Miglei 3 mėnesiai
Trečio mėnesio pabaigoje Miglė jau siekia žaisliuko abiem rankytėmis
Prasideda „dantukų laukimo“ metas. Panašiai buvo ir su Miglės broliuku: vos tik pradėjo kišti kumštukus į burną, pradėjom laukti dantukų. Taip laukėm laukėm visus pusę metų. Todėl šįsyk žinau, kad tai tiesiog dar vienas raidos etapų – atrastos rankytės, kurios vis dažniau pakliūva į burnytę. Ir tai tikrai nereiškia, kad kūdikis alkanas. Nes rankytės čiulpiamos ir iškart pavalgius. Maždaug po savaitės, tos rankytės jau pradeda griebti ant gultuko lanko esančius žaisliukus.
Vis labiau formuojasi ritmas. Bent jau naktinio miego. Paprastai keliasi apie 7-8 valandą ryte, pabūdrauja valandėlę ir tada vėl prašosi miegeliui. Miega daug kartų per dieną, nakčiai užmiega apie 20 valandą, vėliausiai 22 val. Kas neįprasta – tai, kad neužmiega valgydama. Na, jei ir užmiega, tai keliu atrūginti, o tada prabunda ir tenka užsupti. Jei nekelčiau, miegotų daugiausiai 20 minučių. O tada atrūginti būtų dar sunkiau… Valgo mergina dažnai. Vasara vis dėl to. Įprastai maitinu kas 2 – 2,5 val., bet labai karštomis dienomis pasitaiko, kad prašosi ir po 1,5 val. Nors sakoma, kad mamos pienu maitinami kūdikiai turi valgyti kada nori, aš vis tiek žvilgteliu į laikrodį, siekdama orientuotis, kada vaikutis gali išalkti. Nes neramus vaikas gali būti ne tik dėl alkio. O maitinti nealkaną vaiką irgi yra iššūkis 🙂
3 mėnesį Miglė galvytę kelia, bet dar neaukštai
Kartais tikrai akivaizdu, kad kūdikis alkanas, bet jokia sėdima ar gulima maitinimo poza neįtinka. Tenka maitinti sūpuojant ant rankų, vaikščiojant po kambarius. Tai tampa vis sunkesne užduotimi, nes mergina auga sparčiai. 3 mėnesių proga padvigubino savo gimimo svorį. Tikiuosi, kad greitu metu nebereikės imtis tokių maitinimo triukų, nes jau jaučiu kaip tampu sunkumų kilnotoja 🙂 Nors ką jau čia… Mamos gi visagalės, jos nepavargsta ir joms nieko neskauda.
Trečio mėnesio antroje pusėje jau kelis kartus Miglė pasivertė nuo šonelio ant nugarytės. Mokosi ištarti vis daugiau garsų, bet labiausiai patinka leisti burbuliukus. Taip pat, šiuo laikotarpiu išgirdome pirmąjį juoką – kai pakalbino ir kartu juokėsi brolis. Vis dėlto, vaikai vaikus traukia, jaučia.
Mėnesio pabaigoje jau kokią minutę išlaiko į ranką įdėtą barškutį. Paskutinėmis dienomis jau pradėjo abiem rankytėmis čiupti patogesnį žaisliuką. Ant pilvuko gulėti vis dar nėra maloniausias užsiėmimas, todėl būna pakankamai retai, galvytę kelia neaukštai, o kojytės vis dar ištiestos. Užtat labai mėgsta kalbėti. Kalbina šypsosi, atsako savo kalba. Juokiamės su vyru, kad tikra moteris! Nes tikrai daug šneka. Tiesa, būtinai turi būti užmegztas akių kontaktas!
Man vis dar sunku patikėti, kad kūdikiai iki pusės metų mato neryškiai. Labai išsigąsta, jei užsižaidus (užsižiūrėjus į žaisliukus) kas nors netikėtai įlenda į tą zoną. Tada taip juokingai patempia lūpytę. Maniau, kad tai gali išmokti tik vyresni vaikai, o pasirodo net kūdikiai moka.
Dabar jau puikiai Miglė atpažįsta savo šeimą. Ne kartą buvo aprėkti ir seneliai, ir tetos, kurie norėjo tik gero „Mamyte, tu pasėdėk, aš pavėžinsiu/palaikysiu/pažaisiu“. Kol akys sufokusuotos į žaisliuką, tol gerai, bet jei pamato, kas laiko tą žaisliuką… 🙂 kviečiasi mamą labai labai garsiai.
Sumani Mama Eugenija dalijasi savo pieštais kūriniais, kurie itin patiks Jūsų mažyliams. Norėdami piešinius atsispausdinti, spauskite čia ir atsisiųskite PDF failą.
