Viduriavimas ir rotavirusinė infekcija

Viduriavimas – viena dažniausių vaikų sveikatos problemų, galinti gerokai išvarginti ne tik mažylį, bet ir visą šeimą. Viduriuojantis vaikas jaučia diskomfortą, dažnai praranda apetitą, tampa irzlus ar vangus. Svarbiausia tėvams – žinoti, kaip atpažinti pavojingus simptomus, kaip tinkamai padėti vaikui namuose ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra viduriavimas ir kuo jis skiriasi kūdikiams?

Viduriavimas apibrėžiamas kaip pasikeitęs tuštinimasis: padažnėjęs (paprastai 3 ar daugiau kartų per parą vyresniems vaikams) ir/arba pakitusios konsistencijos (skystos, vandeningos) išmatos. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto likučių, kartais net kraujo priemaišų.

Svarbu kūdikiams: Naujagimiai ir ypač krūtimi maitinami kūdikiai gali tuštintis labai įvairiai – nuo kelių kartų per dieną (net po kiekvieno maitinimo) iki karto per kelias dienas. Todėl jiems viduriavimas diagnozuojamas ne pagal dažnį, o pagal staigų ir akivaizdų išmatų konsistencijos pasikeitimą į daug skystesnes ir gausesnes nei įprastai.

Dažniausios viduriavimo priežastys

Viduriavimą gali sukelti įvairios priežastys, kurias galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

1. Neinfekcinės priežastys:
   • Mityba: Netinkamas pagal amžių maistas (ypač kūdikiams pradedant primaitinimą), staigus naujų produktų įvedimas, per didelis vaisių sulčių ar saldumynų kiekis.
   • Alergijos ir netoleravimas: Maisto alergijos (dažniausiai karvės pieno baltymui, kiaušiniams, kviečiams, riešutams, žuviai) arba maisto netoleravimas (pvz., laktozės).
   • Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač antibiotikai, gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį.
   • Kitos priežastys: Retesniais atvejais – apsinuodijimas (pvz., grybais, chemikalais), stresas, dirgliosios žarnos sindromas (vyresniems vaikams), kitos lėtinės ligos.
2. Infekcinės priežastys (Gastroenteritas): Tai pati dažniausia ūmaus vaikų viduriavimo priežastis, dar vadinama „žarnyno gripu“. Jį sukelia mikroorganizmai:
   • Virusai: Dažniausi kaltininkai. Anksčiau dominavo rotavirusas, tačiau po visuotinės vakcinacijos įvedimo Lietuvoje sunkių rotaviruso sukeltų viduriavimų smarkiai sumažėjo. Dabar labai dažnai protrūkius (ypač darželiuose) sukelia norovirusas, taip pat dažni adenovirusai ir kiti virusai. Virusinis viduriavimas dažnesnis šaltuoju metų laiku.
   • Bakterijos: Salmonelės (Salmonella), kampilobakterijos (Campylobacter), žarninės lazdelės (E. coli), šigelės (Shigella), jersinijos (Yersinia) ir kt. Dažniausiai užsikrečiama per netinkamai paruoštą maistą ar užterštą vandenį. Bakterinis viduriavimas dažnai būna sunkesnis, gali pasireikšti karščiavimu, pilvo skausmais, kartais – krauju išmatose.
   • Parazitai: Rečiau viduriavimą gali sukelti pirmuonys (pvz., Giardia lamblia, kriptosporidijos).

Kaip plinta infekcinis viduriavimas?

Dauguma virusų ir bakterijų, sukeliančių viduriavimą, plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y.:

• Per nešvarias rankas (po tualeto, sauskelnių keitimo, prieš valgį).
• Per užterštus paviršius (žaislus, durų rankenas, vystymo stalus).
• Per užterštą maistą ar vandenį.

Virusai (ypač noro- ir rotavirusai) yra labai užkrečiami ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose.

Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija

Pats viduriavimas paprastai nėra pavojingas, tačiau jo sukeltas skysčių ir elektrolitų netekimas (dehidratacija) gali būti labai grėsmingas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Jų organizme vandens atsargos mažesnės, o netenkama jo greitai ne tik viduriuojant, bet ir vemiant, karščiuojant, dažniau kvėpuojant.

