Kada kūdikiams rekomenduojama kineziterapija?

Turbūt daugelis esate susidūrę su kineziterapija. Lūžis, skausmas, patempimas, raiščių plyšimai… Ir po visų tokių bei panašių traumų ir įvykių, dažniausiai, mes tikrai kreipiamės į kineziterapeutą rebilitacijai, mankštoms ar tiesiog masažui. Tačiau ar kineziterapija taikoma patiems mažiausiems bei kada tai yra būtina, o kada reikėtų tiesiog profilaktikos? Apie tai kalbinsiu kūdikių ir nėščiųjų kineziterapeutę – Skaistę Marcinkutę, Rankos lyg mamos įkūrėją.

Papasakokite daugiau apie savo, kaip kineziterapeuto darbą.

Būsimoms mamoms padedu sustiprėti ne tik fiziškai, bet ir stengiuosi gerinti emocinę, psichologinę būseną. Mankštomis, kuriame geras emocijas, stipriname motinos ir vaiko ryšį, leidžiame fizinį laiką kartu, tokiu principu ruošiamės vaikelio atėjimui. O savo mažiesiems draugams, padedu masažais ir mankštomis pakloti tvirtą pirmųjų metų pamatą, kadangi šis etapas labai svarbus bei atsakingas už sveiką ir pilnavertišką žmogaus gyvenimą. Nes judėjimas – turi reikšmę.

Darbas su kūdikiais ir nėščiosiomis įdomus tuom, jog vaiko išnešiojimas ir jo gimimas, yra kone svarbiausi momentai šeimos gyvenime. Ir man turint galimybę prie to svarbaus momento prisidėti – štai čia ir yra mano vidinė pilnatvė ir beribis džiaugsmas.

O ką reikėtų žinoti apie kineziterapiją kūdikiams? Kada Jūs ją taikote?

Kūdikiams kineziterapiją taikau tuomet kai:

• Sumažėjęs ar padidėjęs raumenų tonusas;
• Vėluoja motorinė raida arba praleidžiamas kažkuris etapas raidoje;
• Esant kūno asimetrijoms;
• Neišnešiotiems naujagimiams.

Nepamirškime, jog vaikui judėjimas – biologinis poreikis, pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Judėjimas padeda visam kūnui normaliai funkcionuoti, palankiai veikia kvėpavimą, virškinimą ir kraujotaką.

Kalbant apie kūdikių raumenų tonusą. Kaip tėvams suprasti, jog su kūdikio raumenų tonusu kažkas ne taip, kaip šį atpažinti?

Jeigu mama ar tėtis atlieka kūdikiui pasyvius judesius, tarkim su galūnėmis, ir jaučia labai stiprų pasipriešinimą gravitacijai t.y., jaučiasi įtampa, galimai bus padidėjęs raumenų tonusas. Jeigu atliekant judesį, atrodo, kad galūnės atpalaiduotos judesio metu, vadinasi raumenų tonusas galimai bus sumažėjęs. Tačiau tikslią raumenų tonuso būklę, būtų geriau, jog įvertintų neurologas arba kineziterapeutas, kuris specializuojasi kūdikių kineziterapijoje. Tėvams paprasčiau yra atpažinti RT pagal vaikučio kūno padėti ir kt.

Kaip atpažinti hipotoniją (sumažėjusį raumenų tonusą)? Kūdikis atrodo suglebęs, atliekant judesį jaučiama tarsi galūnės atpalaiduotos. Nėra pasipriešinimo gravitacijai. Kūdikis su žemu raumenų tonusu guli varlytės pozoje: labai atsipalaidavęs, išsiskėtęs, ištiesęs pirštukus, silpnos bei pasyvios kojos ir rankos, sunkiai kelia ir išlaiko galvą. Mažylis gali rodyti mažai emocijų, būti vangus ir nejudrus.

Kaip atpažinti hipertoniją (padidėjusį raumenų tonusą)? Kūdikis įsitempęs, sunku lankstyti kojytes, rankytes, išvalyti pažastis, aprengti ar nurengti. Tai rodo ir kūdikio poza: sulenktos rankos ir kojos, suspausti kumščiai, ryški kūno padėties asimetrija. Dėl padidėjusio tonuso kūdikio judesiai – netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški.

Kas taikoma norint normalizuoti raumenų tonuso būklę?

Norint normalizuoti raumenų tonusą kūdikiui atliekama raumenų tonuso korekcija t.y., taikomas masažas ir mankštos, kitaip kūdikio kineziterapija.

Masažą galima taikyti esant sumažėjusiam ir padidėjusiam RT. Tik metodika, judesių atlikimas, bei greitis skiriasi ir tai yra labai svarbu! Nes jeigu judesys bus atliekamas netinkamai, galite stimuliuoti (aktyvinti) raumeninę fasciją, nors gal būt jums reikia priešingai – atpalaidavimo. Todėl,  pirmiausiai rekomenduoju išsiaiškinti su specialistu, koks yra mažylio RT ir tik tuomet atlikti masažus.

