Dietologės patarimai: kokia turi būti alergiškų vaikų mityba?

Vis dažniau tėvai susiduria su vaikų alergijomis tam tikriems maisto produktams arba maisto netoleravimu. Nors kartais šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, svarbu suprasti, kad tai gali būti skirtingos būklės, reikalaujančios individualaus požiūrio ir mitybos korekcijos. Kaip atpažinti maisto alergijos požymius ir kaip padėti alergiškam vaikui?

Kaip vaikams pasireiškia alergija maistui?

Maisto alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pažeisti skirtingas organų sistemas:

• Oda: Tai viena dažniausių reakcijos vietų. Gali pasireikšti:
  • Bėrimai (dilgėlinė, smulkūs spuogeliai, paraudusios dėmės).
  • Niežulys.
  • Egzema (atopinis dermatitas) arba jos paūmėjimas.
  • Patinimas (ypač lūpų, vokų, liežuvio – tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymis!).
• Virškinamasis traktas:
  • Pilvo skausmai, spazmai.
  • Pykinimas, vėmimas.
  • Viduriavimas (kartais su gleivių ar kraujo priemaiša).
  • Vidurių užkietėjimas (rečiau).
  • Pilvo pūtimas.
• Kvėpavimo sistema:
  • Čiaudulys, sloga (vandeningos išskyros iš nosies).
  • Kosulys, švokštimas, dusulys (ypač pavojinga!).
  • Gerklės perštėjimas, balso užkimimas.
• Burnos gleivinė: Niežulys, tinimas burnoje ar gerklėje.
• Bendri simptomai: Dirglumas, nuovargis, galvos skausmas (rečiau).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad odos bėrimas ir niežulys, nors ir dažni, nėra vieninteliai alergijos įrodymai. Virškinimo ar kvėpavimo sutrikimai taip pat gali signalizuoti apie alerginę reakciją ar maisto netoleravimą. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija.

Kokie yra pagrindiniai maisto alergenai?

Nors teoriškai bet koks maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, yra keletas produktų, kurie alergizuoja dažniausiai, ypač vaikus:

• Kūdikystėje dažniausi: Karvės pienas, kiaušiniai. Gera žinia ta, kad daugelis vaikų šias alergijas „išauga“ iki mokyklinio amžiaus.
• Kiti dažni alergenai vaikams (ir suaugusiems): Kviečiai (glitimas), soja, žemės riešutai, kiti riešutai (lazdyno, migdolų, graikiniai ir kt.), žuvis, jūros gėrybės (vėžiagyviai, moliuskai).
• Ilgalaikės alergijos: Alergijos žuviai, jūros gėrybėms ir riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Svarbu prisiminti:

• Vaisiai ir daržovės: Nors jie laikomi rečiau alergizuojančiais produktais, kai kurie vaikai gali būti jautrūs tam tikriems vaisiams (pvz., citrusiniams, kiviams, braškėms) ar daržovėms (pvz., pomidorams). Teiginys, kad jie „neturi jokių konservantų, todėl yra saugūs vartoti“, nėra visiškai tikslus – nors natūralūs, jie taip pat gali sukelti alergines reakcijas ar būti užteršti pesticidais, jei ne ekologiški.
• Kryžminės alergijos: Kartais vaikas, alergiškas vienam produktui (pvz., beržų žiedadulkėms), gali reaguoti ir į kai kuriuos vaisius ar daržoves (pvz., obuolius, morkas) dėl panašios baltymų struktūros.

Ką įtraukti į alergiško vaiko mitybą ir ko vengti?

Pagrindinė taisyklė – griežtai vengti visų maisto produktų, kuriems nustatyta alergija ar netoleravimas, bei produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų (net ir pėdsakų, jei alergija stipri).

• Atidžiai skaitykite etiketes: Visada tikrinkite produktų sudėtį. Gamintojai privalo aiškiai nurodyti pagrindinius alergenus.
• Klauskite maitinimo įstaigose: Valgant ne namuose, visada informuokite personalą apie vaiko alergijas ir teiraukitės patiekalų sudėties.
• Saugi alternatyva: Daržovės ir vaisiai (tie, kuriems vaikas nėra alergiškas) yra puikus pasirinkimas, tačiau svarbu juos kruopščiai nuplauti.
• Ribokite sultis ir glotnučius: Nors straipsnio originale teigiama, kad natūralios sultys ar glotnučiai yra geras pasirinkimas, būtina pabrėžti, kad net ir 100% natūraliose sultyse yra labai daug cukraus (fruktozės) ir mažai skaidulų. Per didelis jų kiekis gali kenkti dantims, mažinti apetitą kitam maistui. Vaikams (ypač iki 3 metų) sultis reikėtų labai riboti arba visai jų atsisakyti, o vitaminus gauti valgant sveikus vaisius. Jei duodate sulčių, geriausia jas spausti namuose ir skiesti vandeniu.

