Erkės: visa informacija, kurią reikia žinoti

Vasarą į pievas iškeliauja ne tik poilsiautojai, bet ir kraujasiurbės erkės. Sergamumas jų platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – nuo 1993 m. padidėjo nuo 2 iki 17 kartų, o Lietuva, pagal užsikrėtimų erkiniu encefalitu, yra priskiriama didelio sergamumo zonai. Dažniausiai šiomis ligomis suserga tie, kurie daug laiko praleidžia ilsėdamiesi gamtoje, taigi, deja, ir vaikai. Ką turime žinoti apie Laimo ligą ir erkinį encefalitą ir kaip nuo šių pavojingų ligų apsaugoti mažuosius?

Kuo skiriasi Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjai?

Laimo ligą, priešingai nei erkinį encefalitą, sukelia bakterijos Borelia burgdorferi, todėl ji dar vadinama Laimo borelioze. Įvairūs smulkūs gyvūnai (kiškiai, pelės, ežiai, kai kurios paukščių rūšys) yra šių bakterijų šaltinis. Įsisiurbusi erkė, užsikrečia Borelia burgdorferi bakterijomis ir tampa jų pernešėja, jas nešiodama visą likusį savo gyvenimą. Įsisiurbusi žmogui, ji bakteriją perduoda per 1 – 3 dienas, todėl, suskubus ją ištraukti greičiau, Laimo ligos galima išvengti.

Erkinį encefalitą sukelia virusas, užkrečiantis graužikus ir erkes. Pastarosioms jis dauginasi seilėse, todėl įkandimo metu iškart patenka į žmogaus ar kito didesnio gyvūno kraują. Štai kodėl erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir geriant nepasterizuotą sergančių ožkų, karvių pieną.

Kokie Laimo ligos požymiai? Kuo jie ypatingi vaikams?

Laimo liga gali pažeisti ne vieną, o kelis žmogaus organus. Ji prasideda pirmąja stadija, kuomet odoje, erkės įsisiurbimo vietoje, atsiranda paraudimas, vadinamoji migruojanti eritema. Ji išryškėja praėjus 1 – 4 savaitėms po erkės įkandimo, tačiau kartais – net ir 2 mėnesiams. Paraudimo plotas odoje gali siekti apie 5 cm, bėgant laikui jis plečiasi tolyn nuo įkandimo vietos, vidutiniškai pasiekdamas net 17 cm diametrą. Svarbu, jog šis požymis Laimo ligai nėra būtinas – jis neišsivysto 10 – 20 procentų užsikrėtusiųjų erkės pernešama Borelia bakterija. Vaikams paraudimas dažniausiai atsiranda galvos, kaklo (ypač mažesniesiems), rankų, kojų, nugaros odoje (vyresniems), rečiau – pažastyje, kirkšnyje, ant pilvo. Daliai ligonių kartu su eritema gali pasireikšti ir bendras negalavimas: galvos, kaklo skausmas, silpnumas, sąnarių, raumenų maudimas. Lietuva priskiriama didelio sergamumo zonai, todėl jei bėrimas atsirado, vaikui (ar jo tėvams) tvirtinant, jog erkė įsisiurbusi nebuvo, greičiausiai ji tiesiog buvo nepastebėta.

Jei šioje pradinėje stadijoje Laimo liga nebuvo pradėta gydyti, bakterijos sėkmingai dauginasi, patenka į kraują ir yra išnešiojamos po visą organizmą. Praėjus 3 – 5 sav. po erkės įsisiurbimo, prasideda antroji ligos stadija: vaikams dažniausiai atsiranda išplitusi migruojanti eritema (paraudimai ir kitose odos vietose, kur erkė įsisiurbusi nebuvo), veidinio nervo pažeidimas, meningitas, daug rečiau – širdies uždegimas (karditas). Šioje ligos stadijoje gali tęstis silpnumas, karščiavimas, raumenų skausmai. Jei Laimo liga buvo gydyta neefektyviai, gali išsivystyti ir lėtinė jos stadija, sukelianti vieno ar kelių sąnarių pažeidimus, dažniausiai kelio, tačiau įprastai tai nėra skausminga.

