Miglei 6 mėnesiai
Štai ir prabėgo pirmasis pusmetukas. Pakankamai lengvai ir greitai. Diena iš dienos matau, kaip panelė Miglė tobulėja, sąmoningėja, bet tuo pačiu ji vis dar tokia mažytė… Rodos va, jau 6 mėnesiai, laikas pradėti primaitinimą, tačiau mano akyse Miglė dar toks kūdikis, lyg iki košių būtų kaip iki mėnulio. Nors svorio mergaitei tikrai netrūksta, bet primaitinimą pradėjome su viltimi, kad susitvarkys virškinimo problemos. Oj, kaip nesužavėjo tos pirmosios košytės! Miglė buvo visiškai pasimetusi: kas čia per daiktas atkeliauja į burnytę? Bet jau savaitė kaip pratinamės prie naujų skonių, tekstūrų ir maitinimas linksta į gerąją pusę. Pati noriai žiojasi, suvalgo apie 80 ml. Duodam paragauti ir obuoliuko, bet pati kąsti nemėgina, tik laižo.
Mažylė labai mėgsta bučiuotis. Tikras meilumo įsikūnijimas! Čiups už kaklo, ausies, plaukų, ar ką tik sugebės nutverti, prisitrauks ir bučiuos!
Pastarąjį mėnesį lankėm 5 mankštų kursą, tai padėjo sustiprinti nugaros raumenukus. Miglė pradėjo dažniau verstis nuo nugaros ant pilvuko (bet vis tiek dažniausiai per kairę pusę). Nuo pilvuko ant nugaros dar nėra persivertusi nė karto. Stengiamės parodyti, kad gulėdama ant pilvuko remtųsi delniukais ir ištiestų rankas, tačiau labai greit pavargsta. Juolab, kai dešine rankyte itin mėgsta tapšnoti, trankyti, tai kaip laikyti atremtą? 🙂 Gulėdama ant pilvo šiek tiek pasisuka tai į vieną, tai į kitą pusę, tačiau aplink savo ašį neapsisuka. Gulėdama ant nugarytės bando riestis, kelia galvą lyg darytų atsilenkimą, matyti, kad nori sėstis, tačiau apie taisyklingą sėdėjimą dar nė nesvajojam. Pasodinta stipriai lenkiasi į priekį, bet beveik nesvyra į šonus. Rankoje ilgai išlaiko žaisliuką, net ir nešiojant ant rankų jo nepameta.
Vis dar negaliu atsidžiaugti mergaitės ramybe! Žinoma, patriukšmauja vakarais, daugiau dėmesio prašo pavargusi, mažiau miegojusi. Labai aiškiai išreiškia nepasitenkinimą, urzgia, staigiai nepaėmus ant rankų – pravirksta. Tačiau dažnesnės akimirkos, kai guli, ramiai žaidžia, guguoja, krykštauja. Kartais net rytais nežadina – prabudus žaidžia lovelėje su kojytėmis, ragauja pėdutes (panašu, kad dešinės kojos nykštys pats skaniausias :)). Tik pamačiusi, kad mamytė pabudo, pradeda garsiau ir greičiau čiauškėti, kalbina, energingai spardosi ir mosuoja rankytėmis.
Brolis – vis dar geriausias draugas. Labiausiai prajuokina, krizena iki kol pradeda žagsėti. Miglė jį kalbina, šypsosi; greičiau nurimsta, jei pamato brolį. Brolis taip pat stengiasi būti kantrus, kol sesė mokosi jį glostyti.
Mažylė labai mėgsta bučiuotis. Tikras meilumo įsikūnijimas! Čiups už kaklo, ausies, plaukų, ar ką tik sugebės nutverti, prisitrauks ir bučiuos! Ir tai nesusiję su ženklu, kad nori valgyti, nes taip elgiasi ir tik ką pamaitinta. Ir pati labai džiaugsmingai reaguoja į bučinukus. Svetimų žmonių baimės etapas praėjo, nebe taip jautriai reaguoja, prisileidžia. Ypatingai patinka kiti vaikai.
Turim aiškų režimą: rytinis miegelis iki valandos, pietų miegas apie tris valandas ir vakare dar reikia nusnausti apie pusvalanduką. Būdrauja net iki 3 valandų. Kartais ir dar ilgiau, tačiau tada jau akivaizdžiai matosi pervargimo požymiai. Jei „neišsimušam“ iš ritmo, lengva suderinti ir ėjimus į lauką, ir maitinimus. Tiesa, lauke tiesiog gulėti nenori, vis nori ant rankų ir dairytis į pasaulį, todėl stengiamės eiti į lauką pietų miegui. Prieš užmigdama vežime labai mėgsta dairytis į medžių lapus – tą jau pastebėjome pirmaisiais mėnesiais. Kartais net per langą pamačiusi medį su vėjo blaškomomis šakomis – iš džiaugsmo suspinga.
