Ką daryti, jei naujagimis nežinda ar neima krūties?

Prieš skaitant šį informatyvų straipsnį, kviečiame atlikti trumpą testą ir įsivertinti savo žinias.

Pasitikrinkite savo žinias

Po ilgų savaičių ir mėnesių laukimo pagaliau susitinkate su savo mažyliu. Rodos, kad visi iki tol patirti vargai ir iššūkiai pasibaigė ir nuo dabar jau prasidės namų idilės metas. Tačiau kartais nutinka, kad dar būnant ligoninėje, vaikelis neima krūties arba yra atskirtas nuo mamos, ir rodos, apie žindymą nėra nė kalbos.

Iš pradžių būtų naudinga aptarti aplinkybes, kurios gali lemti, kad po gimimo vaikelis nenori ar negali žįsti. Priežastys gali būti individualios ir būdingos tik vienai ar kitai šeimai arba susijusios su fiziniais bei anatominiais iššūkiais. Pavyzdžiui:

1. Cezario operacija. Vaikelio gimimas šiuo būdu pirmosiomis paromis gali turėti neigiamos įtakos mamos galimybei žindyti, o vaikeliui žįsti. Neigiamos įtakos gali turėti: naujagimio atskyrimas nuo mamos pooperaciniu laikotarpiu; pieno gamybos pagausėjimo vėlavimas; galimai mažesnis vaikelio burnytės vakuumo susidarymas, dėl kurio mažyliui sunku suimti krūtį pirmosiomis valandomis; naujagimio patirta gimdymo trauma ar kitos gimimo metu patirtos komplikacijos. Šios ar kitos būklės gali neigiamai veikti vaikelio fizines galimybes žįsti, taip pat tam tikrose padėtyse jam gali kelti skausmą ar diskomfortą, taip apsunkinant galimybę efektyviai žindyti.
2. Hiperbilirubinemija arba fiziologinė naujagimių gelta. Įprastai ši būklė tiesioginės įtakos žindymui nesukelia, tačiau jei prižiūrintys gydytojai ir neonatologai paskirs gydymą fototerapija (kai naujagimis tam tikrą laiko tarpą turi gulėti po specialiomis mėlynomis UV spindulių lempomis), laikinai naujagimį atskirs nuo mamos – po to būdingas vaikelio vangumas ir mieguistumas gali lemti nepakankamą ar neefektyvų žindymą. Tokiu atveju naudinga žinoti, kaip atpažinti, kad vaikelis žinda aktyviai ir kokie, esant poreikiui, yra alternatyvūs sumaitinimo būdai (daugiau informacijos skiltyje Pamaitinti vaikelį).
3. Mamos ir naujagimio atskyrimas. Tikėtina, kad tokios situacijos nėra dažnos. Atskyrimo faktas rodo, jog aplinkybės buvo kritinės ir galbūt buvo iškilęs pavojus mamai bei jos vaikeliui. Dėl savaime suprantamų priežasčių tiesioginis žindymas tuo metu nevyks. Kaip elgtis tokiais atvejais, aptarsime tolesniame šio straipsnio tekste.
4. Kitos priežastys:

• priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio gestacinis amžius, kai dėl fizinės ar nervų sistemos nebrandos vaikeliui gali būti sunku kontroliuoti kvėpavimą, kūno temperatūrą ar aktyvuoti pirminius refleksus, reikalingus žindymo metu. Taip pat mažas gimimo svoris –  dėl to vaikelis gali būti kiek silpnesnis ir greitai pavargti;
• įdubę/ plokšti ar traumuoti speneliai, kuomet dėl ne itin gilaus priglaudimo arba vaikelio burnos anatomijos ypatybių (trumpo liežuvio pasaitėlio, lūpos ar gomurio nesuaugimo) tiesioginis žindymas mamai kelia stiprų skausmą ir diskomfortą arba mažyliui sunku paimti krūtį ir efektyviai žįsti.

Kaip aptarėme anksčiau, aplinkybės ir vaikelio nežindymo priežastys įvairios, ir gali tiesiogiai nepriklausyti nuo mūsų pastangų ar norų.

Ką daryti, kai šeimos lūkestis ir siekis yra žindyti?

Nurodytos ir aprašytos situacijos nėra nei itin retos, nei negirdėtos. Ligoninėje mama ir vaikeliu besirūpinančios akušerės bei kiti specialistai tikriausiai informuos, jog šiuo atveju svarbiausi yra trys pagrindiniai dalykai, kuriais ir vertėtų vadovautis, susidūrus su žindymo iššūkiais:

1. Pamaitinti vaikelį;
2. Skatinti ir palaikyti mamos pieno gamybą;
3. Išlaikyti dažną glaudimą prie krūties bei oda- oda kontaktą.