Taip pat, taikomos mankštos mažyliams, kurių RT sumažėjęs, kadangi dažniausiai kūdikiai turintys žemą raumenų tonusą yra linkę būti pasyvesni ir tai įtakoja psichomotorinės raidos įgūdžių vėlavimą. Esant padidėjusiam raumenų tonusui, taip pat atlieku mankštas, bet jos orientuotos į bazinius pratimus t.y., galūnėms, dubeniui, liemeniui ir labiau koncentruojuosi į atpalaidavimą – masažais.

Išvardinsiu kelis veiksnius, kurie tiesiogiai gali veikti kūdikio RT. Pavyzdžiui, netikėtas didelis triukšmas gali padidinti mažylio RT, tuo tarpu silpni malonūs garsai gali mažinti RT. Greiti, netolygūs judesiai taip pat padidina RT, lėti ir kryptingi judesiai jį mažina.

Dėl ko gali vėluoti kūdikio motorinė raida?

Kūdikio psichomotorinės raidos įgūdžiai gali vėluoti dėl fizinio aktyvumo stokos. Dažna situacija kai tėveliai linkę vaikutį nurašyti, vadinti tinginuku. Bet aš visuomet akcentuoju, jog nėra tokio dalyko kaip tingus kūdikis. Motorinių įgūdžių vertinimas gali padėti suprasti dabartinius kūdikio fizinius gebėjimus, žinant tai – galite padėti juos savo kūdikiui tobulinti , jog vaikas pasiektų galimą savo potencialą.

Be abejonės, vėluojančią raidą gali įtakoti ir kūdikio raumenų tonusas.

Kodėl kai kurie vaikai yra linkę peršokti kažkurį iš motorinės raidos etapų?

Pirma, tai gali būti dėl padidėjusio raumenų tonuso, tokiu atveju kūdikiai linkę peršokti  kažkurį raidos etapą, todėl svarbu laiku pastebėti ir koreguoti vaiko raumenų tonusą.

Antra, tai gali būti dėl tėvų klaidų. Labai didelę įtaką turi tėvų požiūris į vaiko raidą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bus skatinamas sėdėti, stovėti, vaikščioti, ankščiau nei priklauso psichomotorinėje raidoje, dėl per silpnos nugaros ir kojų kontrolės gali atsirasti rimtos pasekmės: susiformuoti netaisyklingi stuburo linkiai, iškrypti stuburas, atsirasti pėdų ar kojų fiziologinės formos, raumenų bei griaučių sistemos pakitimai. Tėvai dėl vaikučio džiaugsmingų emocijų gali nenorėdami pakenkti, o to, tikrai manau nei vienas nenori!

Trečia, dėl dar vieno netinkamo tėvų požiūrio. Jeigu bus laikomasi tokios nuomonės, kaip ai, aš neropojau tai ir vaikas neropos. Tokiam požiūriui aš sakau griežtai NE. Visi raidos etapas yra labai svarbūs! Kiekvienas iš jų paruošia kitam etapui, ir viskas juda link vaiko savarankiško judėjimo, nes judėjimas paklos tvirtą pamatą visam gyvenimui.

Jeigu mažylis peršoko kurį nors etapą raidoje, reikia nenumoti ranka, o kreiptis į specialistą, konsultuotis. Turite mokinti kūdikį tuos judėjimo modelius, kuriuos praleido raidoje, nors ir pagal motorinę amžiaus raidą turi daryti visai ką kitą, visus šiuos dalykus turi apmokyti Jus specialistas užduodamas ir namų darbų. Nes tik išmokus tai ką praleido Jūsų vaikas, šis bus pasiruošęs tolimesniam žingsniui t.y., sunkesniam etapui bei naujoms judėjimo galimybėms.

Atminkit, taip jau yra, jog mes esame sukurti – judėti. Prisilietimas, pasyvus ir aktyvus judesys, savo kūno suvokimas, bei jo pažinimas yra labai reikšmingi dalykai kiekvienam iš mūsų.

Raginu kreipti dėmesį į savo vaiko motorinę raidą, nes judėjimas turi reikšmę.

Papasakokit plačiau apie kūdikių kūno asimetrijas. Ką turite galvoje tai sakydama?

Asimetrija – tai simetrijos nebuvimas. O simetrija yra kūno dalių esančių priešingose vidurio linijos (centro) pusėse, jų išdėstymas, proporcingumas.

