Kūdikio raumenų tonusas. Kas tai?
Raumenų tonusas – tai lengvo fiziologinio raumenų susitraukimo būsena ramybėje. Raumenys ramybės būsenoje būna šiek tiek susitraukę. Kitaip mes negalėtume išlaikyti pusiausvyros, nulaikyti galvos, sėdėti. Vienas iš kūdikio sveikatos požymių – geras raumenų tonusas.
Kokie jie būna?
Raumenų tonusas gali būti sutrikęs: sumažėjęs (hipotonija), padidėjęs (hipertonija) arba kintantis – tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija).
- Hipertonusas – tai kai raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti jo kojytes ir rankytes, išvalyti pažastis ar kirkšnis, vaikelį aprengti ar nurengti. Normalu, kai pirmaisiais mėnesiais kūdikio raumenų tonusas būna padidėjęs. Tai rodo ir vaiko poza: sulenktos rankytės ir kojytės, suspausti kumščiai. Dėl padidėjusio raumenų tonuso pirmaisiais mėnesiais vaikelio judesiai netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški. Lengvos formos padidėjęs raumenų tonusas atsileidžia 1-2 mėnesio pabaigoje, tad daugėja ir aktyvių judesių.
- Hipotonusas – tai kai raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs.
Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli ,,varlytės” poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs. Kartais raumenų tonusas gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso: vienos pusės raumenys labiau įsitempę. Tuomet vaikas riečiasi į vieną pusę, paguldytas ant pilvo verčiasi ant šono.
- Kintantis raumenų tonusas – taip pat gali būti, kad raumenų tonusas skirtingose kūno vietose yra nevienodas. Pavyzdžiui, rankų srityje sumažėjęs, o kojose – padidėjęs. Dar kitaip vadinamas – distonija.
Kas įtakoja raumenų tonuso pakitimus?
Priežasčių, kodėl vaikučiams yra diagnozuojamas raumenų tonuso pakitimas, yra daugybė. Tai gali įtakoti gimdymo traumos, deguonies trūkumas, nėštumo metu mamos persirgtos infekcijos, užsitęsusi naujagimių gelta ir sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, rachito), bet dažniausiai – dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs. Smegenims vystytis svarbiausias yra deguonis. Tarkime, dėl mamos mažakraujystės, padidėjusio kraujospūdžio, placentos patologijos ar kitų priežasčių vaisiui trūko deguonies. Jo smegenys negavo pakankamai deguonies, todėl gimus jose bus šiokių tokių sutrikimų. Dėl jų raumenų tonusas gali būti per didelis ar per mažas. Yra ir daugybė kitų priežasčių, kad ir paprasta nėščios moters sloga.
Kaip vertinamas raumenų tonusas?
Dažniausiai nustato raumenų tonuso pakitimus neurologas, vertindamas kūdikio judesių raidą, čiuopdamas raumenis, įvertindamas raumenų pasipriešinimą. Iš akies nustatyti, ar vaiko raumenų tonusas nenormalus, nėra taip lengva. Tad gydytojas neurologas gali skirti papildomų tyrimų: elektroencefalografiją, ultragarsinį galvos smegenų tyrimą, jei reikia – kompiuterinę galvos ir nugaros smegenų tomografiją.
O nustačius raumenų tonuso pakitimus dažniausiai skiriami masažai ir mankštos, kaip galimo raidos sutrikimo prevencija, nes nustačius sutrikusį raumenų tonusą, iškyla vaiko raidos sutrikimo grėsmė!
Jei raumenų tonuso pakitimai nebus gydomi?
Nuo judėjimo priklauso ir vaikelio protinė raida – kalba, suvokimas. Tokie paprasti judesiai, kaip galvos kėlimas ar sukimas į šonus, gebėjimas dairytis aplinkui, žaislo griebimas, labai stiprina ne tik vaiko kūnelį, bet ir padeda tobulėti jo protui. Tad jei dėl per didelio ar per mažo raumenų tonuso vaikas negali judėti kaip bendraamžiai, jis negali ir reikiamai tobulėti.
Jei Jūsų mažyliui nustatė raumenų tonuso pakitimus ir paskyrė mankštas ar masažus, nenumokite į tai ranka, juk nuo to priklauso Jūsų vaiko gyvenimo kokybė. Jūs esat už ją atsakingi!!!
