Birutė Jakučionytė: Kai 4 vaikai namie…
Ekodaiktai.lt, EcoEthno.co.uk, Eziukuklubas.lt, konkurso “Kamštelių vajus” bei daugelio kitų projektų iniciatorė, sumanytoja ir organizatorė, knygos “Moteris iš raudonos Audi” autorė, sumani 4 vaikų mama Birutė Jakučionytė.
Birute, Jūs labai aktyvi ir energinga moteris: rašote knygas, kuruojate asmeninį tinklaraštį, užsiimate organizacine veikla. Ir svarbiausia – esate keturių vaikų MAMA. Kaip Jums pavyksta viską suderinti?
Didžiausias mano organizuojamas projektas yra „Kamštelių vajus“. Iš šono žiūrint atrodo, kad tai daro milžiniška organizacija, kai pasakau konkurse dalyvaujančioms mokytojoms ar žurnalistams, kad aš esu viena ir gyvenu Londone, todėl man daug dalykų padaryti yra sudėtingiau, jie labai nustemba. Šis konkursas kiekvienais metais plečiasi, didėja darbų gausa, man pačiai tai kaskart didžiulis iššūkis. Kartais mane apima panika, kad nieko nespėju, kad nepavyks, kad kažkas atsitiks nepataisomo, tačiau aš giliai įkvepiu ir sakau sau: „Nieko tokio, ne pirmas kartas, susitvarkysi“. Turiu neeilinius organizacinius gebėjimus, o dabar jau ir daugiau nei dvidešimt metų patirties, išmokau numatyti ne tris žingsnius į priekį, o trisdešimt. Man lengva organizuoti, man tai patinka. Kartais pavargstu, nes visi paskutiniais metais mano vykdomi projektai yra mažai finansinės naudos duodantys, o keturis vaikus išmaitinti reikia. Tačiau geriau aš būsiu be naujo sijono ar automobilio, tačiau nuolat jausiu, kad tai ką darau yra pokytis kitų žmonių gyvenime, šalyje, Žemėje.
Kai 4 vaikai namie, ramybė ir poilsis namuose tikriausiai neįmanomas?
Neįmanomas. Namuose nuolat tvyro kovos energija – auginti keturis berniukus reikia išmanymo ir labai didelės vidinės ramybės, kad gyvenimas būtų bent jau pakenčiamas. Kartais atrodo, kad tikrai „stogas nuvažiuos“ nuo erzelio, nerandamų daiktų, nepasidalinimo, zyzimo, bet aš jau seniai išmokau jausti vidinę ramybę tada, kai aplinkui sienos ir dangus griūna. Žinoma, kad tai pavyksta ne visada.
Kada auginti vaikus buvo sunkiausia?
Vaikus auginti man nėra sunku. Sunkiausia yra išlaikyti finansiškai ir jeigu kalbėti apie laikotarpį, kada buvo sunkiausia finansiškai, tai manau, kad šiuo metu, paskutinius trejus metus po skyrybų. Labai sudėtinga vienu metu išlaikyti vidinę ramybę, besąlygiškai mylėti savo vaikus, rūpintis buitimi, dirbti darbą, kuris neša moralinį pasitenkinimą, ir tuo pačiu metu uždirbti pakankamai pinigų. Kartais atrodo, kad nepajėgsiu, kad susimausiu, kad viskas sugrius kaip kortų namelis, bet štai, kažkaip judam visi pirmyn turėdami geresnę gyvenimo kokybę nei bet kada anksčiau.
Kokios smagiausios Jūsų šeimos akimirkos?
Kai ką nors darom visi drauge – važiuojame vienu automobiliu kelis tūkstančius kilometrų, dažom ir piešiam kalėdinius meduolius, kai matau, kaip vyresni sūnūs rūpinasi mažesniais, kai vakarais įsirangau į kurio nors lovą ir plepam prieš miegą, kai visi sulipę mano lovoje drauge žiūrime filmą.
Ar tiesa, kad trečią vaiką auginti lengva, o ketvirtas jau užauga pats?
Deja, man taip nebuvo, nes pagimdžiusi ketvirtą, turėjau rūpintis viena visais. Su ketvirtu vaiku mano gyvenime viskas pasikeitė – šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta ir net šalis. Ketvirto besilaukdama tikėjausi, kad pagaliau galėsiu būti namų šeimininkė, o vaikų tėvas pasirūpins mumis finansiškai – tris pirmuosius gimdžiau ir auginau dirbdama ir išlaikydama šeimą. Tačiau mano svajonėms nebuvo lemta išsipildyti – teko labai daug dirbti, kad išlaikyčiau save ir jau keturis vaikus. Negalėčiau teigti, kad ketvirtas auga pats. Gyvenam Londone, o čia net į parką jo vyresni broliai nusivesti negali.
Kokių idėjų pasitelkiate lavinant vaikus?
