Kaip ištverti kūdikio irzlumą?
Rožiniai žandukai, saldus miegas, angeliška šypsena… Dažnai įsivaizduojame motinystę būtent taip. Tačiau realybė kartais būna kitokia. Šalia begalinio džiaugsmo ateina ir bemiegės naktys, nuolatinis nuovargis, jausmas, kad nespėjate nieko, o kūdikis, kaip tyčia, būna ypač neramus – verkšlena, irzta, reikalauja nuolatinio dėmesio ir nešiojimo ant rankų.
Tokios dienos, kai atrodo, jog jėgos visiškai apleido, o namai skendi chaose, yra pažįstamos daugeliui mamų. Ypač dažnai jos užklumpa apie 3-4 kūdikio gyvenimo mėnesį, kai mažylis pradeda mažiau miegoti dieną, jo būdravimo laikas ilgėja, o mamai laiko sau lieka vis mažiau. Kaip ištrūkti iš šio nuovargio ir nerimo rato?
„Užburtas ratas“: kodėl pavargus mamai, neramus ir kūdikis?
Kūdikiai yra nepaprastai jautrūs savo artimiausių žmonių, ypač mamos, emocinei būsenai.
- Jaučia mamos įtampą: Jei mama yra pavargusi, įsitempusi, liūdna ar susierzinusi, kūdikis tai jaučia per jos prisilietimą, balso toną, judesius. Net jei stengiatės tai nuslėpti, mažylis jaučia pasikeitusią atmosferą ir pats gali tapti neramesnis.
- Mamos reakcija: Kai esame pervargusios, mūsų kantrybės ribos gerokai susiaurėja. Į įprastą kūdikio verksmą ar irzlesnį elgesį galime reaguoti jautriau, nekantriau, sunkiau randame jėgų ramiai ir švelniai paguosti.
- Vienas kito poveikis: Taip susidaro „užburtas ratas“: neramus kūdikis kelia stresą mamai -> mamos stresas ir nuovargis didina kūdikio neramumą -> kūdikio neramumas dar labiau sekina mamą…
Svarbu suprasti, kad kūdikio neramumas ne visada yra tik mamos būsenos atspindys – jis gali būti susijęs su jo paties temperamentu, augimo šuoliais, dantukų dygimu ar kitais veiksniais. Tačiau mamos emocinė būklė neabejotinai daro didelę įtaką.

Kalbinkite kūdikėlį, glostykite, kutenkite. Akių ir kūno kontaktas kūdikius labai džiugina
Jūs ne viena (ir ne „bloga mama“)!
Pirmiausia norisi pasakyti – jaustis pavargusiai, suirzusiai, kartais net piktai ar abejingai yra normalu. Tai nereiškia, kad esate bloga mama ar kad nemylite savo vaiko. Tai reiškia, kad esate žmogus, kuriam reikia poilsio, palaikymo ir laiko sau. Nustokite save kaltinti ir lyginti su „tobulomis“ mamomis iš socialinių tinklų – jų realybė dažnai nėra tokia blizganti, kaip atrodo nuotraukose.
Gelbėjimosi ratas: maži žingsneliai geresnei dienai
Ką galite padaryti, kai atrodo, kad jėgų nebeliko, o diena dar tik prasidėjo? Išbandykite kelis paprastus, bet veiksmingus būdus:
- Prioritetas – poilsis (kiek įmanoma): Po sunkios nakties, kai tik kūdikis užmiega dieną, meskite visus darbus ir prigulkite kartu. Net jei nepavyks užmigti, tiesiog ramiai pagulėti užsimerkus padės atgauti bent šiek tiek jėgų. Indai, skalbiniai, netvarka tikrai palauks – Jūsų poilsis dabar svarbesnis. Pailsėjusi būsite kantresnė ir ramesnė.