Būtina atpažinti dehidratacijos požymius:

• Sumažėjęs šlapinimasis: Sausesnės ar ilgai sausos sauskelnės (kūdikiams – mažiau nei 4-6 šlapios sauskelnės per parą), tamsus, koncentruotas šlapimas vyresniems vaikams.
• Sausa burna ir liežuvis: Gleivinės sausos, lipnios, liežuvis apsinešęs.
• Verkimas be ašarų.
• Įdubusios akys.
• Įdubęs didysis momenėlis (kūdikiams iki 1-1,5 metų).
• Vangumas, mieguistumas: Vaikas neįprastai ramus, vangiai reaguoja į aplinką, sunkiai pažadinamas. Arba, priešingai, gali būti labai irzlus.
• Šaltos, blyškios ar „marmurinės“ rankos ir kojos.
• Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas.
• Sumažėjęs odos elastingumas: Sugnybus odos raukšlę, ji atsistato lėtai.
• Stiprus troškulys (pradžioje), vėliau, dehidratacijai sunkėjant, vaikas gali atsisakyti gerti.

Kaip padėti viduriuojančiam vaikui namuose?

Svarbiausias tikslas – atstatyti prarastus skysčius ir neleisti vaikui dehidratuoti.

1. Skysčiai – svarbiausia! Girdykite dažnai ir po truputį.
   • ORS (Geriamieji rehidracijos tirpalai): Tai specialūs milteliai (parduodami vaistinėse), kuriuos reikia ištirpinti vandenyje. Juose yra optimalus kiekis druskų (elektrolitų) ir gliukozės, padedančių organizmui efektyviai pasisavinti vandenį. Tai pats geriausias skystis viduriuojančiam vaikui. Turėkite jų namų vaistinėlėje. Girdykite po truputį (šaukšteliu ar iš buteliuko/puodelio), bet labai dažnai (kas kelias minutes), ypač po kiekvieno viduriavimo ar vėmimo epizodo. Kiekį apskaičiuoti padės gydytojas ar vaistininkas (paprastai pagal svorį).
   • Tęskite įprastą maitinimą pienu: Jei kūdikis žindomas, žindykite kuo dažniau – motinos pienas puikiai tinka. Jei maitinamas mišiniu, tęskite maitinimą įprastu mišiniu, nekeiskite jo į „specialų“ be gydytojo rekomendacijos. Galima duoti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
   • Kiti tinkami skysčiai (papildomai prie ORS vyresniems): Vanduo, nesaldinta žolelių arbata (pvz., ramunėlių), skiestas sultinys (nesūrus).
   • Netinkami skysčiai: Venkite saldžių gėrimų (sulčių, vaisvandenių, kompotų), nes cukrus gali sustiprinti viduriavimą. Taip pat netinka pienas (išskyrus įprastą mišinį ar motinos pieną kūdikiams), sportiniai gėrimai (elektrolitų sudėtis netinkama), stipri arbata.
2. Mityba – nebadauti!
   • Anksčiau buvo rekomenduojama „bado dieta“ ar BRAT (bananai, ryžiai, obuolių tyrelė, skrebučiai) dieta, tačiau dabar jos laikytis nerekomenduojama. Badavimas gali prailginti viduriavimą ir susilpninti organizmą.
   • Tęskite maitinimą pagal apetitą: Kai tik vaikas nori valgyti, siūlykite jam įprasto maisto, tik galbūt lengviau virškinamo. Tinka kruopų košės (ryžių, avižų, manų – virtos vandenyje), virtos bulvės, džiūvėsėliai, sausiukai, bananai, virti obuoliai, liesa virta ar troškinta mėsa/paukštiena, natūralus jogurtas.
   • Venkite: Riebaus, kepto, aštraus maisto, pieno produktų (išskyrus jogurtą ar kefyrą, jei vaikas juos toleruoja), žalių daržovių ir vaisių (išskyrus bananus, virtus obuolius), kol viduriavimas nesumažės.
3. Papildomos priemonės (vartoti atsargiai ir pasitarus):
   • Probiotikai: Kai kurios probiotikų padermės (pvz., Lactobacillus GG, Saccharomyces boulardii) gali šiek tiek sutrumpinti kai kurių (ypač virusinės kilmės) viduriavimų trukmę. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
   • Absorbentai (pvz., diosmektitas): Kartais skiriami toksinams ir virusams surišti žarnyne, bet jų nauda ne visada aiški. Būtina gydytojo konsultacija.
   • Vaistai nuo viduriavimo (pvz., loperamidas): MAŽIEMS VAIKAMS JŲ VARTOTI NEGALIMA be aiškaus gydytojo nurodymo, nes jie gali sukelti rimtų šalutinių poveikių.
   • Vaistai nuo karščiavimo: Jei vaikas karščiuoja ir blogai jaučiasi, duokite paracetamolio ar ibuprofeno pagal svorį.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nedelskite ir kreipkitės skubios medicinos pagalbos (kvieskite greitąją arba vykite į ligoninės priėmimo skyrių), jei:

