Vaikų rachitas

Nors rachitas dažnai atrodo kaip praeities liga, minima senuose medicinos vadovėliuose, vitamino D trūkumas, pagrindinė šios ligos priežastis, išlieka aktuali problema ir šiandien, ypač mūsų platumose. Laiku neatpažinta ir negydoma vitamino D stoka gali sukelti rimtų ir ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai. Todėl tėvams svarbu žinoti, kas yra rachitas, kaip jo išvengti ir laiku atpažinti pirmuosius požymius.

Kas yra rachitas?

Rachitas – tai liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2-3 mėnesių iki 2-3 metų), kurios metu sutrinka kaulų mineralizacija dėl vitamino D trūkumo. Vitaminas D yra būtinas, kad organizmas galėtų pasisavinti kalcį ir fosforą – pagrindines kaulų statybines medžiagas. Kai šio vitamino trūksta, kaulai tampa minkštesni, silpnesni, gali deformuotis, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis. Liga pažeidžia ne tik kaulų sistemą, bet ir neigiamai veikia raumenų tonusą, nervų sistemą bei kitus organus.

Anksčiau ši liga buvo vadinama „angliškąja“, nes ja dažnai sirgo pramonės revoliucijos laikų Anglijos miestų vaikai, mažai matę saulės. Nors tiksli priežastis ilgai nebuvo aiški, ryšys su saulės šviesos stoka buvo pastebėtas seniai.

Kodėl vitaminas D yra toks svarbus?

• Kaulų sveikata: Padeda pasisavinti kalcį ir fosforą, užtikrina normalią kaulų mineralizaciją ir augimą.
• Imunitetas: Stiprina imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad vitamino D stokojantys žmonės dažniau serga peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis.
• Kitos funkcijos: Dalyvauja daugelio kitų organų ir sistemų veikloje, svarbus raumenų funkcijai, nervų sistemos veiklai.

Pagrindiniai vitamino D šaltiniai:

1. Saulės šviesa: Svarbiausias šaltinis. Vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams (UVB) spinduliams. Deja, Lietuvoje, ypač tamsiuoju metų laiku (nuo rudens iki pavasario), saulės aktyvumas yra per mažas, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis. Be to, saulės spindulių efektyvumą mažina debesys, oro tarša, kremai nuo saulės, stiklas (pvz., būnant patalpoje prie lango vitaminas D nesigamina).
2. Maistas: Natūraliai vitamino D turi nedaug maisto produktų: riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė), žuvų taukai, kiaušinio trynys, jautienos kepenys. Kai kurie produktai (pvz., pienas, mišiniai kūdikiams) gali būti papildomai praturtinti. Tačiau vien su maistu gauti reikiamą vitamino D kiekį yra labai sunku.
3. Papildai: Dėl nepakankamo saulės poveikio ir riboto kiekio maiste, Lietuvoje vitamino D papildai yra pagrindinis būdas užtikrinti reikiamą jo kiekį, ypač kūdikiams ir vaikams.

Rachito požymiai

Tėvams svarbu mokėti atpažinti pirmuosius galimus rachito požymius:

• Ankstyvieji simptomai:
  • Padidėjęs dirglumas, neramumas, prastas miegas.
  • Prakaitavimas, ypač galvytės (pagalvė gali būti drėgna), delniukų, pėdučių drėgnumas. Prakaitas gali turėti specifinį kvapą.
  • Pablogėjęs apetitas.
  • Plaukų nusitrynimas pakaušio srityje („rachitinė plikė“) dėl dažno galvytės trynimo į pagalvę.
  • Sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija) – kūdikis atrodo suglebęs, nesipriešina lankstomas.
• Vėlesni simptomai (ligai progresuojant):
  • Galvos kaulų suminkštėjimas, ypač ties momenėliais, pakaušio suplokštėjimas.
  • Vėlesnis momenėlių užsidarymas.
  • Vėluojantis dantų dygimas, dantų emalio pažeidimai.
  • Vėluojanti motorinė raida: vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti.
  • Kaulų deformacijos: „O” arba „X” formos kojos, krūtinės ląstos deformacijos (pvz., „rachitiniai karoliai“ – sustorėjimai šonkaulių ir krūtinkaulio jungtyse, „vištos krūtinė“), dubens deformacijos, kartais – stuburo iškrypimai (kuprelė).

Diagnostika

Įtarus rachitą, gydytojas:

1. Įvertina klinikinius simptomus: Apžiūri vaiką, įvertina raumenų tonusą, kaulų būklę, galūnių formą, galvos formą, momenėlių būklę.
2. Skiria kraujo tyrimus: Svarbiausias rodiklis – vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje. Taip pat tiriama kalcio, fosforo, šarminės fosfatazės koncentracija.
3. Prireikus skiria rentgenologinį tyrimą: Rentgeno nuotraukose (dažniausiai riešų ar kelių) matomi specifiniai kaulų augimo zonų pakitimai.

