Kaip suteikti pirmąją pagalbą, nutikus nelaimei

Vasara – nuostabus metas vaikams: saulė, maudynės, dviračiai, žygiai ir kitos smagios pramogos gryname ore. Norisi atsipalaiduoti ir leisti mažiesiems dūkti į valias. Tačiau būtent šiltuoju metų laiku padaugėja ir tam tikrų pavojų. Svarbu žinoti, kaip jų išvengti ir kaip suteikti pirmąją pagalbą nutikus nelaimei.

Dažniausi vasaros pavojai ir pirmoji pagalba

Nudegus saulėje

Tai bene dažniausia vasaros bėda. Karštą dieną net ir trumpas laikas be apsaugos gali baigtis skausmingu odos paraudimu.

• Pirmoji pagalba:
  • Pažeistą odą vėsinkite drungnu (ne lediniu!) vandeniu – tinka vėsus dušas, vonia arba drėgni kompresai.
  • Dar drėgną odą gausiai patepkite drėkinamuoju kremu, skirtu vaikams, arba specialiu emolientu (ypač tinka alergiškiems vaikams). Jei po ranka nieko neturite, laikinai gali padėti ir paprastas, nerafinuotas augalinis aliejus (pvz., alyvuogių), tačiau specializuotos priemonės po nudegimo yra veiksmingesnės.
  • Tepkite odą pakartotinai, kai tik kremas ar aliejus susigeria.
  • Duokite vaikui gerti daugiau skysčių.
  • Jei susidarė pūslės, jų nepradurkite. Jei nudegimas stiprus, apima didelį plotą arba vaikas karščiuoja, kreipkitės į gydytoją.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikas saulėje: kaip tinkamai pasiruošti?

Perkaitus (Saulės ar šilumos smūgis)

Ilgai būnant karštyje, ypač aktyviai judant ir nepakankamai geriant skysčių, vaikas gali perkaisti.

• Požymiai: Karšta, paraudusi, sausa oda (gali ir prakaituoti), galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, padažnėjęs pulsas, sunkesniais atvejais – sąmonės sutrikimai, traukuliai.
• Pirmoji pagalba:
  • Nedelsdami perkelkite vaiką į vėsią, pavėsingą vietą.
  • Paguldykite, šiek tiek pakelkite kojas.
  • Atlaisvinkite drabužius.
  • Duokite gerti vėsių (ne ledinių!) skysčių – geriausia vandens.
  • Vėsinkite odą drėgnais, vėsiais kompresais ant kaktos, kaklo, pažastų, kirkšnių arba apšlakstykite kūną drungnu vandeniu.
  • Jei vaikas prarado sąmonę, elgiasi neadekvačiai, vemia ar jo būklė greitai blogėja – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.

Įgėlus vabzdžiui

Vasarą vabzdžių įkandimai neišvengiami. Dažniausiai jie sukelia tik vietinę reakciją – paraudimą, patinimą, niežulį.

• Pirmoji pagalba (jei vaikas nealergiškas):
  • Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu.
  • Uždėkite šaltą kompresą.
  • Patepkite specialiu geliu ar tepalu po įkandimo, mažinančiu niežulį ir patinimą.
  • Jei įgėlimas skausmingas, galima duoti vaistų nuo skausmo ir karščiavimo (pvz., ibuprofeno 10 mg/kg kūno svorio arba paracetamolio 15 mg/kg kūno svorio).
  • Jei stipriai niežti, galima duoti geriamųjų vaistų nuo alergijos (pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamo preparato ir dozės).
• Alerginė reakcija: Jei vaikas yra alergiškas vabzdžių įkandimams ir jam anksčiau buvo pasireiškusi stipri reakcija (anafilaksija – staigus tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimas, silpnumas), nedelsiant suleiskite gydytojo išrašytą adrenaliną (autoinjektorių visada turėkite su savimi!) ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikas saulėje: kaip tinkamai pasiruošti?

Trauma (Nubrozdinimas, žaizda, sumušimas)

Aktyvūs žaidimai kartais baigiasi nubrozdinimais ar rimtesnėmis traumomis.

• Nubrozdinimai ir nedidelės žaizdos:
  • Nuplaukite žaizdą švariu tekančiu vandeniu (galima naudoti ir muilą).
  • Dezinfekuokite specialiu odos antiseptiku (pvz., bealkoholiu).
  • Uždėkite sterilų tvarstį ar pleistrą.
  • Tvarstį keiskite kasdien arba kai sušlampa/susitepa, stebėkite, ar žaizda nepradeda pūliuoti.
  • Svarbu: „Nedezinfekuokite“ žaizdų saulės spinduliais – saulė gali palikti ilgalaikes pigmentines dėmes rando vietoje. Geriau žaizdą pridengti.
• Sumušimai, patinimai: Uždėkite šaltą kompresą (ledą, suvyniotą į audinį) 15-20 minučių.
• Įtarus lūžį ar išnirimą: Jei galūnė stipriai ištinusi, labai skauda, deformuota, riboti judesiai – stenkitės jos nejudinti, galite imobilizuoti (pvz., pribintuoti prie lentelės ar kitos stabilios atramos) ir kuo skubiau vežkite vaiką į artimiausią traumatologijos punktą ar ligoninės priėmimo skyrių.

Apsinuodijus maistu

Vasarą padidėja rizika apsinuodyti netinkamai laikytu ar paruoštu maistu.