Vadovaujantis šiomis trimis taisyklėmis, dažniausiai galima įveikti tą sudėtingą ir daug nerimo keliantį laikotarpį, kai vaikelis nežinda ar neima krūties. 

Pamaitinti vaikelį

Atrodo savaime aišku, kad vaikelis turi būti pavalgęs. Tačiau kartais, net ir sąmoningai to nesiekiant, šis bazinis poreikis lieka antrame plane, ypač jei dar vyrauja ir kitos nepalankios aplinkybės, pvz.: vaikelio mieguistumas, aktyvumo stoka, nemokėjimas atpažinti vaiko siunčiamų alkio ženklų ir pan. Todėl itin svarbu sekti mažylio pasisotinimo rodiklius, tokius kaip – svorio priaugimą (per 2 sav. turėtų atgauti gimimo svorį), tuštinimosi ir šlapinimosi dažnį, taip pat mamos priešpienio/ pieno gamybos pokyčius.

Jei vaikelis visai nežinda ar kyla pagrįstas įtarimas, kad naujagimiui reikia pagalbos iš šalies, idealiausiu atveju ypač pirmomis valandomis bei dienomis visas maitinimo poreikis turėtų būti patenkinamas tiesiogiai iš krūties arba primaitinant nusitrauktu mamos pienu. Jei tokių galimybių nėra – Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kaip alternatyvą  pasirinkti donorinį pieną. Jei ir šių sąlygų nėra, tik tuomet – dirbtinį pieno mišinį.

Pirmomis dienomis itin svarbu netrikdyti naujagimio kitais dirbtiniais speniais ar žindukais ir, kiek tik galimybės leidžia, visą reikiamą priešpienio normą (1 lentelė) sumaitinti žindymui draugiškomis priemonėmis, tokiomis kaip taurelė, vamzdelis/ zondukas, pipetė, šaukštelis ar be adatos naudojamas švirkštas. Taip galima užtikrinti, kad kūdikis gaus reikiamą maistą, o žindymas būtų skatinamas ir palaikomas, kad vėliau kūdikis galėtų sėkmingiau grįžti prie krūties.

Buteliukas taip pat gali būti geras pasirinkimas (ypač didėjant išgeriamo pieno kiekiui), tik vertėtų atkreipti dėmesį į 2 svarbius dalykus: žinduko formą bei maitinimo techniką. Rekomenduojama pasirinkti buteliuką, kurio žindukas būtų panašesnis į piramidės formą (ne toks staigus praplatėjimas) arba kurio pagrindas būtų nedidelio pločio (maždaug dviejų pirštų apimties) – taip skatinant platų išsižiojimą, kuris labai svarbus žindant. O siekiant vaikeliui palengvinti ir sumažinti srovės stiprumą, maitinant buteliuku patariama naudoti Vaikelio kontroliuojamą primaitinimo būdą (ang. Paced bottle feeding technique). Šios technikos išskirtinumas tas, kad buteliukas nėra užverčiamas vertikaliai virš burnytės, bet laikomas horizontalioje padėtyje, kas ir leidžia pieno srovei tekėti perpus lėčiau.

Patenkinus esminį naujagimio poreikį būti sočiam, dėmesį galima skirti kitiems, ne mažiau svarbiems momentams, kuriuos aptarsime toliau.

Skatinti ir palaikyti mamos pieno gamybą.

Pagimdžius pirmųjų valandų priešpienio ištraukimas gali turėti tiesioginės įtakos tolesnei pieno gamybai, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas šiam laikotarpiui. Jei mažylis nežinda, stimuliuojant krūtis reikia nusitraukti pieną taip dažnai, kaip žinda vaikelis (ne mažiau kaip 8 kartus per parą). Priešpienio lašus įprastai 2-5-ąją parą keičia gausesnė pieno gamyba, kurią svarbu skatinti dažnais nusitraukimais rankomis, o paskui efektyviu stimuliavimu su pientraukiu. Švelnus masažas ir neskausmingi kompresijos paspaudimai rankomis taip pat gali turėti įtakos nutraukiamo pieno kiekiui, todėl juos patariama atlikti kas kartą stimuliuojant pieno gamybą. Galima pradėti nuo švelnių sukamųjų krūties judesių, paskui tvirtai, bet nesukeliant diskomforto ir skausmo, suėmus krūtį ranka, vis paspausti, taip sustiprinant pieno srovę bei spartesnį ir efektyvesnį pieno ištraukimą.