Kūno asimetrinė padėtis bei asimetriški judesiai pradžioje dominuoja pas naujagimius bei kūdikių pirmąjį mėnesį, tai pavyzdžiui:

• naujagimio galvos nelaikymas vidurio linijoje, ši pastoviai pasukta į kažkurį šoną,
• dėl išgaubtos (C raidės formos) nugaros, gulinčiam ant nugaros naujagimiui būdingi asimetriniai apatinių galūnių judesiai, kurie išnyks stuburui pereinant į ekstenziją (tiesimą).
• kūdikio galvos sukimas tik į vieną pusę, to pasakoje sustiprėja labiau vienos pusės raumenys ir gali išryškėti kūdikio kūno asimetrija. Labai svarbu laiku pastebėti ir koreguoti !

Kūdikiams pereinant į trečiąjį mėnesį kūno padėtys darysis vis labiau simetriškos. Kūdikių galūnių judesiai tampa labiau koordinuoti ir simetriški abejose pusėse. Tačiau yra išimčių, nemažai atvejų kai pas mažylius kūno asimetrijos dominuoja vyresniame amžiuje ir tuomet atsiranda raumenų disbalansas, o tai gali trukdyti:

• taisyklingai bei tikslingai atlikti judesius;
• mokintis naujų judėjimo galimybių;
• manipuliuoti žaislais;
• savarankiškai judėti ir kt.

Todėl svarbu stebėti vaikutį ar jis nėra kreivas. Tėvams gal ir sudėtinga pastebėti vaiką matant kasdien, todėl paklauskite kitų asmenų, nes jeigu matosi ryški kūno asimetrija, reikia nedelsiant kreiptis į specialistą. Korekcijai bus taikomi masažai ir mankštos.

O ir be to, jeigu sportuojate su mažyliu, atminkit, jog pratimai turi būti atliekami vienodai abejose pusėse bei abejoms galūnėms po vienodą pakartojimų skaičių. Jeigu sportuojant, vaikas pradėjo pykti ir nutraukėte mankštą, o viena pusė liko nuskriausta pakartojimų skaičiumi – pasižymėkit, jog kitą kartą reikia pradėti nuo tos pusės, kurią nuskriaudėte. Jeigu nesilaikysite šios taisyklės, nežinodami patys galite sustiprinti labiau kažkuria kūno pusę, o tai gali taip pat įtakoti kūno asimetrijų atsiradimą ir raumenų disbalansą.

Taip pat, labai daug įtakos turi kūno asimetrijai – kūdikio nešiojimo padėtys. Svarbu neužmiršti keisti nešiojimo padėtis, bei nešioti keičiant rankas, nes dažnas nešiojimas ant vienos rankos ir tik vienoje padėtyje būna pasekmė – kūno asimetrijų atsiradimui.

Rekomenduojate kineziterapiją neišnešiotiems kūdikiams. Kokie užsiėmimai reikalingi šiems mažyliams?

Šie maži kovotojai pasirodė ankščiau laiko į šį pasaulį. Jie jau didelį darbą atliko atkeliavę nepasiruošę, bet išlikę ir džiugina naująją šeimą.

Atsižvelgiant į kiekvieną vaikutį individualiai atliekami masažai bei mankštos, rekomenduojama lankyti ir baseiną. Dirbant su ankstukais dažniausiai taikau kombinuotus užsiėmimus, tiek masažus, tiek ir mankštas. Užsiėmimų šiems mažyliam prireikia daugiau nei įprastai, kadangi reikia sustiprėti ir skatinti fizinį aktyvumą arba priešingai – mažinti padidėjusį RT. Kineziterapijos taikymas šiems mažyliams padeda sustiprinti raumenukus, koreguoti RT, pasivyti raidą bei visi kartu (aš, tėveliai, globėjai) padedame pasiruošti kitiems gyvenimo etapams.

O ar kūdikių kineziterapiją galima taikyti profilaktiškai mažyliams? Ir jeigu viskas gerai kūdikio motorinėje raidoje, tuomet nereikia nieko daryti?

Taip, be abejonės, galima. Aš visuomet tėvelius raginu, užsiimti su mažyliais ir skatinti jų fizinį aktyvumą profilaktiškai. Kiek teko susidurti praktikoje, tie mažyliai, kurie buvo mankštinamai ir masažuojami jau nuo 6 savaičių amžiaus, šie tampa fiziškai aktyvesni – stiprūs, judrūs, norintys tyrinėti ir savarankiškai judėti. Šių mažylių motorinė raida nėra linkusi vėluoti ar peršokti kažkurį etapą, o ir su tonusais dažniausiai nebūna bėdų.

SVARBU! Vaikučiui gimus reikia pradėti skatinti jau nuo pirmųjų savaičių gulėjimą ant pilvo, tai tarsi pirmoji plyta, nuo kurios priklausys ar pirmųjų metų pagrindas bus tvirtas ir sklandus, ar šis bus nestabilus ir sunkiai statomas.