• Požymiai: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, kartais karščiavimas.
• Pirmoji pagalba:
  • Svarbiausia – atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą! Duokite vaikui gerti specialių geriamųjų rehidratacijos tirpalų (ORS), kurių galima įsigyti vaistinėje. Girdykite dažnai, mažais gurkšneliais. Jei jų neturite, laikinai tinka negazuotas mineralinis vanduo, silpna nesaldinta arbata pakaitomis.
  • Mityba: Kurį laiką, kol stipriai pykina, galima neduoti maisto. Vėliau pradėkite nuo lengvai virškinamo, švelnaus maisto – ryžių ar kitų kruopų košės (virtos vandenyje), džiūvėsėlių, bananų, virtų obuolių. Venkite pieno produktų (išskyrus motinos pieną ar įprastą mišinį kūdikiams), riebaus, kepto maisto.
  • Aktyvintoji anglis: Anksčiau buvo populiari, tačiau jos nauda ūmaus viduriavimo ar vėmimo atveju yra ribota ir nerekomenduojama rutiniškai, ypač mažiems vaikams, dėl galimo kitų vaistų ar maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikdymo bei aspiracijos rizikos. Jokiu būdu neduokite vaikui didelių anglies dozių (pvz., 1 g/kg kūno svorio ar keliasdešimt tablečių), kaip kartais klaidingai nurodoma – tai pavojinga! Jei įtariate apsinuodijimą specifinėmis medžiagomis, visada pirmiausia skambinkite į apsinuodijimų kontrolės centrą arba 112.
  • Probiotikai („gerosios bakterijos“): Kai kurios padermės gali šiek tiek sutrumpinti viduriavimo trukmę, bet tai nėra pirmo būtinumo priemonė.
• Kada į ligoninę? Nedelsiant kreipkitės, jei vaikas labai gausiai ir dažnai vemia ar viduriuoja, karščiuoja, atsiranda dehidratacijos požymių (žr. straipsnį apie viduriavimą), yra vangus, atsisako gerti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Viduriavimas ir rotavirusinė infekcija

Skęstant

Tai viena pavojingiausių vasaros nelaimių. Svarbiausia – prevencija (nuolatinė vaikų priežiūra prie vandens!).

• Pirmoji pagalba:
  • Kuo greičiau ištraukite vaiką iš vandens, jei įmanoma – veidu žemyn.
  • Jei vaikas nekvėpuoja, nedelsdami pradėkite dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus burna į burną), jei įmanoma, dar vandenyje.
  • Ištraukę ant kranto, patikrinkite burną, pašalinkite matomus svetimkūnius. Tęskite gaivinimą.
  • Jei nėra pulso (arba nemokate jo čiuopti ir vaikas nekvėpuoja, nereaguoja), pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus. Standartinis santykis vienam gaivintojui dažniausiai yra 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai.
  • Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ir tęskite gaivinimą, kol atvyks medikai. Niekada nemanykite, kad skendusiojo neįmanoma išgelbėti!

Įgėlus gyvatei (Lietuvoje – dažniausiai angiai)

Nors Lietuvoje nuodingų gyvačių įgėlimai reti, bet galimi.

• Pirmoji pagalba:
  • Stenkitės nuraminti nukentėjusįjį, nejudinkite įgeltos galūnės.
  • Įgeltą galūnę laikykite žemiau širdies lygio (ankstesnis patarimas kelti aukščiau yra diskutuotinas, svarbiausia – minimalus judėjimas).
  • NIEKADA nedarykite pjūvių, nebandykite išsiurbti nuodų burna, nedėkite varžčių (turniketų).
  • Kuo skubiau vežkite į ligoninę. Ten bus įvertinta būklė ir, jei reikia, suleistas priešnuodis.

Pasiruoškime atostogoms ir vasaros pramogoms

Kad nemalonumai kuo mažiau temdytų džiaugsmą, svarbu pasiruošti:

• Priežiūra prie vandens: Niekada nepaleiskite vaikų iš akių prie ežero, upės, jūros ar baseino, net jei jie moka plaukti. Mažiems vaikams naudokite gelbėjimosi liemenes ar rankoves.
• Miške ir gamtoje: Avėkite tinkamą avalynę (miške – guminius batus aukštesniu aulu apsaugai nuo gyvačių ir erkių). Naudokite vabzdžius (ypač erkes) atbaidančius repelentus.
• Saulėje: Būtinai dėvėkite kepuraitę, plonus, šviesius, natūralaus pluošto drabužėlius, reguliariai tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės su aukštu SPF.
• Maistas gamtoje: Venkite greitai gendančių produktų, jei neturite šaltkrepšio. Kruopščiai plaukite rankas prieš valgį.
• Dviračiai, paspirtukai: Visada naudokite šalmus ir kitas reikiamas apsaugos priemones. Mokykite vaikus saugaus eismo taisyklių.
• Vaistinėlė: Kur bebūtumėte, su savimi turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę.

Komplektuojame vaistinėlę vasarai

Sveiko vaiko vasaros vaistinėlėje turėtų būti:

• Sterilūs tvarsčiai, įvairių dydžių pleistrai.
• Odos dezinfekavimo tirpalas (pvz., bealkoholis).
• Priemonė po vabzdžių įkandimų (gelis ar tepalas).
• Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo (paracetamolis, ibuprofenas – sirupas ar žvakutės).
• Vaistai nuo alergijos (geriami lašai ar sirupas, jei gydytojas rekomendavo).
• Geriamojo rehidratacijos tirpalo (ORS) milteliai.
• Termometras.
• Žirklutės.
• Pincetas (erkei ištraukti).
• Apsauginis kremas nuo saulės su aukštu SPF.
• Repelentas nuo vabzdžių ir erkių.

Galima papildomai turėti: probiotikų („gerųjų bakterijų“), priemonių nuo pykinimo kelionėje. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl konkrečių preparatų ir jų vartojimo.