Miglei 7 mėnesiai
Kviečiu susipažinti, kaip gyvena tingūs 7 mėnesių sulaukę kūdikėliai! O gi linksminasi! Šį mėnesį sudalyvavom net dvejuose smagiuose gimtadieniuose. Švenčių eigoje nusnaudė po posmelį, o po to jau šventė. Pirmąsyk šiek tiek kukliau, o antrame gimtadienyje net jubiliatas anksčiau užmigo, Miglė buvo nusiteikusi bendrauti, šnekėti, žaisti. Taip, kalbėti, panelei labai patinka. Šypsotis, krizenti. Ba-ba-ba-ba-ba-ba-ba – išraiškingiausiai skamba. Kartais taria mua, ma. Labai smagiai krizena, juokiasi, cypauja. Reaguoja į pakeistą toną. Kartasi įsiverkusią raminu ne švelniais malonybiniais žodeliais, o rimta kalba. Tada suklūsta, žiūri rimtu veidu, akytėm klapsi.
Labai smagiai krizena, juokiasi, cypauja. Reaguoja į pakeistą toną
Vis labiau ryškėja prisirišimas prie mamos. Šiuo mažu ryšulėliu mėgsta pasidžiaugti ir tėtis, ir močiutė, nešioja, kalbina. Viskas gerai, kol akiratyje neatsiranda mama. Iš pradžių Miglė mane pasitinka energingais rankų ir kojų judesiais, šypsena ir juoku. Bet jei išeinu nepaėmus ant rankų, staigiai pasigirsta verkimas. Taip pat labai įsižeidžia, jei jau pavargusią bando raminti kas kitas, o ne mama. Ir atvirkščiai – staigiai nurimsta ir džiaugsmingai spurda, atsidūrus pas mamą ant rankų. Pasitaiko, kad išsigąsta staigesnio ir garsesnio balso, ar seniau matyto ar nepažįstamo žmogaus, dažniausia vyro.
Norom nenorom vis prisimenu Miglės brolį – septintą mėnesį jis jau drąsiai ropom pasiekdavo norimą tikslą (ypač, jei tai būdavo juodi laidai!) ir tą mėnesį pats atsisėdo. Tiesa, jo pečių juostos raumenys buvo stiprūs ir jis tvirtai laikydavosi ant rankyčių. Miglės pečių juostos raumenys silpni, remiasi ištiestomis rankytėmis, bet išbūna neilgai. Vis dar darom mankšteles, pastatau mergaitę ropojimo poza, bet palinguoja šiek tiek ir griūna smakriuku į priekį. Tuo tarpu kojytės žymiai tvirtesnės – jau net juokaujame, kad nei šliaužios, nei ropos, o pirma vaikščioti pradės.
Tvirtai remiasi kojytėmis, net gali akimirką pastovėti, atsirėmus į lovos kraštą. Neskatinam to, čia tik vieną vakarą tėtis paišdykavo taip. Bet sėdėti jau leidžiam…. Nors nerekomenduojama to daryti, kol pats vaikas neatsisėda, tačiau jau natūraliai gaunasi, kad tai rengiant pasodini ant kelių, tai maitinant… Nelaikau valandos pasodintos, nekamšau pagalvėmis, tačiau sodinu. Ir pastebėjau, kad jau geba kelias akimirkas išlaikyti pusiausvyrą sėdėdama 90 laipsniu kampu be jokios atramos.
Mūsų maitinimo kėdutė turi 3 padėtis, dažniausiai sodinu gulsčiausioje padėtyje. Tačiau Miglė įsikimba į staliuką, prisitraukia ir ramiausiai sėdi stačiomis. Jei pavargsta, vėl atsilošia į gulstesnę padėtį. Vieną kartą dienoje Miglė valgo šiek tiek tyrelės ir košės. Daržovienę jau pakeitė grūdinės košės – jas valgo mieliau. Gal jau atėjo laikas rimtesniam valgymui, nes jau atidžiai žiūri, ką valgo aplinkiniai, tyrinėja, dėlioja lūpytes lyg kramtytų. Bet rankytėm dar nesiekia, neatiminėja.
Atsimena, kokius žaislus turi. Norint nustebinti, ar kad pažaistų ilgiau, tenka paduoti naują žaisliuką, arba ilgiau laikytą paslėptą seną. Domina žybsintys, grojantys žaislai, kramtukai (gal jau dantukai keliauja….), barškučiai jau atsibosta. Atrandam virtuvės reikmenis! Sugeba dviejų žaisliukų siekti skirtingomis rankomis.
Panelei tinginiukei – miegaliukei vis dar reikalingi trys dienos miegeliai. Jei nepavyksta pamigdyti trečią kartą, nors ir eina miegoti įprastu laiku, o ne stipriai anksčiau, bet naktį prabunda (3 ar 5 val.) ir būdrauja apie 1,5 val. Žaidžia, vartosi, spardosi. Kai jau pavargsta, užmiega greitai. Pagrindinis miego atributas – čiulptukas. Jau matau, koks sudėtingas atpratinimo nuo čiulptuko procesas laukia… Nes kol kas – tai geriausias draugas. Mėgsta, kai būna šiltai susukta į antklodę.