Kaip pakeisti vaikų mėgstamus saldumynus?

Alergiškiems vaikams rasti tinkamų saldumynų gali būti iššūkis, nes daugelyje jų yra pieno, kiaušinių, kviečių ar riešutų. Geriausios alternatyvos:

• Švieži ir džiovinti vaisiai bei uogos (tie, kuriems vaikas nealergiškas).
• Naminiai kepiniai iš vaikui tinkančių miltų (pvz., ryžių, grikių, kukurūzų), be kiaušinių ir pieno (naudojant pakaitalus).
• Vaisių tyrės, želė (be dirbtinių priedų).
• Juodasis šokoladas (be pieno priedų, jei tinka kakava).

Svarbiausia – saikas ir atidus etikečių skaitymas.

Su kokiomis problemomis susiduria maistui alergiški vaikai?

Be fizinių simptomų, alergija maistui gali sukelti ir psichologinių bei socialinių sunkumų:

• Apribojimai: Vaikas negali valgyti to, ką valgo kiti, ypač švenčių, gimtadienių metu. Tai gali kelti liūdesį, atskirties jausmą.
• Nerimas: Nuolatinis nerimas dėl galimos alerginės reakcijos.
• Socialinė izoliacija: Kartais vengiama eiti į svečius ar viešas vietas dėl baimės susidurti su alergenais.

Kokie tyrimai atliekami alergijai nustatyti?

Jei įtariate maisto alergiją, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jis, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys tikslią diagnozę. Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Odos dūrio mėginiai: Nedidelis kiekis įtariamo alergeno užlašinamas ant odos ir ji šiek tiek įduriama specialia adata. Paraudimas ir patinimas rodo alerginę reakciją.
• Specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimas: Iš kraujo nustatomi antikūnai prieš konkrečius maisto produktus.
• Odos lopo testai: Naudojami lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti (pleistrai su alergenais klijuojami ant nugaros).
• Eliminacinė dieta ir provokaciniai mėginiai: Kartais, prižiūrint gydytojui, taikoma dieta, kai iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami, stebint reakciją. Provokaciniai mėginiai atliekami tik gydymo įstaigoje.
• Maisto netoleravimo testai (pvz., IgG): Jų patikimumas ir klinikinė reikšmė yra diskutuotini, todėl dėl jų tikslingumo visada reikėtų tartis su gydytoju.

Patarimai žindančioms mamoms

Jei žindomas kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, maitinanti mama taip pat turėtų atsisakyti tų produktų savo mityboje, nes alergenai per pieną gali patekti kūdikiui. Kartais rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo testus ir pačiai mamai, ypač jei planuojamas kitas nėštumas ar šeimoje yra polinkis į alergijas. Žindyti kūdikį rekomenduojama kuo ilgiau (mažiausiai 6 mėnesius).

Pagrindiniai patarimai tėvams

• Neužsiimkite savigyda: Nediagnozuokite alergijų patys ir netaikykite griežtų dietų be gydytojo konsultacijos.
• Raskite priežastį: Bendradarbiaukite su gydytojais, atlikite reikiamus tyrimus, kad tiksliai nustatytumėte, kam vaikas alergiškas.
• Pašalinkite alergenus: Griežtai venkite visų produktų, kuriems nustatyta alergija.
• Mokykitės skaityti etiketes: Tai taps jūsų kasdieniu įpročiu.
• Informuokite aplinkinius: Darželio personalas, mokytojai, giminaičiai, draugų tėvai – visi turi žinoti apie vaiko alergijas.
• Turėkite veiksmų planą: Jei alergija stipri, aptarkite su gydytoju, kokių vaistų turėti su savimi ir kaip elgtis ūmios reakcijos atveju (pvz., turėti adrenalino autoinjektorių).
• Ieškokite palaikymo: Nebijokite kreiptis pagalbos į kitus alergiškų vaikų tėvus, dalyvaukite paramos grupėse.

Nors gyventi su maisto alergijomis gali būti iššūkis, tinkamai jas valdant, vaikas gali augti sveikas ir laimingas.