Naudojant pientraukį taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą gaubtelio dydį bei paties pientraukio specifikacijas. Tyrimai rodo, jog vienu metu stimuliuojant abi krūtis, nusitraukto pieno kiekis bus didesnis, nei naudojant vieną pientraukį. Jeigu reikia skatinti mamos pieno gamybą, kai maitinama vien nutrauktu pienu, dvigubas elektrinis pientraukis gali būti itin efektyvi priemonė.

Gaubtelio dydis, t.y. tas tunelis ar vamzdelis, į kurį įtraukiamas spenelis, turėtų būti parenkamas individualiai. Paprasta liniuote ar specialia matuokle galima pamatuoti spenelio skersmenį (plotį) ties susijungimu su ruduoju laukeliu. Prie šio skaičiaus pridėjus 2-3 mm (kad būtų erdvės judėti audiniams), gauname gaubtelio dydį, t.y., jei spenelio plotis yra 15 mm, prie šio skaičiaus pridedame 2-3 mm – jums tinkamas gaubtelis bus 15-18 mm dydžio. Įprastai su nauju pientraukiu gamintojas prideda 24 mm dydžio standartinius gaubtelius, kurie dažniausiai būna ženkliai per dideli. Dėl to į gaubto tunelį yra įtraukiamas rudasis laukelis, tikėtina, po juo užspaudžiami latakai ir gali būti traumuojamas spenelis. Jeigu traukimo metu jaučiate diskomfortą ar skausmą, jeigu pieno negausėja, patartina susisiekti su žindymo konsultantu, kuris parinktų tinkamą gaubtelio dydį individualiai. 

Nusitraukto pieno laikymo sąlygos (siūloma vadovautis keturių taisykle):

• Šviežiai nutrauktas pienas, laikomas 16-29°C kambario temperatūroje, tinkamas maitinti 4 valandas.
• Šaldytuve laikomas pienas tinkamas naudoti iki 4 dienų.
• Šaldiklyje užšaldytas pienas saugus vartoti iki 4 mėnesių.

Nors pagrindinis šio etapo tikslas yra stimuliuoti pieno gamybą tiek, kad būtų galima visą mažylio maisto poreikį patenkinti vien mamos pienu, net ir vienas mamos meilės pieno lašas yra vertingas ir naudingas vaikeliui. Toliau aptarsime kitą ne mažiau svarbų žingsnį.

Išlaikyti dažną glaudimą prie krūties bei oda-oda kontaktą

Oda-oda kontaktas, kai nuogas arba tik su sauskelnėmis vaikelis glaudžiamas prie nuogos mamos krūtinės ar pilvo, yra itin svarbus faktorius šiame etape. Idealiomis sąlygomis vaikelis ir mama neturėtų būti atskirti vienas nuo kito; dažnas laikymas ant krūtinės bei glaudimas  prie savęs, išlaikant oda-oda kontaktą, sąlyginai nėra sudėtinga. Kitomis aplinkybėmis, jei mama nėra pasiekiama (pavyzdžiui, įvykus gimdymo komplikacijai ar pooperaciniu laikotarpiu po Cezario operacijos), prie savęs glausti ir laikyti vaikelį gali tėtis ar kitas patikimas artimas žmogus.

Glaudimas prie savęs ne tik suteikia naujagimiui priėjimą prie krūties, aktyvina jo ieškojimo, ropojimo krūties link bei kitus pirminius refleksus, taip pat padeda mažyliui jaustis saugiai, stabilizuoja kūno temperatūrą bei širdies ritmą.

Tomis aplinkybėmis, kai vaikelis nežinda ar neima krūties, alternatyvūs sumaitinimo būdai taip pat gali būti naudojami taikant oda-oda kontaktą. Toks veiksmas tarsi subtili užuomina, jog krūtis ir žindymas yra būdas pasisotinti.

Net jei kūdikis nenori imti krūties ar susiduria su sunkumais, yra svarbu kantriai bandyti vėl ir vėl. Galbūt prireiks laiko, kol mažylis sustiprės, tačiau suteikiant jam visą prieigą ir galimybes paimti krūtį, tai įvyks greičiau. Taip pat šiame procese svarbu kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes emocinis artimųjų palaikymas iš šalies, laiku ir vietoje specialisto duoti patarimai gali greičiau padėti pasiekti šeimos tikslų – sėkmingai žindyti savo vaikelį. Tad to jums ir linkime.