• Kūdikis yra jaunesnis nei 3-6 mėnesiai.
• Pastebite ryškių dehidratacijos požymių (ypač vangumą, sausas sauskelnes ilgiau nei 4-6 val., įdubusį momenėlį, įdubusias akis).
• Vaikas atsisako gerti skysčius.
• Vaikas labai dažnai ir gausiai vemia (ypač jei vėmaluose žalsvas skystis).
• Išmatose ar vėmaluose yra kraujo.
• Vaikas skundžiasi labai stipriu pilvo skausmu.
• Vaikas aukštai karščiuoja (virš 39°C).
• Vaikas yra neįprastai mieguistas, vangus, sunkiai prižadinamas.
• Viduriavimas ir/ar vėmimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ir būklė negerėja.
• Jūs labai nerimaujate dėl vaiko būklės.

Diagnostika gydymo įstaigoje

Dažniausiai ūmaus virusinio viduriavimo diagnozė nustatoma pagal simptomus ir apžiūrą. Gydytojas įvertins dehidratacijos laipsnį. Papildomi tyrimai paprastai atliekami tik sunkesniais atvejais, įtariant bakterinę infekciją, esant sunkiai dehidratacijai ar ieškant kitų ligų:

• Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas, elektrolitai, uždegimo rodikliai.
• Išmatų tyrimas: Bakteriologinis pasėlis (ieškoma bakterijų), virusų antigenų tyrimas (pvz., roto-, noroviruso – dažniau epidemiologiniais tikslais), parazitų ieškojimas.
• Pilvo organų ultragarsinis tyrimas: Jei įtariama kita pilvo organų liga (pvz., apendicitas).

Prevencija: higiena ir skiepai

• Rankų higiena: Pati svarbiausia priemonė! Kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu (bent 20 sek.) prieš valgį, pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes, grįžus iš lauko. Mokykite to vaikus nuo mažens.
• Maisto sauga: Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, gerai termiškai apdorokite mėsą ir kiaušinius, venkite nepasterizuoto pieno produktų.
• Švara namuose: Valykite dažnai liečiamus paviršius, ypač jei kas nors šeimoje serga. Kruopščiai tvarkykite sauskelnes.
• Skiepai nuo Rotaviruso: Lietuvoje kūdikiai nemokamai skiepijami geriamąja vakcina nuo rotaviruso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (paprastai 2 ir 4 mėnesių amžiaus, kartais reikalinga trečia dozė). Šie skiepai labai efektyviai apsaugo nuo sunkių rotavirusinės infekcijos formų, reikalaujančių gydymo ligoninėje.

Vaikų viduriavimas – dažna, bet dažniausiai nesunkiai įveikiama problema, jei laiku imamasi tinkamų veiksmų. Svarbiausia – neleisti vaikui netekti per daug skysčių, atidžiai stebėti jo būklę ir žinoti, kada kreiptis pagalbos į gydytoją. Higiena ir skiepai – geriausios profilaktikos priemonės.

Svarbu: Vaikų viduriavimas gali greitai sukelti pavojingą skysčių netekimą (dehidrataciją). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Jei nerimaujate dėl vaiko būklės, ypač jei jis yra kūdikis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.