Saugi žaidimų aikštelė. Misija (ne)įmanoma?

Apie buvimo lauke svarbą žino visi. Lauko žaidimų nauda vaikams yra didžiulė, todėl svarbu, kad vaikai kuo daugiau laiko leistų lauke. Lauko erdvė leidžia vaikams patenkinti paprastus, tačiau labai jiems svarbius poreikius: lipti, šokti, bėgti, suptis, rėkti, voliotis, slėptis ir daug kitų. Lauke jie pajunta laisvės, nuotykių, rizikos, spontaniškumo ir nerūpestingumo skonį! Žaidžiančius lauke vaikus neretai lydi smulkūs nubrozdinimai, įdrėskimai, mėlynės. Ir tai visai normalu. Tačiau kiekvienas vaikas turi teisę į saugią namų ir kiemo aplinką, į saugią žaidimų aikštelę.
Kaip tėvams parinkti nepavojingą vaikams žaidimų vietą?
Pirmiausia apsidairykite aplinkui. Geriausia, kai žaidimų aikštelė aptverta ir yra informacija, kokio amžiaus vaikams ji skirta, kas jos savininkas ir kas atsakingas už techninę priežiūrą.
Įvertinkite šiuos aspektus:
Pirma. Visi įrenginiai turi būti gerai pritvirtinti prie žemės ir stabilūs vaikams atsistojus, atsisėdus, lipant, stumiant ar dar kitaip naudojant, kaip tik vaikams šauna į galvą. Jūs turite patys patampyti, papurtyti, atsisėsti ar kitaip įsitikinti įrenginių stabilumu prieš leisdami žaisti savo vaikui. Įsitikinkite, ar įrenginiai nesulaužyti, ar juose nieko netrūksta, ar tvirtai tarpusavyje sujungtos visos jų dalys.
Antra. Atminkite, kad ne kiekvienas įrenginys gali tikti būtent Jūsų vaikui. Atkreipkite dėmesį į aukštesnius skersinius ar kitas detales ir įsitikinkite, ar Jūsų vaikas jas pasieks.
Trečia. Įvertinkite, ar aplink kiekvieną įrenginį yra pakankamai erdvės (vadinamoji „kritimo zona“), kurioje nėra kitų įrenginių, didelių akmenų, medžių, aptvarų, kitų pašalinių atsikišusių detalių, į kurias vaikas galėtų užsigauti krisdamas.
Ketvirta. Apžiūrėkite, ar aplink laipioti skirtą įrenginį žemės paviršius yra minkštas ir saugus. Tokiose vietose neturėtų būti asfalto ar betono dangos. Susižalojimų riziką nukritus sumažina mulčo, smėlio, smulkaus žvyro ar speciali guminė dangos. Šios dangos amortizuoja smūgius, be to, nesulaiko vandens, todėl nesusidaro balos ir purvas.
Penkta. Įsitikinkite, ar nekyšo varžtų galai, vinys, kabliai, išsikišusios rankenos ir kitos detalės, kurios gali įbrėžti, sužeisti vaiką ar užkabinti ir suplėšyti drabužius. Niekada netvirtinkite prie žaidimų įrenginių papildomų elementų – virvelių, pavadėlių, medžiagos skiaučių, nes tai gali tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.
Šešta. Įsitikinkite, ar nėra plyšių ir angų, pro kurias galėtų pralįsti vaiko kūnas, o galva užstrigtų (paprastai 9–23 cm pločio), tarpų, kur galėtų įstrigti koja, ranka ar pirštai.
Prieš pasirinkdami žaidimų aikštelę įvertinkite ir kitus galimus pavojus. Gal aikštelė yra šalia intensyvaus eismo gatvės ar aplink vaikštinėja įtartinai atrodantys ar besielgiantys asmenys? Galiausiai įvertinkite aikštelę pasikliaudami savo nuojauta. Jei aikštelė Jums atrodo nesaugi, matyt, tokia ir yra. Į tokią aikštelę ir neikite.
Pasirinkę tinkamą žaidimų vietą, nepalikite žaidžiančio vaiko be priežiūros. Prieš pradedant žaisti, paaiškinkite jam, kokie pavojai gali slypėti, priminkite jam saugaus elgesio taisykles. Bet nebūkite per daug griežti ir netaikykit per daug ribojimų – vaikams reikia įdomios veiklos, pilnos iššūkių, savo galimybių išbandymo ir įgūdžių lavinimo. Visada atsiminkite, kad neįmanoma sukurti absoliučiai saugios vaikui aplinkos, kurioje jis niekada nesusižeistų. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga apsaugoti vaikus nuo rimtų traumų ir susižalojimų.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė