Miglei 11 mėnesių
Netvirtu žingsniu žengiam į pavasarį. Ir lieka paskutinis mėnesis iki pirmojo gimtadienio. Kokie gi pagrindiniai pasiekimai 11-tą mėnesį? Sulaukus 10,5 mėnesių išdygo pirmasis dantukas! Prasikalė be didesnių neramumų, tačiau tolimesnis dygimas buvo skausmingesnis. Ir antras dantukas jau pakeliui. Kol kas dantukai dygsta kaip pagal vadovėlį – pirmieji apačioje. Tą pirmąjį dantuką jau stengiasi įdarbinti – pati kanda obuoliuką. Ir jau mieliau valgo košytę iš smulkiai supjaustytų daržovių.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Dantukai: kada dygsta, kada krenta, ką žinoti?
Primaitinimas, Kada, kiek ir ką?
Praėjusį kartą minėjau, kad jau visai noriai Miglė vaikšto laikoma už abiejų rankyčių. Dabar jau įsidrąsino ir užtenka vienos rankos – žygiuoja išsišiepus. Tiesa, buvo momentas, kada neimdavo rankų, mieliau ropodavo. Matyt, pajuto, kad tokiu būdu yra saugiau pasiekti norimą tikslą. Nedrįsta stovėti niekur neįsikibusi, neatsirėmusi. Užtat noriai tupinėja, atsitūpus pasilenkia, atsistoja, stovėdama sukioja kūną 90 laipsnių kampu, šokinėja ant lovos įsikibus į palangę. Mokosi ropoti laiptais aukštyn, tik nori tai daryti kaip didelė – koją stato ne ant keliuko, o ant pėdutės. Įlipa į žemesnę lovą.
Labai išaugęs mamos poreikis – būtinai turim būti kartu vienoje patalpoje, kitaip kosminiu greičiu ropoja iš paskos ir skundžiasi, kodėl palikau… Visada džiaugsmingai pasitinka brolį, iš jo perima pačias geriausias pamokas, pavyzdžiui, kas garsiau pacypaus 🙂 Bet tuo pačiu ir prasideda kova už būvį – gi būtinai prireiks to paties žaislo abiems vienu metu! Mažoji nebenusileidžia, reikalauja žaislų. Mokome abu vaikus dalintis, laukti savo eilės. Miglė noriai tiesia žaisliuką kitam (mamai, tėčiui, broliui ir pan.), tačiau dar nėra linkusi jo atiduoti. Žaidžia vienas šalia kito, tačiau ne kartu. Mėgdžioja suaugusius: kartu linguoja visu kūnu ar tik galva, pakreipia ją į vieną pusę, stipriai užsimerkia, bando iškišti liežuvį. Veido išraiška, mimikom parodo savo nuotaikas, norus – nenorus. Jei nenori būti ant rankų, stipriai spurda, spardosi, o kai nori būt pakelta – tiesia rankytes į viršų. Žino žodelio „ne“ reikšmę. Tikrina leistinumo ribas, pavyzdžiui, lįsdama prie rozetės ar lupdama tapetus – kiša pirštukus, atsisuka ir šypsosi, o išgirdusi „ne“, „negalima“, demonstratyviai kreksi, imituodama verkimą.
Labai mėgsta naujus žaisliukus, juos čiupinėja, tyrinėja iš visų pusių, varto. Suka mašinos ratus, nuima žiedus nuo bokšto ašies, iškrausto visus žaislus iš dėžės (kol kas dar žiedų neužmauna ir žaislų į dėžę atgal nededa), meta per petį arba ant žemės, žiūri kur nukrito ir vėl siekia paimti. Pradeda dominti knygutės – verčia lapus, net ir kietus lapus dažnai verčia po kelis, rodomuoju pirštuku beda į paveiksliuką ir žvelgdama tokiu išraiškingu žvilgsniu pakreipta galva kažką pasakoja, bando suvokti, ką mato 🙂
Laikrodžio sukimas paveikė Miglės miego ritmą – išsibalansavo. Žiūrint jau pagal naują laiką, kartais keliasi 7 valandą, kartais 8 valandą (iki tol keldavosi kaip laikrodukas 7 valandą). 11 valandą porai valandų užmiega rytinio miegelio. Vakarinio miegelio užmiega apie 16:30-17 valandą. O štai naktinio miego užmiega tik apie 21-21:30 val. Kelis kartus dieniniai miegai buvo išsiderinę visiškai. Svarsčiau, gal jau bando pereiti ant vieno ilgesnio popietinio miegelio. Vis tik toks rėžimas dar Miglei netinka, vakare jaučiasi gerokai pervargusi, niekas neįtinka, neranda sau vietos. Režimas vaikui suteikia saugumo. O taip pat ir mamai – aišku, ko vaikas zirzia, kada tai miego trūkumas, kada alkis ir pan. 🙂