Miglei 4 mėnesiai
Kokie nuostabūs ramūs rytai… mmmm… tai kiekvienos Mamytės svajonė! Miglės broliukas pirmiau pradėdavo verkti, o tik tada pabusdavo. Karti patirtis. Bet mažoji Miglė džiugina mane kiekvieną rytą. Girdžiu, kaip ji atsibunda, tyliai krebžda; matau, kaip žaidžia su rankytėmis: kelia jas priešais veidelį, tyrinėja, stebi plaštakų judesius, rankutes suglaudžia ir vėl paleidžia. Pasakiškas vaizdas. Pėdučių dar neatranda, bet rankytės labai domina. Ir dar! Judantys vaizdai televizoriuje tiesiog užburia mažąją princesę. Stengiamės mažiau žiūrėti televizorių, arba nusukam kūdikėlį nuo ekrano 🙂
Kabančius žaislus Miglė drąsiai griebia abiem rankytėm: ima vieną žaislą, palaiko kelias minutes, taiko į burnytę paragauti
Miglė puikiai koordinuoja akių ir galvos judesius – pamačius judantį dominantį objektą, greitai pasuka galvytę link jo. Patinka atvaizdas veidrodyje. Atpažįsta šaukštelį (naudojam jį vaistukams), pamačius jį – žiojasi. Maudynės pasidarė smagesnės – taškosi rankytėmis ir kojytėmis, tik šluostymąsis vis dar nedžiugina.
Šiek tiek keičiasi miego režimas. Naktį miega gerai, viso išmiega apie 10-11 valandų. Naktipiečių pavalgo miegodama ir miega toliau 🙂 Keliasi anksti ryte, pabūdrauja apie 1-1,5 val., tada vėl keliauja į sapnų šalį. Dienos miegelių būna įvairiai – kartais 3, kartais 5, priklausomai nuo veiklos ir aplinkos triukšmingumo. Moka užmigti pati. Beveik pati 🙂 Atradom, kad labai patinka lopšinės. Kartais net pyksta, kai pavargusią bandau maitinti ar sūpuoti. Belieka paguldyti ramiai į lovytę, apkamšyti, paduoti čiulptuką ir įjungti lopšines. Iš lėto akytės merkiasi merkiasi ir kūdikėlis jau sapnų karalystėje…
Šypsenos, šypsenėlės… jų daug 🙂 Panelė labai miela, mėgsta bučinukus, krykštauja užbučiuota. Savo emocijas išreiškia įvairiais garsais. Pakabinom ant automobilinės kėdutės naują žaislą, tai taip spygavo iš džiaugsmo, kad net tėveliams šypsenos iki ausų nusidriekė! Dažniausiai mus kalbina besišypsodama ir tardama kažką panašaus į „puf“ – suspaudus lūpytes pučia orą.
Pagal verkimą galima atskirti, kas neduoda ramybės. Iš skausmo – verkia staigiai ir labai garsiai. Panašus verkimas būna, jei nepatenkini ar neperpranti poreikių. Nuo pervargimo – niurzga, muistosi, paverkia, aprimsta, vėl verkia. O jei neramina pilvukas, nori būti pakelta atsirūgimui – tai zirzia, inkščia, leidžia garsus, panašius į „ėėėėėėė“.
Vis dažniau gulėjimas tampa nuobodus ir norisi į pasaulį žvelgti iš mamos rankų. Ir dar ne bet kokia poza, o atsukta į pasaulį! Išbandėm ir nešioklę, bet ji tinka tik tuomet, jeigu judi, tai namuose mums nelabai tinka.
Su fiziniais pasiekimais labai daug nepasistūmėjome. Praeitą mėnesį Miglė išmoko apsiverst nuo nugaros ant vieno ar kito šonelio, bet šiuo veiksmu ji nesusidomėjo, todėl nėra jokių požymių, kad greitu metu atsivers atgal ant pilvuko. Stipresni 4 mėnesių kūdikiai tą jau geba. Paprastai, ankstyvi vartymaisi yra dėl per didelio raumenų tonuso. Tuo tarpu Miglės nugaros raumenukai kaip tik silpnesni, dėl to ji vis dar nekelia galvytės taip, kaip priklauso. Paskutinėmis 4-o mėnesio dienomis daugiau paguli ant pilvuko, gal net 5 minutes, jeigu yra geros nuotaikos. Stengiasi aukščiau kelti galvą (90 laipsnių kampu), remiasi dilbiais.
Vis dar mankštinamės. Vienas iš mėgstamų pratimų – įsikibus į mamos pirštukus prisitraukti, bandyti sėstis. Rankų tiesimui lavinti išbandėme naują pratimą: kūdikis guli ant pilvuko, o mama tiesia jo rankutes, lyg plauktų varlyte. Rankutes ištiesti taip pat skatina ir priekyje padėti žaislai, tačiau Miglė jų dar nesiekia. O štai kabančius žaislus drąsiai griebia abiem rankytėm: ima vieną žaislą, palaiko kelias minutes, taiko į burnytę paragauti. Kol kas dar neperima žaisliukų iš vienos rankos į kitą. Paprastai sugriebia žaisliuką abiem rankytėmis, palaiko, tuomet laiko viena ranka ir, galiausiai, pameta.
