Dietologės patarimai: kokia turi būti alergiškų vaikų mityba?

Alergija tam tikriems maisto produktams ar, kitaip, maisto netoleravimas yra vis dažnesnė problema, kuri neaplenkia ir mažųjų.

Gydytoja-dietologė, projekto „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“ ekspertė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kaip koreguoti alergiškų vaikų mitybą.

Kaip vaikams pasireiškia alergija maistui?

Alergija dažniausiai paveikia virškinamąjį traktą, burnos gleivinę ir odą. Žmonės paprastai mano, kad odos bėrimas ir niežėjimas yra pagrindinis alergijos įrodymas. Tačiau tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir į pilvo spazmus, gausų vėmimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą – tai gali būti alergijos ar maisto netoleravimo požymiai. Gali pasireikšti ir kvėpavimo sutrikimai: čiaudulys, kosulys, švokštimas, sloga ir daugelis kitų nespecifinių simptomų.

Kokie yra pagrindiniai maisto alergenai?

Visi maisto produktai gali sukelti alergines reakcijas, tačiau tam tikri produktai – dažniau. Kūdikiai paprastai yra alergiški karvės pienui ir kiaušiniams, nepaisant to, iki 4 metų amžiaus jie pripranta vartoti šiuos maisto produktus. Kai kurie vaikai yra alergiški kviečiams, sojai, riešutams, žuviai, jūros gėrybėms. Alergijos žuviai ir riešutams išlieka visą gyvenimą. Dažniausi vaikų alergenai – kiaušiniai, karvės pienas, žuvis, kviečiai, žemės riešutai ir sojos pupelės. Suaugusieji dažniausiai alergiški riešutams ir žuviai. Svarbu prisiminti, kad kruopos, vaisiai ir daržovės yra retai pasitaikantys alergenai. Jie neturi jokių konservantų, todėl yra saugūs vartoti.

Kokius produktus rekomenduotumėte įtraukti į alergiško vaiko mitybą? Kokių produktų reikėtų vengti?

Maistui alergiškiems vaikams ir suaugusiesiems negalima valgyti alergiją ar netoleravimą sukelti galinčių maisto produktų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių ingredientų. Reikia atidžiai perskaityti etiketes, parduotuvėse ir maitinimo įstaigose visada galite paprašyti produkto ar patiekalo sudėties aprašymo. Žinoma, daržovės ir vaisiai yra puikus pasirinkimas alergiškiems vaikams, dėl to rekomenduoju rinktis ir natūralias sultis ar glotnučius.

Kokių rūšių sultis rekomenduotumėte alergiškiems kūdikiams ir vaikams? Kuo rekomenduotumėte pakeisti kitus vaikų mėgstamus saldumynus?

Sultis galima duoti nuo 6,5 mėnesių, kuomet jau duodamas ir papildomas maistas. Sulčių vaikui pasiūlyti reikėtų valgio metu arba iškart po, nes jose yra vitamino C, kuris padeda pasisavinti geležį. Tačiau sulčių vartojimą reikėtų riboti, kad vaikas valgytų ir motinos pieną, specialų mišinuką ar papildomą maistą. Sultis  rekomenduojama gerti, kai vaikas jau gali gerti iš puodelio. Tinkamiausios vaikui – obuolių sultys. Pirmą kartą patariama duoti tik 12 lašų ir jų kiekį pamažu didinti. Kai vaikas pripranta gerti sultis, galite duoti įvairesnių, pagamintų iš daržovių, pavyzdžiui, morkų. Morkų sultys rekomenduojamos vaikams nuo 1 metų amžiaus. Pradėti reikėtų nuo vienos rūšies, o po 1-2 savaičių, kai įsitikinsite, kad kūdikis gerai toleruoja sultis ir nėra joms alergiškas, galite duoti kitas.

Mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama suvartoti 110-170 ml sulčių per dieną. Vyresnio amžiaus žmonėms – nuo 170 iki 350 ml vaisių ar daržovių sulčių ir glotnučių per dieną. Sultys ir glotnučiai gali puikiai pakeisti vieną iš 5 vaisių ir daržovių porcijų, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Alergiškiems vaikams patariu rinktis vaisius ir jų sultis, glotnučius ar šerbetą. Svarbu prisiminti, kad 100 proc. sultyse yra tik natūralaus cukraus, todėl tai yra tinkamas pasirinkimas alergiškam vaikui. Pagal ES įstatymus, į 100 proc. sultis draudžiama dėti dažiklius ir kitas dirbtines medžiagas. Yra ir papildoma vertė – tiek sultyse, tiek glotnučiuose daug vitaminų, nes, pavyzdžiui, vienai sulčių stiklinei išgauti paprastai reikia 4-5 apelsinų arba 7-8 morkų.

Su kokiomis problemomis susiduria maistui alergiški vaikai?

Be tikrai nemalonių ir gyvenimo kokybę bloginančių simptomų, vaikai taip pat susiduria su dar vienu sunkumu – jie negali valgyti kai kurių mėgstamų produktų. Pavyzdžiui, jei jie yra alergiški pienui, mažai tikėtina, kad ant šventinio stalo ras desertą, kuriame nėra jokių pieno produktų ar pieno miltelių.

Kokie tyrimai atliekami, siekiant atpažinti alergiją?

Yra keletas diagnostinių testų ir tyrimų, nes reakcijos į maistą dažniausiai būna skirtingos. Daug žmonių yra girdėję apie „realias“ tiesioginio tipo alergines reakcijas, susijusias su imunoglobulinu E (IgE). Odos dūrio tyrimas (alergeno mėginys specialia adata suleidžiamas į epidermį) yra gerai žinomas, kaip maisto alergijos tipo identifikatorius. Taip pat naudojamas ir alerginis odos lopo testas (pleistrai su alergenais užklijuojami ant nugaros). Taip pat atliekami bendrojo IgE ir specifinio IgE reakcijos tam tikriems maisto produktams testai. Kiti alerginiai simptomai, taip vadinamosios lėtinės alergijos ar maisto netoleravimas, gali būti reakcijos į maisto baltymus, kuriuos sukelia imunoglobulinas G. Tai labai dažna alerginių reakcijų ir kitų simptomų priežastis, netgi kūdikiams. Atliekami ir su fermentais susiję imunosorbciniai maisto netoleravimo tyrimai (IgG atsakas į konkrečius maisto baltymus).

Kaip turėtų elgtis maistui alergiško vaiko mama, jei vis dar maitina krūtimi?

Maitinanti motina taip pat turėtų atsisakyti maisto ir produktų, kurių netoleruoja ar jiems yra alergiškas jos vaikas. Dėl prevencijos, rekomenduoju atlikti maisto netoleravimo testą, skirtą nėščioms moterims ir net moterims, kurios planuoja nėštumą. Ir, žinoma, mama maitinti krūtimi turėtų mažiausiai 6 mėnesius bei kuo ilgiau.

Kokie yra pagrindiniai patarimai tėvams, turintiems alergiškų vaikų?

Patariu nesikliauti vaistiniais preparatais, kurie slopina tik alergijos ar netoleravimo simptomus. Raskite alergijos priežastis, jei įmanoma, atlikite diagnostinius tyrimus. Žinoma, visiškai pašalinkite alergenus iš vaikui skirto meniu ir nepamirškite pasikonsultuoti su dietologu, nes atsisakius tam tikrų produktų, juos reikia pakeisti kitais, kad mityba būtų subalansuota. Svarbu, kad vaikas gautų daug maistinių medžiagų.