Į pagalbą – gerosios bakterijos!

Nuo senų laikų žmonės intuityviai jautė fermentuotų pieno produktų naudą sveikatai. Jau Romos imperijos laikais natūralistai rašė apie rūgusio pieno teigiamą poveikį žarnynui, o XIX a. pabaigoje mokslininkas Eli Metchnikoff susiejo Bulgarijos kaimų gyventojų ilgaamžiškumą su reguliariu rūgpienio vartojimu, kuriame gausu laktobakterijų. Šiandien šios „gerosios bakterijos“ ir kiti panašūs mikroorganizmai, vadinami probiotikais, yra plačiai tyrinėjami ir vartojami siekiant palaikyti gerą sveikatą.

Kas yra probiotikai ir kaip jie veikia?

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai (dažniausiai bakterijos, kartais mielės), kurie, vartojami pakankamais kiekiais, suteikia naudos šeimininko (žmogaus) sveikatai. Jie natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir sudaro svarbią mikrobiotos (anksčiau vadintos mikroflora) dalį.

Pagrindiniai probiotikų veikimo būdai:

• Kova su patogenais: Gerosios bakterijos konkuruoja su ligas sukeliančiais mikroorganizmais dėl maisto medžiagų ir prisitvirtinimo vietų žarnyne, taip pat gali išskirti medžiagas, kurios slopina „blogųjų“ bakterijų augimą.
• Žarnyno barjero stiprinimas: Padeda palaikyti sveiką žarnyno gleivinę, kuri veikia kaip barjeras, neleidžiantis kenksmingoms medžiagoms patekti į kraują.
• Imuninės sistemos moduliavimas: Didelė dalis imuninės sistemos ląstelių yra susijusios su žarnynu. Probiotikai sąveikauja su šiomis ląstelėmis, taip galėdami daryti įtaką imuniniam atsakui.
• Virškinimo gerinimas: Padeda skaidyti maisto medžiagas, gali gaminti kai kuriuos vitaminus (pvz., K, kai kuriuos B grupės).

Probiotikų nauda sveikatai: ką rodo tyrimai?

Moksliniai tyrimai atskleidžia potencialią probiotikų naudą įvairiose srityse, tačiau svarbu suprasti, kad poveikis priklauso nuo konkrečios probiotiko padermės (rūšies) ir vartojamo kiekio, o ne visi teiginiai yra vienodai tvirtai pagrįsti.

• Virškinimo sistemos sveikata:
  • Viduriavimas: Tam tikros probiotikų padermės (ypač Lactobacillus rhamnosus GG (LGG) ir Saccharomyces boulardii) yra gerai ištirtos ir įrodyta, kad jos gali padėti sutrumpinti ūmaus infekcinio viduriavimo trukmę vaikams ir suaugusiems.
  • Antibiotikų sukeltas viduriavimas: Probiotikų vartojimas kartu su antibiotikais gali sumažinti šio nemalonaus šalutinio poveikio riziką (plačiau žr. kitą skyrių).
  • Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Kai kurios probiotikų padermės gali padėti sumažinti tam tikrus DŽS simptomus (pilvo pūtimą, skausmą), tačiau poveikis yra individualus.
  • Uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas): Tyrimai vyksta, kai kurie rezultatai rodo potencialią naudą palaikant remisiją, bet probiotikai nėra pagrindinis šių ligų gydymo metodas.
• Imuninė sistema: Probiotikai sąveikauja su žarnyno imunine sistema. Nors kartais teigiama, kad jie bendrai „stiprina imunitetą“, moksliniai įrodymai šioje srityje dar nėra galutiniai ir priklauso nuo konkrečių padermių. Kai kurie tyrimai rodo galimą naudą mažinant tam tikrų kvėpavimo takų infekcijų dažnį ar trukmę.
• Laktozės toleravimas: Kai kurie žmonės sunkiai virškina pieno cukrų (laktozę). Probiotikai, esantys fermentuotuose pieno produktuose (jogurte, kefyre), gali padėti skaidyti laktozę. Kai kurios probiotikų padermės papilduose taip pat gali nežymiai pagerinti laktozės toleravimą.
• Kitos sritys: Vykdomi tyrimai dėl probiotikų įtakos alergijoms, cholesterolio kiekiui, nuotaikai, svorio kontrolei, odos būklei ir net vėžio rizikai, tačiau daugumoje šių sričių reikia daugiau tvirtų įrodymų ir specifinių padermių tyrimų.

Probiotikai ir antibiotikai: kodėl ir kaip vartoti kartu?

Antibiotikai yra galingas ginklas prieš bakterines infekcijas, tačiau jie naikina ne tik „blogąsias“, bet ir dalį naudingų žarnyno bakterijų. Tai sutrikdo jautrią mikrobiotos pusiausvyrą ir gali sukelti antibiotikų sukeltą viduriavimą (ASV) bei sudaryti sąlygas daugintis atspariems mikroorganizmams.

