Plokščiapadystė

Vos tik vaikas pradeda vaikščioti, tėvams kyla aibė klausimų. Ar vaikučio pėdos sveikos? Kada vertėtų kreiptis į specialistą dėl pėdų? Kokie turi būti pirmieji batukai? Kada dėti vaikui avalynę? Kas padeda išvengti plokščiapėdystės? Ar įmanoma išgydyti plokščią pėdą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus rasite šiame straipsnyje.

Nuo kada rekomenduojama pradėti avėti avalynę?

Vos tik vaikutis pradeda stotis ir vaikščioti, tėvai pradeda nerimauti, ar vaikučio pėdos sveikos, ar nėra plokščios. Daugumos kūdikių ir vaikų pėdos putlios, kadangi padą dengia riebalinis skluoksnis. Vaikui augant vystosi raumenynas ir pėdos kaulai, todėl pamažu tas riebalinis sluoksnis mažėja. Skirtingų autorių duomenimis, pėdos skliautas formuojasi iki 4-6 metų, o iki 10 metų turi susiformuoti visiškai. Tuomet pėda toliau auga ir vystosi normaliai. Kadangi minėtu laikotarpiu pėda vystosi, todėl namuose avalynė pradėjusiam stotis, savarankiškai vaikštančiam vaikui nereikalinga. Mokslininkų seniai įrodyta, kad plokščiapėdystės prevencija – basa koja. Todėl avalynė būtina, tik einant į lauką vėsiuoju metų laiku. Vasarą rekomenduojama neriboti vaikučio avalyne ir leisti basomis vaikščioti per žolę, smėlį, gruntą, važiuoti basomis dviračiu, paspirtuku. Skirtingi paviršiai stimuliuoja, stiprina pėdų ir blauzdų raumenis.

Taip pat tėveliai mano, kad pirmieji batukai padės išvengti kritimų. Priešingai, batai tik pradėjusiam stotis kūdikiui, riboja čiurnos sąnario ir Achilo sausgyslės paslankumą. Kūdikis, stodamasis ir krisdamas ant užpakaliuko, didina užpakalinių blauzdos raumenų, Achilo sausgyslės paslankumą, tokiu būdu išvengiama ėjimo ant pirštų. Batai riboja pėdos funkcijas. Todėl vaiko pėdos formuosis priklausomai nuo to, kokia bus vaikučio avalynė. Kad vaikučio pėdos būtų sveikos ir išvengtumėte laikysenos ir pėdų problemų ateityje, svarbu pasirinkti tinkamą avalynę ir situacijas, kada ją dėvėti.

Yra žinoma, kad nuo pėdų būklės taip pat priklauso kūno laikysena. Nuo laikysenos priklauso vaiko sąnarių bei raumenų būklė, eisena, bendra organizmo savijauta, todėl tėvai turėtų susirūpinti vaiko pėdomis dar ankstyvoje vaikystėje. Yra žinoma, kad esant pėdų plokštumui, kinta laikysena: pakumpsta krūtininė stuburo dalis, galva pasislenka į priekį. Kuo anksčiau pradėsime rūpintis pėdomis, tuo mažiau problemų turėsime ateityje.

Ar vaikučio pėdos ne plokščios?

Higienos instituto statistikos duomenimis, septyniems iš dešimties gyventojų nustatyta plokščiapėdystė. 95 proc. atvejų plokščiapėdystė yra įgyta. Kaip žinoti, kada vaiko pėdos plokščios? Tėvai ar kiti šeimos nariai dažnai pastebi, kad vaiko pėdos skliautas yra per žemas arba jo išvis nėra. Kadangi vaikų kaulai ir sąnariai yra paslankūs, jų pėdos skliautas stovint būna nusileidęs. Jei vaikui pasistiebus, pėdų skliautas atsiranda, tuomet nereikėtų nerimauti. Pėda gali taip pat pasisukti į išorę per čiurnos sąnarį, kadangi padidėja kūno svoris vidiniame pėdos krašte. Dauguma vaikų galiausiai išauga šią problemą. Tėvai ir gydytojai turėtų atkreipti dėmesį, jei vaikutis:

• skundžiasi pėdos skausmais ir nuovargiu;
• nuolat stebimi nutrynimai ar nuospaudos vidiniame pėdos krašte;
• pėda sustingusi: riboti šoniniai pėdos judesiai ar riboti pėdos judesiai per čiurnos sąnarį aukštyn ir žemyn.

Išskiriami trys plokščios pėdos tipai

1. Lanksčioji plokščiapėdystė.Būdinga daugumai vaikų. Esant šiai pėdos būklei, pėda neskausminga, gydymas nereikalingas. Visada būna abiejose pėdose.
2. Lanksčioji plokščiapėdystė su sutrumpėjusia Achilo sausgysle.Retai pasitaiko ankstyvame amžiuje. Būdinga abiejose pėdose, ir vaikas galis skųstis skausmu, stebima sutrikusi eisena: eina ant pirštų galų, negeba pritūpti pilna pėda.
3. Rigidinė plokščiapėdystė.Stebimi riboti čiurnos sąnario ir pėdos judesiai keliomis kryptimis. Dažnai skundžiasi pėdų ir čiurnos sąnario skausmu, stebimos pėdų ir čiurnos sąnario deformacijos, apsunkinta eisena, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai.

