Utėlės vaiko galvoje. Ką daryti?
Nors mintis apie utėles daugeliui kelia nemalonius jausmus ar net gėdą, svarbu žinoti, kad galvos utėlės (pedikuliozė) yra labai dažna problema, ypač tarp vaikų, lankančių darželius, mokyklas ar vasaros stovyklas. Tai nėra susiję su higiena ar socialine padėtimi – užsikrėsti gali bet kas. Svarbiausia – laiku pastebėti problemą, ją tinkamai spręsti ir apie tai ramiai kalbėtis.
Kas yra galvos utėlės ir kaip užsikrečiama?
- Kas tai? Galvos utėlės – tai maži (suaugusios 2-3 mm ilgio), besparniai vabzdžiai-parazitai, gyvenantys žmogaus galvos plaukuose ir mintantys krauju. Jos deda kiaušinėlius, vadinamus glindomis, kuriuos tvirtai priklijuoja prie plauko koto, arti galvos odos. Glindos yra labai mažos (apie sezamo sėklos dydį), ovalios, balkšvos ar rusvos spalvos.
- Kaip plinta? Dažniausiai utėlėmis užsikrečiama per tiesioginį galvų kontaktą – žaidžiant, apsikabinant, darant „asmenukes“. Utėlės negali skraidyti ar šokinėti, jos tik greitai perropoja nuo vieno plauko ant kito.
- Netiesioginis plitimas (per šukas, plaukų aksesuarus, kepures, šalikus, patalynę, rankšluosčius) yra įmanomas, bet retesnis, nes utėlė, patekusi nuo žmogaus galvos, ilgai neišgyvena (paprastai iki 1-2 parų).
Utėlių kiaušinėliai plaukuose
Požymiai ir kaip patikrinti?
Pagrindinis požymis, kad vaikas (ar suaugęs) gali turėti utėlių – galvos niežulys, ypač pakaušio, smilkinių ir už ausų srityse. Niežulį sukelia utėlių įkandimai ir jų seilės. Tačiau ne visiems niežti, ypač jei utėlių nedaug.
Kaip tikrinti:
- Pasirinkite gerai apšviestą vietą.
- Kruopščiai, sruoga po sruogos, apžiūrėkite plaukus, ypač arti galvos odos (pakaušyje, už ausų). Ieškokite:
- Gyvų utėlių: Jos mažos, pilkšvos ar rusvos spalvos, greitai juda, todėl pamatyti gali būti sunku.
- Glindų: Jos atrodo kaip mažyčiai taškeliai, tvirtai prilipę prie plauko (skirtingai nuo pleiskanų, kurios lengvai nubyra). Gyvos glindos paprastai būna arčiau galvos odos (iki 1 cm atstumu), tamsesnės spalvos. Tuščios glindos (perišėję lukštai) būna baltos ar gelsvos ir lieka ant plauko toliau nuo odos, vaikui augant.
- Šlapias šukavimas: Patikimiausias būdas aptikti utėles – šukuoti drėgnus plaukus (galima naudoti įprastą kondicionierių, kad būtų lengviau) labai tankiomis, specialiomis metalinėmis utėlių šukomis. Šukuokite nuo šaknų iki galiukų, po kiekvieno perbraukimo šukas nuvalydami į baltą popierinį rankšluostį ar servetėlę – taip lengviau pamatysite iššukuotas utėles ar glindas.
Rekomenduojama profilaktiškai vaikų galvas tikrinti reguliariai, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar dvi, ypač jei darželyje ar mokykloje yra paskelbta apie utėlių protrūkį.
Utėlių glindos
Griauname mitus: utėlės ir švara
Vis dar gajus mitas, kad utėlės atsiranda tik dėl nešvaros ar prastos higienos. Tai netiesa! Utėlėms visiškai nesvarbu, ar plaukai švarūs, ar nešvarūs. Kai kurie specialistai net teigia, kad joms lengviau įsikibti į švarius plaukus.
Todėl aptikus utėlių, nereikėtų jausti gėdos ar kaltės. Tai tiesiog nemaloni, bet įveikiama problema, su kuria susiduria labai daug tvarkingų šeimų visame pasaulyje. Svarbu ramiai priimti situaciją ir imtis veiksmų.
Kodėl svarbu naikinti nedelsiant?
- Plitimas: Utėlės labai lengvai ir greitai plinta per artimą kontaktą kitiems šeimos nariams ir aplinkiniams.
- Dauginimasis: Viena utėlė per dieną gali padėti 3-5 kiaušinėlius (glindas). Per kelias savaites utėlių kolonija gali smarkiai išaugti.
- Diskomfortas: Nuolatinis niežulys vargina, trukdo miegoti, susikaupti. Kasantis galima pažeisti odą ir sukelti antrinę bakterinę infekciją.
Utėlė
Utėlių naikinimas: kokie būdai veiksmingiausi?
Aptikus gyvų utėlių, būtina pradėti naikinimo procesą. Šiuolaikinės priemonės leidžia tai padaryti gana greitai ir efektyviai.
