Populiarūs žindymo mitai
Prieš skaitant šį informatyvų straipsnį, kviečiame atlikti trumpą testą ir įsivertinti savo žinias.
Pasitikrinkite savo žinias
Jeigu aplinkinių paklaustume nuomonės apie žindymą, paaiškėtų, kad dauguma jų turi išankstinę nuomonę šia jautria tema. Deja, didžioji dalis tų nuomonių ir įsitikinimų paremta mitais arba klaidinga informacija iš senesnių laikų, kai laktacijos valdymo ar žindymo problemos buvo beveik nesprendžiamos. Šio straipsnio tikslas – supažindinti jus su keletu pačių populiariausių mitų ir pateikti mokslu bei tyrimais pagrįstus argumentus (paaiškinimus), paneigiančius šiuos mitus.
Aptarsime pasakymus, kurie dažniausiai pasitaiko kaip mitai:
- „Man dingo pienas“.
- „Tavo pienas per liesas“.
- „Nusitrauk ir pažiūrėk, kiek turi pieno“.
- „Tave naudoja kaip čiulptuką“.
Mes, mamos, norime geriausio savo vaikams, todėl svarbu atsirinkti patikimą informaciją ir žinoti tiesą, kad galėtume jaustis užtikrintos savo pasirinkimais ir pasiektume savo užsibrėžtų žindymo tikslų. Štai pirmasis mitas, trukdantis tai padaryti:
„Man dingo pienas“
Pasakymas, kad žindančiai mamai staiga vieną dieną dingo pienas, yra netikslus dėl kelių priežasčių:
- Pieno gamyba priklauso nuo pasiūlos ir paklausos dėsnio. Mūsų organizmas yra be galo sumanus ir nieko be reikalo nešvaisto, taip pat ir pieno, atsieinančio daug mamos kūno energijos jam pagaminti. Pieno gamyba krūtyse yra reguliuojama pagal tai, kiek kūdikis žinda arba kiek pieno fiziškai ištraukiama. Kuo dažniau ir ilgiau kūdikis žinda, tuo daugiau pieno pasigamina. Jei mamai atrodo, kad pieno kiekis staiga sumažėjo, dažnas glaudimas prie krūties ir abiejų krūtų pasiūlymas vieno žindymo metu gali išspręsti problemą. Jei tai nepadeda, vertėtų ieškoti kvalifikuotos pagalbos.
- Minkštų krūtų jausmas gali būti juntamas dėl susireguliavusios pieno gamybos (tai palaipsniui pradeda vykti maždaug nuo 6 savaitės po vaikelio gimimo) arba dažno ir intensyvaus žindymo, ypač vakarais ar augimo šuolių metu. Jei svoris auga nuosekliai, vaikelio tuštinimasis ir šlapinimasis atitinka normas, tikėtina, kad pieno mažyliui pakanka.
- Nerami vaiko būsena arba verkimas nėra tiesioginis pieno gamybos atspindys. Taip, mažyliai gali verkti dėl alkio (išraiškingiausias alkio ženklas – kai kūdikis kaišioja liežuvėlį į šalis, sukioja galvytę į šonus, į burnytę kiša kumštelius), tačiau taip pat ir dėl daugelio kitų priežasčių. Pavyzdžiui: dėl nuovargio, noro pamiegoti, galbūt dėl spaudžiančių sauskelnių ar drabužėlių, patyrę per daug išorinio stimulo, sukaitę ar sušalę, dėl pilvelio pūtimo. Tikroji verksmo priežastis gali būti bet kuri iš jų.
Jeigu vieną vakarą mamai staiga pasirodė, kad tikrai dingo pienas – reikėtų ieškoti tokio įsitikinimo priežasčių. Dažniausiai tai reiškia, kad dar iki tol nuosekliai kažkas buvo daroma, jog prieita prie tokios išvados. Čiulptuko naudojimas, retas žindymas, ilgi tarpai tarp maitinimų, laukimas, kol bus juntamas pilnų krūtų pojūtis – tai tik kelios priežastys, kurios gali tiesiogiai neigiamai paveikti mamos pieno gamybą.
„Tavo pienas per liesas“
Jeigu kyla kokių nors žindymo ir laktacijos iššūkių, dažniausiai dėl to kaltinama mama arba jos pieno kokybė. Šiuo atveju riebumas – neva tai yra kažkas, ką ji galėtų pakeisti. Pienas netaps riebesnis, valgant lašinius ar geriant aliejų. Paaiškinimas paprastas – visas jūsų pienas yra geras ir reikalingas vaikeliui.
Tyrimai rodo, kad tikrai pieno riebumas kinta vos tik pradėjus žindyti. Panašiai, kaip atsukus karšto vandens čiaupą – iš pradžių teka vos šiltas vanduo (šiuo atveju liesesnis pienas), paskui sulig kiekviena minute atiteka karštesnis vanduo (pats riebiausias pienas teka žindymo pabaigoje). Ar tai yra blogai? Tikrai ne!
Jeigu jūs kada nors nusitraukėte pieno ir leidote jam šiek kiek pastovėti, tikriausiai pastebėjote, kad jis susisluoksniuoja (1 nuotrauka). Ploniausias viršutinis vos kelių milimetrų sluoksnis yra taip vadinamoji grietinėlė. Visa kita vos balsvas, melsvas ir permatomas, mamų vadinamas – vandenėlio sluoksnis. Ar kuris nors sluoksnis yra kažkuo geresnis? Tikrai ne. Ar skiriasi jų kalorijų kiekis? Be abejonės – taip. Čia vertėtų atkreipti dėmesį ir į pieno kiekio skirtumą.