Sunerimti reikėtų, jeigu šešiamečio vaiko vidinis pėdos skliautas yra nusileidęs ir liečia žemę. Taip pat tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikutis skundžiasi pėdų skausmu, greitu pėdų nuovargiu. Tokiu atveju derėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą: ortopedą, kineziterapeutą. Ortopedas įvertins vaikučio pėdas, kineziterapeutas patars, kokius pratimus, koreguojančias padėtis atlikti, kad pėdos toliau formuotųsi taisyklingai.

Kokia avalynė tinkama?

Kad batų įdėklai padeda pagerinti pėdos skliautą yra mitas, priešingai, gali tik pabloginti esamą situaciją. Taip pat nerekomenduojama pirkti ortopedinės avalynės, jei vaikučio pėda yra sveika, jo pėdų fiziologija yra normali. Sveikas pėdas turinčiam vaikučiui avint ortopedinę avalynę, gali sutrikti tolesnis pėdų kaulinių struktūrų ir raumenų vystymasis. Ortopedinė avalynė skirta vaikams, turintiems rimtų sveikatos sutrikimų.

Renkantis profilaktinę avalynę, svarbu, kad ji leistų pėdai augti ir vystytis. Todėl perkant batukus, reikėtų visada vadovautis „piršto” taisykle: nuo vaikučio kojos nykščio iki batuko priekio turi likti apie 1,5 cm (jei perkate basutes). Perkant uždarus batukus, pirštas lengvai turėtų tilpti už vaikučio kulno. Tinkamai pritaikyti batai leis pėdai jaustis komfortiškai ir netrukdys augti.

Profilaktinės avalynės užkulnis turi būti tvirtas, kad stabilizuotų čiurnos sąnarį. Jei viduje yra supinatorius (atrama išilginiam skliautui), tai jis turi būti minkštas ir nedidelis. Vidurinė pado dalis turi būti pakankamai lanksti, kad neapsunkintų vaikučio žingsnio ir galėtų kokybiškai atsispirti priekine pėdos dalimi žingsnio fazėje. Padas batuko turi būti lygus, neslidus, be pakulnės. Šie avalynės elementai sąlygoja sveikos pėdos augimą ir užtikrina optimalų pėdos raumenų vystymąsi.

Rekomenduojama bet kokią avalynę pirkti kartu su vaikučiu. Apavus nauja avalyne, leisti jam pavaikščioti, pabėgioti. Tai leis įvertinti, ar batukai tinkamai parinkti.

Pratimai plokščiapėdystės prevencijai ir korekcijai

Paskutinių tyrimų duomenimis, norint pašalinti plokščiapėdystės padarinius, t.y. nusileidusį vidinį pėdos skliautą, nuovargį ir skausmą pėdose, tikslinga stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis.

Jei jūsų vaikas ar jūs skundžiatės pėdų, blauzdų nuovargiu ar skausmu, tuomet rekomenduojame kreiptis į kineziterapeutą, kuris įvertins vaiko ar Jūsų pėdos skliautą, pėdų ir blauzdų raumenų tonusą ir jėgą, laikyseną, eisenos stereotipą ir atsižvelgiant į esamą padėtį, sudarys pratimų programą problemai koreguoti ir išspręsti.

Pratimų programa plokščiapėdystės prevencijai ir gydymui

Vaiko sveikatos infomacinio centro kineziterapeutė dr. Laura Straubergaitė sudarė pratimų programą, skirtą 3 metų ir vyresnių vaikų pėdų raumenų stiprinimui.

1. Suimti su kojų pirštais akmenuką, pieštuką, pagaliuką, lego kaladėlę ir pakelti pėdą nuo žemės išlaikant su kojos pirštais keliamą daiktą.

2. Pakelti nuo žemės tik didįjį kojos pirštą ir išlaikyti 10-15 sekundžių. Kartoti 8-12 kartų.

3. Pakelti abiejų kojų pirštus, sulenkti ir gniaužyti rankšluostį ar audinio skiautę.

4. Atitraukti į vidų tik didįjį kojos pirštą, išlaikyti tokioje padėtyje 10-15 sekundžių ir grįžti į pradinę padėtį. Kartoti 8-12 kartų.

5. Jei nepavyksta sąmoningai įtempti ir pakelti vidinio pėdos skliauto, tuomet specialistui padedant pasyviai sustumiamas pėdos skliautas. Kai jau suvokiate, kaip reikia įtempti pado raumenis, kad kiltų pėdos skliautas aukštyn, pereikite prie sekančio pratimo.

 6. Kulną ir kojos pirštus laikykite prispaustus prie žemės. Po to įtempkite pado raumenis ir kelkite pėdos vidinį skliautą aukštyn. Kulnas ir kojų pirštai neturi judėti pratimo metu.