- Informavimas: Praneškite ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai) ir artimai bendraujantiems draugams, kad kiti tėvai galėtų patikrinti savo vaikus. Tai padeda sustabdyti plitimą bendruomenėje.
- Patikra: Kruopščiai patikrinkite visų šeimos narių galvas. Naikinti utėles reikia tik tiems, kuriems randama gyvų utėlių.
- Naikinimo priemonės (pedikulicidai): Vaistinėse galima įsigyti įvairių nereceptinių priemonių utėlėms naikinti:
- Fizinio poveikio priemonės (pvz., su dimetikonu): Tai dažniausiai rekomenduojamas pirmasis pasirinkimas. Šios priemonės padengia utėlę ir jos kvėpavimo angas (spirakules) plėvele ir ją uždusina. Jos yra efektyvios, netoksiškos žmogui, ir utėlės joms neišsivysto atsparumo. Svarbiausia – priemonę naudoti griežtai pagal instrukciją: gausiai padengti SAUSUS plaukus nuo šaknų iki galiukų, išlaikyti nurodytą laiką (pvz., 15 min, 1 val. ar per naktį, priklausomai nuo produkto) ir gerai išplauti.
- Cheminiai insekticidai: Veikia utėlių nervų sistemą. Nors taip pat gali būti efektyvūs, egzistuoja utėlių atsparumo rizika, be to, jie gali dirginti odą.
- Pakartotinis naudojimas: Kadangi dauguma priemonių neveikia glindų (kiaušinėlių) arba veikia jas nepakankamai, būtina procedūrą pakartoti po 7-10 dienų, kad būtų sunaikintos iš glindų per tą laiką išsiritusios utėlės.
- Konsultacija: Jei nesate tikri, kokią priemonę rinktis, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.
- Mechaninis šukavimas (šlapias šukavimas): Tai svarbi naikinimo proceso dalis, ypač šalinant negyvas utėles ir glindas. Geriausia atlikti po gydymo priemone arba kaip pagrindinį metodą (jei nenorima naudoti jokių priemonių, tačiau tai reikalauja daug kruopštumo ir laiko):
- Išplaukite plaukus ir gausiai užtepkite įprasto plaukų kondicionieriaus.
- Tankiomis metalinėmis utėlių šukomis kruopščiai, sruoga po sruogos, šukuokite plaukus nuo pat šaknų iki galiukų.
- Po kiekvieno perbraukimo šukas nuvalykite į popierinę servetėlę ar rankšluostį.
- Procedūrą kartokite kas 2-3 dienas mažiausiai 2 savaites.
- Glindų šalinimas: Net ir po gydymo priemonėmis, glindos lieka prikibusios prie plaukų. Jas būtina pašalinti mechaniškai – tankiomis šukomis arba rankomis (po vieną nutraukiant nuo plauko).
- Aplinkos tvarkymas: Nors utėlės ilgai neišgyvena be šeimininko, rekomenduojama:
- Išskalbti patalynę, rankšluosčius, drabužius, kepures, šalikus, su kuriais kontaktuota per paskutines 2 paras, aukštoje temperatūroje (virš 60°C) ir išdžiovinti karštoje džiovyklėje.
- Daiktus, kurių negalima skalbti (pvz., pliušinius žaislus), galima sandariai uždaryti į plastikinį maišą ir palaikyti 2 savaites (utėlės ir glindos žus).
- Išsiurbti kilimus, baldus, automobilio sėdynes.
- Šukas, šepečius pamirkyti karštame vandenyje (>60°C) 5-10 minučių arba tiesiog išmesti.
- Nenaudokite insekticidinių purškalų aplinkai – jie nėra veiksmingi ir gali būti kenksmingi.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Visiškai išvengti utėlių kartais sunku, ypač vaikų kolektyvuose, tačiau galima sumažinti riziką:
- Reguliari patikra: Bent kartą per savaitę apžiūrėkite vaiko galvą, ypač po nakvynių ne namuose, stovyklų ar žinant apie protrūkį ugdymo įstaigoje.
- Vengti tiesioginio kontakto: Mokykite vaikus vengti glausti galvas žaidžiant ar fotografuojantis.
- Nesidalinti asmeniniais daiktais: Paaiškinkite vaikui, kad negalima dalintis šukomis, šepečiais, plaukų aksesuarais, kepurėmis, šalikai, ausinėmis.
- Supinti plaukai: Ilgaplaukėms mergaitėms supinti plaukus į kasą ar kuodą gali šiek tiek sumažinti utėlių perropojimo galimybę.
Pabaigai
Galvos utėlės – nemaloni, bet įveikiama problema. Svarbiausia – nepanikuoti, negėdyti vaiko, laiku pastebėti, kruopščiai ir nuosekliai naikinti parazitus pagal instrukcijas, patikrinti visus šeimos narius ir informuoti aplinkinius, kad būtų sustabdytas tolesnis plitimas.