Ar verta gerti probiotikus kartu, jei antibiotikai juos gali sunaikinti? Nors logiška manyti, kad antibiotikai gali pakenkti kartu vartojamoms probiotikų bakterijoms, klinikiniai tyrimai ir rekomendacijos dažniausiai pataria vartoti tam tikrus probiotikus būtent antibiotikų kurso metu, siekiant užkirsti kelią ASV. Štai kodėl:

• Prevencijos tikslas: Pagrindinis tikslas vartojant probiotikus kartu su antibiotikais yra ne ilgalaikis įsitvirtinimas žarnyne tuo metu, o ASV prevencija. Probiotikai laikinai užima vietą žarnyne, konkuruoja su galimais patogenais (pvz., Clostridium difficile), kuriems atsiveria erdvė daugintis, kai antibiotikai išnaikina gerąją florą. Jie taip pat gali padėti palaikyti žarnyno barjero funkciją ir sąveikauti su imunine sistema būtent tada, kai mikrobiota yra pažeidžiama.
• Įrodytos padermės: Tyrimai rodo, kad ypač Saccharomyces boulardii (tai mielių probiotikas, atsparus antibiotikams) ir Lactobacillus rhamnosus GG (LGG) vartojimas antibiotikų kurso metu reikšmingai sumažina ASV riziką.
• Vartojimo intervalas: Kad sumažintumėte tiesioginį antibiotikų poveikį bakteriniams probiotikams, rekomenduojama juos vartoti darantiems bent 2-3 valandų pertrauką nuo antibiotikų dozės (pvz., jei antibiotikus geriate 8 val. ryto ir 20 val. vakaro, probiotiką galite išgerti apie 11-12 val. dieną).
• Kiti vartojimo būdai:
  • Vartojimas po antibiotikų kurso yra naudingas žarnyno mikrobiotos atstatymui, tačiau neapsaugo nuo viduriavimo, galinčio kilti gydymo metu.
  • Laukti, kol pasireikš simptomai (viduriavimas), ir tik tada pradėti gerti probiotikus paprastai nėra efektyvu prevencijai.

Taigi, remiantis dabartiniais įrodymais, gydytojai dažnai rekomenduoja kartu su antibiotikais (išlaikant laiko intervalą) vartoti probiotikus, kurių efektyvumas ASV prevencijai yra įrodytas.

Probiotikai keliaujant ir esant alergijoms

• Kelionės: Keliautojų viduriavimas yra dažna problema. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikrų probiotikų (pvz., Saccharomyces boulardii, LGG) vartojimas prieš kelionę ir jos metu gali sumažinti šio viduriavimo riziką. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio preparato kelionei.
• Alergijos: Ryšys tarp žarnyno mikrobiotos ir alergijų yra aktyviai tiriamas. Kai kurie tyrimai parodė, kad tam tikrų probiotikų vartojimas nėštumo pabaigoje ir kūdikiui pirmaisiais mėnesiais gali sumažinti atopinio dermatito (egzemos) riziką. Tačiau įrodymai dėl kitų alerginių ligų prevencijos nėra tokie tvirti ir vienareikšmiai. Šioje srityje negalima daryti apibendrinimų – poveikis priklauso nuo konkrečios padermės ir situacijos, todėl būtina gydytojo konsultacija.

Kaip išsirinkti probiotiką?

Vaistinių lentynose gausu įvairių probiotikų preparatų. Kaip pasirinkti tinkamiausią?

• Kamienų (padermių) specifiškumas: Tai svarbiausias kriterijus. Skirtingos bakterijų rūšys ir padermės turi skirtingą poveikį. Rinkitės produktą, kurio sudėtyje esančių padermių nauda konkrečiai jūsų problemai yra įrodyta moksliniais tyrimais (pvz., ASV prevencijai – S. boulardii, LGG).
• Kiekis (KSV/CFU): Probiotikų kiekis matuojamas kolonijas sudarančiais vienetais (KSV) (angliškai CFU). Efektyvi dozė priklauso nuo padermės ir tikslo, tačiau dažniausiai ji siekia milijardus KSV (pvz., nuo 1 iki 10-50 milijardų ar daugiau per parą).
• Kokybė ir gyvybingumas: Rinkitės patikimų gamintojų produktus. Svarbu, kad iki galiojimo laiko pabaigos produkte išliktų gyvybingos bakterijos. Atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas.
• Konsultacija: Jei renkatės probiotiką konkrečiai sveikatos problemai spręsti, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Jie padės pasirinkti tinkamiausią padermę ir dozę.

Natūralūs probiotikų šaltiniai

Probiotikų galima gauti ir su maistu. Jų natūraliai yra fermentuotuose produktuose:

• Jogurtas (su gyvomis kultūromis)
• Kefyras
• Rauginti kopūstai (nepasterizuoti)
• Kimči
• Rauginti agurkai (nepasterizuoti)
• Kai kurie sūriai

Nors šie produktai naudingi žarnynui, juose esančių probiotikų kiekis ir padermių įvairovė gali labai skirtis ir dažnai nėra pakankami specifiniam terapiniam poveikiui pasiekti.

Pabaigai

Probiotikai – naudingi mikroorganizmai, galintys padėti palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą ir turėti kitokios naudos sveikatai. Tačiau svarbu atminti, kad jų poveikis priklauso nuo konkrečios padermės, dozės ir individualios situacijos. Renkantis probiotikų papildus, verta pasidomėti moksliniais tyrimais pagrįsta informacija ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.