Kokie turėtų būti tie PIRMIEJI BATAI?

Pirmieji vaiko žingsniai – jaudinantis įvykis visai šeimai. Ir kartu su jais tėvams kyla klausimas – kokius batukus išrinkti? Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių modelių, o etiketės mirga užrašais „ortopediniai“, „anatominiai“, „sveiki“. Kaip nepasimesti ir išrinkti tai, kas geriausia mažoms pėdutėms?
Kam ir kada reikalingi batai?
Pirmiausia prisiminkime pagrindinę batų funkciją – tai pėdos apsauga nuo sužeidimų (aštrių daiktų, nelygaus paviršiaus), šalčio, karščio ir infekcijų. Joks batas „neišmokys“ vaiko vaikščioti anksčiau ar „suformuos“ pėdą tobulai.
Geriausiai vaiko pėda vystosi ir taisyklingai vaikščioti jis išmoksta būdamas basomis. Basa pėda gauna daugiausiai jutiminės informacijos apie paviršių, kūno padėtį erdvėje, todėl smegenys greičiau apdoroja šią informaciją ir lavina pusiausvyrą bei koordinaciją. Turbūt pastebėjote, kaip pasikeičia vaiko eisena uždėjus ar pakeitus batus – jam reikia laiko „susikalibruoti“, prisitaikyti prie naujų pojūčių.
Todėl, kol vaikas dar tik mokosi vaikščioti ir didžiąją laiko dalį praleidžia namuose ant saugaus paviršiaus, geriausia avalynė yra… jos nebuvimas. Leiskite vaikui kuo daugiau būti basam arba su neslystančiomis kojinytėmis.
Pirmieji tikri batai reikalingi tada, kai vaikas pradeda užtikrintai vaikščioti savarankiškai ir ima vaikščioti lauke ar ant kitų potencialiai nesaugių paviršių.
Idealūs pirmieji batukai: į ką atkreipti dėmesį?
Renkantis pirmuosius (ir vėlesnius) batukus sveikam vaikui, svarbiausia ne etiketė „ortopedinis“, o šios savybės:
- Lankstus padas: Bato padas turi lengvai lankstytis toje vietoje, kur natūraliai linksta pėda (ties pirštų pagrindu). Pabandykite batą sulenkti rankose – jei tai padaryti sunku, jis per kietas. Lankstus padas leidžia pėdai judėti kuo natūraliau, panašiai kaip vaikštant basomis.
- Plati pirštų dalis: Kūdikių ir mažų vaikų pėdos natūraliai yra platesnės priekinėje dalyje. Batas turi būti pakankamai platus, kad pirštai laisvai judėtų, nesusispaustų.
- Tvirtas, bet ne per aukštas užkulnis: Užkulnis (bato dalis ties kulnu) turėtų būti pakankamai tvirtas, kad suteiktų kulnui stabilumo, bet ne per aukštas ir ne per kietas, kad nevaržytų čiurnos sąnario judesių.
- Lengvumas: Batai neturi būti sunkūs, kad neapsunkintų vaiko judesių.
- Kvėpuojančios medžiagos: Rinkitės batus iš natūralių medžiagų (odos, tekstilės), leidžiančių pėdai kvėpuoti ir mažinančių prakaitavimą.
- Patogus užsegimas: Lipukai ar raišteliai turėtų leisti gerai sureguliuoti bato plotį pagal vaiko pėdos keltį ir tvirtai laikyti batą ant kojos, bet neužspausti.
- Tinkamas dydis: Labai svarbu parinkti tinkamą dydį. Tarp ilgiausio piršto ir bato priekio turėtų likti apie 1-1,5 cm tarpas (maždaug jūsų nykščio plotis). Batai neturi būti nei per maži (spaudžia), nei per dideli (smunka, vaikas kliūva). Reguliariai tikrinkite dydį, nes vaikų pėdos auga labai greitai!
„Ortopedinių“ batų mitas ir plokščiapėdystė
Viena dažniausių tėvų baimių – plokščiapėdystė. Dėl jos dažnai ir ieškoma tų „stebuklingų“ ortopedinių batų su išlenktu padu (supinatoriumi). Ką svarbu žinoti?
- Fiziologinė plokščiapėdystė: Beveik visi kūdikiai ir maži vaikai (iki maždaug 4-6 metų) turi plokščias pėdas. Tai yra normalu! Jų pėdos skliautą užpildo riebalinė pagalvėlė, o raiščiai ir raumenys dar nėra pakankamai tvirti, kad suformuotų aiškų išlinkimą. Šis skliautas formuojasi palaipsniui, vaikui augant ir aktyviai judant (ypač vaikštant basomis).
- Supinatoriai (išlenkimai pade) nereikalingi: Sveikam vaikui batas su specialiu išlenktu įdėklu ar paaukštinimu vidinėje pado pusėje (supinatoriumi) nėra reikalingas. Jis nepadės „suformuoti“ skliauto ir jo neapsaugos nuo fiziologinės plokščiapėdystės. Priešingai, per kietas ar per aukštas supinatorius gali net trukdyti natūraliam pėdos raumenų vystymuisi.
- „Ortopedinė“ etiketė: Tikri ortopediniai batai yra specialiai gaminami arba pritaikomi pagal gydytojo ortopedo nurodymus vaikams, turintiems diagnozuotų pėdų problemų ar deformacijų. Tai, kas parduotuvėse dažnai vadinama „ortopedine“ ar „profilaktine“ avalyne plačiajai rinkai, dažniausiai yra tiesiog kokybiškesni, patogūs batai, kuriems šis terminas naudojamas kaip rinkodaros priemonė. Vertinkite batą ne pagal etiketę, o pagal anksčiau išvardintas savybes (lankstumą, plotį, tvirtumą ir t.t.).
Yra geras posakis: „Nei viena koja neįgijo ortopedinio bato formos, bet visi batai įgijo deformuotos pėdos formą“. Tai reiškia, kad svarbiausia yra ne batas, o sveika pėda. Netinkamas, per kietas, per siauras batas gali pakenkti, o ne padėti.
Išvada: ką rinktis?
Rinkdamiesi pirmuosius (ir vėlesnius) batukus vaikui, kurio pėdos vystosi normaliai, vadovaukitės paprastais principais:
- Pirmenybė – basiems kojoms: Leiskite vaikui kuo daugiau laiko praleisti basam saugioje aplinkoje.
- Funkcija – apsauga: Batai reikalingi apsaugai lauke.
- Pagrindiniai kriterijai: Rinkitės lanksčius, lengvus, plačius priekyje, su tvirtesniu užkulniu, iš kvėpuojančių medžiagų ir tinkamo dydžio batus.
- Ne etiketė svarbiausia: Nesivaikykite „ortopedinės“ etiketės. Svarbiau, kad batas atitiktų sveikos avalynės kriterijus ir būtų patogus vaikui.
- Klausykite vaiko: Nors mažas vaikas nepasakys, ar jam tikrai patogu, stebėkite, kaip jis juda su naujais batais, ar neatsiranda nutrynimų.
Jeigu jums kelia nerimą vaiko eisena, pėdų padėtis ar dažni kritimai – pasikonsultuokite su gydytoju ortopedu ar kineziterapeutu. Tik specialistas gali įvertinti, ar yra reali problema ir ar reikalinga speciali avalynė ar kitos priemonės. O sveikai augančioms pėdutėms geriausia – kuo daugiau laisvės ir kuo mažiau nereikalingų „pagalbų“.