Vienas gramas riebalų atitinka 9 kalorijas, o angliavandenių arba laktozės (melsvos spalvos likusio pieno) tas pats vienas gramas atitinka beveik perpus mažiau – tik 4 kalorijas. Viskas būtų suprantama, jei ne itin didelis šių kiekių skirtumas. Atkreipkite dėmesį kiek nedaug sdaro riebalų sluoksnis, lyginant su likusiu, angliavandenių ir vandens sluoksniu.
Jeigu vaiko svoris auga ne taip sparčiai, kaip tikimasi, reikia padidinti išgeriamo pienuko kiekį ir užtikrinti, kad vaikelis pasisotintų tiek, kiek jam norisi. Ne pieno riebumas įtakoja svorio augimą, bet išgerto pieno kiekis. Todėl nebijokite žindyti iš abiejų krūtų vieno maitinimo metu – taip leisite vaikeliui išgerti daugiau pienuko.
„Nusitrauk ir pažiūrėk kiek turi pieno“
Šis mitas apie nusitraukto pieno kiekio tikrinimą, norint įvertinti pieno gamybą, taip pat patenka į klaidinančių patarimų kategoriją. Tai paaiškinti galima pasitelkiant labai paprastą pavyzdį.
Įsivaizduokite, kad vieną ankstyvą vasaros rytą nusprendėte nuvykti į mišką pasirinkti laukinių mėlynių. Praėjus kuriam laikui nuo uogavimo pradžios panorote grįžti namo. Apžvelgus mėlynių krūmelius, tikriausiai nebus matyti nė ženklo, kad kažkas čia tas uogas rinko. Rodos, kiek daug jų buvo prieš rinkimą, tiek ir liko. Ar tas uogų kiekis, kurį jums pavyko surinkti atspindi visą uogų kiekį, esantį miške? Vargiai. Ar tas pieno kiekis, kurį jums pavyko nusitraukti, atspindės jūsų pieno gamybą? Irgi vargu, nes tai bus tiesioginis atspindys to, kiek jums fiziškai pavyko ištraukti pieno, o ne pačių gamybos pajėgumų.
Yra daug veiksnių, tiesiogiai lemiančių nusitraukto pieno kiekį, svarbiausi iš jų:
- Kuriuo paros metu buvo traukiama? Ryte pieno gamyba gausesnė dėl hormono prolaktino cirkadinio ritmo piko, todėl ir kiekis bus gausesnis lyginant su vakaru.
- Su kuo buvo traukiamas pienas – naudojant rankas ar pientraukį? Nors rankomis galima labai efektyviai nusitraukti pieną, pientraukis irgi yra nuostabus įrankis tą padaryti greičiau. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar gaubtelio dydis yra tinkamas, ar buvo nustatyti reikiami traukimo režimai ir ar buvo pasitelkta rankų pagalba ir švelnus masažas. Visa tai tiesiogiai lems nusitraukto pieno kiekį.
- Kadai žindė vaikelis? Jei traukimas atliekamas netrukus po žindymo, didelio kiekio, tikėtina, nusitraukti nepavyks.
Tai tik keletas svarbių priežasčių, kodėl pieno nusitraukimas neparodo mamos pieno gamybos pajėgumo. Vaikelio svorio augimas, sauskelnių kiekis ir turinys, kūdikio elgesys prie krūties yra patikimesni rodikliai vertinant gamybą.
„Tave naudoja kaip čiulptuką“
Šis pasakymas savaime yra klaidinantis dėl to, kad čiulptuko naudojimas yra laikomas norma. Taip, naujagimiai nori žįsti dažnai, pasisotinti prie krūties ir tuo pačiu nusiraminti. Toks elgesys buvo nuo amžių pradžios ir tai priimama kaip standartas.
Ypač pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais dažnas ar nuolatinis žindymas vargina.
Nieko nuostabaus, kad kyla klausimų ir siekiama, suprasti, ar ištisai kabantis ant krūties mažylis tai daro todėl, kad jam to reikia, ar tiesiog norėdamas “paerzinti mamą”. Kelių dienų ar mėnesių mažyliai nemoka manipuliuoti ar kitaip neigiamai reikalauti dėmesio, todėl glaudimas prie krūties ir pienuko pasiūlymas yra atsakas į pirminį kūdikio poreikį. Kaskart žindydama vaikelį jūs mezgate artimą ryšį – juk buvimas kartu ir dar ant krūties yra svarbiausia, ko mažyliui reikia.
Apibendrinant norisi pasakyti, kad būtent žįsdamas čiulptuką, vaikelis naudoja jį kaip krūtį – nusiraminti, užmigti ir galiausiai tikėdamasis pasisotinti. Toks atvirkštinis supratimas yra norma, nors jis nebūtinai tiks visoms šeimoms.
Na, o reziumuojant: šių dienų problema – informacijos perteklius. Užgriuvus nevisad teisingų patarimų lavinai, linkiu atsirinkti tai, kas tinka jūsų šeimai.