- Artumas ir ryšys: Sąmoningai skirkite kelias minutes tik kūdikiui:
- Kalbinkite: Papasakokite, ką matote, ką darote, net jei atrodo, kad jis nesupranta. Jūsų ramus balsas jį ramina.
- Glostykite, lieskite: Švelnus prisilietimas, glostymas, kutenimas („oda prie odos“ kontaktas) išskiria „laimės hormonus“ tiek Jums, tiek kūdikiui, stiprina ryšį ir ramina. Akių kontaktas taip pat labai svarbus.
- Šypsokitės: Net jei sunku, pasistenkite nusišypsoti savo mažyliui – jis tikrai atsakys tuo pačiu. Pozityvios emocijos užkrečiamos.
- Švelnus masažas ir mankšta: Lengvas masažas ar paprasti mankštos pratimai (pvz., „dviratukas“ kojytėmis) ne tik naudingi kūdikio fizinei raidai (padeda atpalaiduoti raumenis, sumažinti pilvo dieglius), bet ir puikus būdas pabūti kartu, užmezgant artimą kontaktą. Nesistenkite atlikti visko tobulai kaip specialistas – svarbiausia švelnus prisilietimas ir Jūsų dėmesys.
Grynas oras ir pasivaikščiojimas su vežimėliu ramina ir mamą, ir kūdikį
- Nešiojimas ir aplinkos keitimas: Daugelis kūdikių nurimsta nešiojami.
- Keiskite vaizdus: Pasivaikščiokite po namus, prieikite prie lango, parodykite, kas vyksta lauke. Pažiūrėkite kartu į veidrodį. Besikeičiantys vaizdai domina ir nuramina.
- Naudokite nešioklę: Ergonomiška nešioklė ar vaikjuostė gali būti tikras išsigelbėjimas – kūdikis jausis saugiai prie Jūsų, o Jūsų rankos bus laisvos.
- Išeikite į lauką: Net jei atrodo, kad trūksta jėgų ar baisu dėl oro, pasistenkite išeiti pasivaikščioti. Grynas oras ir monotoniškas vežimėlio judėjimas dažnai ramina ir mamą, ir kūdikį (lauke jie paprastai geriau miega). Be to, tai proga pakeisti aplinką, prasiblaškyti, galbūt sutikti kitą mamą ir pasikalbėti. Neapsirenkite per daug sudėtingai – svarbiausia patogumas.
- Muzika ir judesys: Jei vaikščiojimas iš kampo į kampą su kūdikiu ant rankų varo iš proto – įsijunkite mėgstamą muziką ir šokite! Ritmingas judesys ir Jums patinkanti muzika pakels nuotaiką abiem. Galite kartu daryti ir paprastus pratimus – kūdikiams dažnai patinka stebėti judančią mamą ar būti „veiksme“.
- Paprasti žaidimai: Kai kūdikis nusiteikęs, pažaiskite paprastus žaidimus – „Ku-kū“, daineles su judesiais, parodykite ryškų barškutį ar kitą saugų žaislą. Kartais užtenka vos kelių minučių koncentruoto dėmesio, kad kūdikis pasijustų geriau.
- Fotografuokite (geras akimirkas): Sąmoningai stenkitės pastebėti ir įamžinti gražias akimirkas – šypseną, ramų miegą, naują pasiekimą. Vėliau peržiūrėdami nuotraukas prisiminsite ne tik sunkumus, bet ir tuos nepakartojamus momentus.
Sunkios dienos ir nuovargis yra normali tėvystės dalis, ypač pirmaisiais mėnesiais. Svarbiausia – nesitikėti iš savęs neįmanomo, leisti sau ilsėtis, prašyti ir priimti pagalbą bei atrasti mažus kasdienius džiaugsmus. Kai rūpinatės savo pačios fizine ir emocine gerove, tampate ramesnė, kantresnė ir galite geriau atliepti savo kūdikio poreikius. Atminkite – Jūs darote viską, ką galite geriausiai, ir Jūs esate pati geriausia mama savo vaikui.