Ligai progresuojant vaikučio kojytės gali deformuotis: pasidaro O arba X formos

Gydymas

Pagrindinis rachito gydymo tikslas – pašalinti vitamino D trūkumą ir normalizuoti kalcio bei fosforo apykaitą.

• Vitaminas D: Skiriamos gydomosios (daug didesnės nei profilaktinės) vitamino D dozės. Tikslią dozę ir gydymo trukmę nustato tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaiko amžių, vitamino D kiekį kraujyje. Savarankiškai skirti didelių dozių negalima dėl perdozavimo (hipervitaminozės) pavojaus.
• Mityba: Subalansuota, pakankamai kalcio ir fosforo turinti mityba. Kartais papildomai skiriami kalcio preparatai (ypač jei jo trūksta kraujyje).
• Kitos priemonės: Oro vonios, vėliau, ligai atsitraukiant – masažas, mankšta raumenims stiprinti.

Svarbu žinoti, kad laiku pradėjus gydymą, dauguma simptomų išnyksta, vaikas tampa ramesnis, normalizuojasi augimas ir vystymasis. Tačiau sunkios kaulų deformacijos, susiformavusios dėl negydyto ar vėlai pradėto gydyti rachito, gali išlikti visam gyvenimui. Todėl svarbiausia yra profilaktika.

Profilaktika – svarbiausia priemonė

Rachitas yra liga, kurios galima išvengti užtikrinant pakankamą vitamino D kiekį organizme.

• Nėštumo metu: Nėščiosioms rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes vaisius jo atsargas kaupia iš motinos organizmo, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Dėl reikiamos dozės (ji gali svyruoti nuo 600 iki 1500-2000 TV ar daugiau, priklausomai nuo moters būklės ir vitamino D kiekio kraujyje) būtina pasitarti su gydytoju.
• Kūdikiams (0-12 mėn.): Visiems kūdikiams, nepriklausomai nuo maitinimo būdo (maitinamiems krūtimi ar mišiniais), rekomenduojama kasdien duoti 400 TV (10 mikrogramų) vitamino D3 papildų nuo pirmųjų gyvenimo savaičių (dažniausiai nuo 2-4 sav.) ir tęsti bent iki vienerių metų amžiaus, ištisus metus.
• Vaikams (nuo 1 metų): Rekomenduojama paros norma yra 600 TV (15 mikrogramų). Šią dozę patariama duoti bent jau tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo/spalio iki balandžio/gegužės), o vaikams, mažai būnantiems saulėje – ir ištisus metus. Dėl tikslios dozės jūsų vaikui pasitarkite su gydytoju.
• Neišnešiotiems kūdikiams: Jiems dažnai reikia didesnių vitamino D dozių, kurias skiria gydytojas neonatologas ar pediatras, pradedant vartoti nuo pirmųjų gyvenimo dienų.

Dėl dozavimo: Nors pateiktos bendros rekomendacijos, tikslią profilaktinę dozę jūsų vaikui turėtų parinkti gydytojas, atsižvelgdamas į jo amžių, svorį, mitybą, gyvenimo būdą, buvimą saulėje. Savarankiškai eksperimentuoti su dozėmis nereikėtų.

Patarimai tėvams

• Būkite gryname ore: Net ir apniukusią dieną lauke gaunama šiek tiek UV spindulių. Pasivaikščiojimai gryname ore naudingi bendrai vaiko sveikatai. Saulėtomis dienomis leiskite vaikui pabūti saulėje trumpą laiką atidengus nedidelius odos plotus (veidą, rankas), tačiau saugokitės nudegimų ir venkite saulės piko valandų.
• Nesodinkite ir nestatykite per anksti: Jei įtariamas rachitas ar yra raumenų hipotonija, neskubinkite vaiko sėdėti ar stovėti, kol jo raumenys ir kaulai tam nepasiruošę.
• Keiskite padėtį: Gulintį lovytėje kūdikį vartykite, keiskite lovytės padėtį kambaryje, kad jis suktų galvytę į skirtingas puses – tai padės išvengti galvos deformacijų.
• Higiena: Jei vaikas daug prakaituoja, dažniau jį maudykite, keiskite drabužėlius, naudokite priemones odos iššutimų profilaktikai.
• Konsultuokitės: Dėl bet kokių vitamino D papildų vartojimo (tiek profilaktikos, tiek gydymo) visada tarkitės su gydytoju arba vaistininku.

Rachitas – rimta, bet išvengiama liga. Rūpinkitės pakankamu vitamino D kiekiu nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo dienų!

Rachitu sergančių vaikų nuotraukos