir karštą dieną.
Sveiki valgymo įpročiai išlieka svarbūs
Net ir siekiant, kad vaikas karštą dieną pakankamai valgytų ar gertų, svarbu laikytis sveikų įpročių:
- Nenaudokite maisto kaip atlygio ar bausmės: Ypač venkite siūlyti skanėstų (ledų, sausainių) kaip paskatinimo suvalgyti pagrindinį patiekalą. Vaikai, ypač vyresni nei dvejų metų, greitai perpranta tokias manipuliacijas ir gali pradėti atsisakyti normalaus maisto, laukdami deserto, arba persivalgyti, norėdami įtikti.
- Pasitikėkite vaiko apetitu: Siūlykite sveiką maistą reguliariai, bet leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kiek valgyti.
Pabaigai
Karštas oras reikalauja iš tėvų papildomo dėmesio vaiko mitybai ir ypač skysčių vartojimui. Siūlykite vaikui dažnai atsigerti vandens, rinkitės lengvesnį, daug vaisių ir daržovių turintį maistą, stebėkite vaiko savijautą ir dehidratacijos požymius. Kilus abejonių ar nerimui, visada pasitarkite su gydytoju.