Kažkaip specialiai jų nelavinu, tik dalinuosi su jais savo gyvenimu ir tuo, ką man patinka daryti: groju gongais ir turiu labai daug instrumentų. Vaikai irgi groja, ypač tai patinka daryti mano trečiajam, aštuonmečiui Marijonui. Labai mėgstu įvairias rankdarbių rūšis: megzti, siuvinėti, kažką klijuoti, verti, kurti iš atliekų – daugybę kartų į tokias veiklas esu įtraukusi ir savo vaikus. Dažnai savo rankdarbių dirbtuves filmuojam ir dalinamės su kitais. Mūsų video kanalą galima rasti Youtube; man labai patinka bendrauti su žmonėmis, draugų susiėjimai, todėl ir savo vaikams ir jų draugams organizuoju vasaros Amatų stovyklą. Šią vasarą stovykloje buvo trisdešimt septyni vaikai.
Auginant 4 vaikus, tikriausiai įgijote nemažai patirties. Ar naudojate pasirinktą, perskaitytą vaikų auklėjimo metodiką? O gal susikūrėte ją pati?
Ne tik savo keturis vaikus auginu, turiu pedagoginį išsilavinimą ir daug metų organizuoju įvairius renginius, veiklas vaikams. Patirties tikrai daug. Esu išbandžiusi daugybę įvairių metodikų, perskaičiusi knygų ir straipsnių, esu sugalvojusi ir išbandžiusi ne vieną ir pati. Visi vaikai skirtingi, todėl ir saviškiams, net augantiems vienoje šeimoje, taikau visiškai skirtingas motyvacines ir palaikymo programas.
Esu dariusi elgesio lenteles, ne vienerius metus esam rinkę pliusus, skaičiavome taškus. Turime namų taisykles, kurių laikantis vaikai papildomai motyvuojami. Mano būdai kartais juokingi, bet kartais žmonėms iš šalies atrodo gan drastiški. Šiuo metu namuose esančios taisyklės skamba taip:
- Kristupas (11) ir Bernardas (8,5) ryte pasidaro patys sumuštinius ir susideda juos į pietų dėžutes.
- Žviegimas, kaip sirena “Baiiiiiiiik!!!”, “Maaaamaaaaa!!!” ir “Eiiiik iš čiaaaaa!!!“ – minus vienas svaras.
- Pagautas meluojant – minus penki svarai.
- Nuogo užpakalio ir pim*lo rodymas kitam – minus vienas svaras.
- Valgo pagrindinį patiekalą arba jo priedus. Jeigu nenori, gali išsikeisti į daržoves ir vaisius. Jeigu netinka nei tas, nei tas – minus vienas svaras.
- Nepakantumas, trepsėjimas žviegiant ir nervinimasis – minus vienas svaras.
- Erzinimas, kiršinimas, rėkimas – minus vienas svaras.
- Svetimų daiktų kraustymas ir ėmimas – minus du svarai.
- Lėkštės nenusinešimas ir neišsiplovimas pavalgius – minus vienas svaras.
Trys didieji mano vaikai nuo septynerių metų amžiaus turi motyvacinę sistemą, skatinančią siekti būti sveiku. Nepraleidus mokykloje nei vienos dienos dėl ligos per visus mokslo metus, jie gali išsirinkti ir įsigyti prizą iki šimto svarų. Yra pirkę palapinę, stalo futbolą, dvipėdalį paspirtuką. Vyresnėlis šiuo metu taupo pinigus kompiuteriui.
Kokių turite šeimos ritualų, tradicijų?
Ritualų ir tradicijų mūsų šeimoje visada daug ir jie keičiasi. Šiuo metu labai svarbūs kasdieniai vakariniai apsikabinimai, pašnekesiai ir pagulėjimai lovoje prieš miegą. Tradicija tapo mūsų kalėdinių meduolių kepimas, Gervės lizdas per kiekvieną gimtadienį – kur nors kieme, gamtoje paslepiame „lizdą“ su šokoladiniais „gervės“ kiaušiniais ir vaikai turi jį surasti. Jau tris vasaras iš eilės vyko Amatų stovykla, į kurią suvažiuoja giminių ir draugų vaikai. Visus metus maniškiai apie stovyklą kalba, planuoja, prisimena. Tradicija – vasaras leisti Lietuvoje, o per Kalėdų atostogas daryti daug rankdarbių.
Ką patartumėte jaunoms mamoms? Juk turite tokią neįkainojamą patirtį…
Mokytis kiekvieną akimirką patirti vidinę ramybę ir harmoniją, nepanikuoti, atsipalaiduoti kad ir didžiausiame triukšme ir netvarkoje, mažiau dėmesio kreipti į netvarkingus vaikų kambarius ir daugiau rūpintis, kad vaikai augtų laimingi, mylintys ir pasitikintys savimi.