Ar susirgusi nėščioji gali perduoti bakteriją vaisiui? Ar susirgus Laimo liga žindyvei galima ir toliau žindyti?

Laimo liga susirgus besilaukiančiai moteriai, pradėjus gydymą antibiotikais, vaisiui jokios rizikos nėra. Taip pat nėra įrodymų, jog sergant šia liga jos sukėlėjai gali būti perduoti kūdikiui su motinos pienu.

Kaip nustatoma Laimo liga?

Pirmojoje ligos stadijoje, erkės įsisiurbimo vietoje atsiradus paraudimui, papildomi tyrimai yra nerekomenduojami ir dažniausiai neatliekami. Pasireiškus kitiems požymiams, esant neaiškiai situacijai gydytojas gali paskirti specialiųjų antikūnių tyrimą – kraujyje ieškomi specialūs baltymai, kovojantys prieš Laimo ligos bakteriją.

Ar galima pasiskiepyti nuo Laimo ligos? Kaip ji gydoma?

Nuo Laimo ligos skiepų, deja, nėra. Persirgus ja, imunitetas nesusidaro, taigi tas pats žmogus sirgti Laimo liga gali daugiau nei vieną kartą. Laimo liga gydoma antibiotikais. Kuo ankščiau gydymas pradedamas, tuo lengviau ir greičiau ji įveikiama.

Kaip organizme plinta erkinio encefalito virusas? Kokius požymius, ligas jis sukelia?

Erkinio encefalito virusas pradeda daugintis jau žmogaus odoje. Tai daryti jam padeda ir erkės seilės, pasižyminčios imuninės sistemos slopinimu. Viruso kiekiui vis didėjant, jis plinta į limfmazgius, iš šių – į kraują. Jo tėkmė erkinio encefalito virusą gali nunešti ir iki smegenų. Pirmoji erkinio encefalito viruso dauginimosi banga dažniausiai sukelia karščiavimą, nuovargį, bendrą silpnumą, kaulų, raumenų ir galvos skausmus. Vidutiniškai jie trunka apie 5 dienas, po kurių žmogus pajunta pagerėjimą, todėl labai dažnai savo pradžioje erkinis encefalitas yra supainiojamas su gripu ar peršalimu. Tariamasis „pasveikimas“ trunka tik 7 dienas, kuomet pasireiškia smegenų pažeidimo požymiai: pažeidus jų dangalus pasireiškia meningitas, jei virusas atakuoja dar ir galvos smegenis – meningoencefalitas, o pakenkus nugaros smegenis vystosi meningoencefalomielitas. Europoje erkinio encefalito virusas dažniausiai vaikams sukelia meningitą, trečdaliui užsikrėtusiųjų – meningoencefalitą, sunkiausią erkinio encefalito formą. Patys mažiausieji – naujagimiai, kūdikiai ir vaikai iki 3 metų, erkiniu encefalitu suserga itin retai. Šis virusas – nuožmus ir negailestingas, nuo kitų smegenys pažeisti galinčių virusų skiriasi tuo, jog daug dažniau sukelia rimtus, plačius jų audinio pažeidimus, o tai neabejotinai atsiliepia ir pasveikus. Net dviem trečdaliams persirgusių erkiniu encefalitu vaikų stebimi pažintinių funkcijų sutrikimai: sunkumai mokantis, pakitęs temperamentas, pablogėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis.

Kokiais tyrimais galima nustatyti erkinio encefalito virusą?

Tiriamas sergančiojo kraujas ir smegenų skystis, ieškant antikūnių prieš encefalito virusą. Dešimtąją ligos dieną juos jau galima aptikti visiems užsikrėtusiems asmenims.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

Pati pagrindinė ir efektyviausia priemonė – skiepai, kurios nauda ne kartą įrodyta įvairių stebėjimų metu, pvz.:  Austrijoje, 1982 metais pradėjus visuotinę vakcinaciją nuo erkinio encefalito, sergamumas šia liga sumažėjo net 12 kartų. Skiepyti galima vyresnius nei 1 metų vaikus, o jaunesnieji skiepijami tik tuomet, kai yra reali grėsmė užsikrėsti. Vakcinacija rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kuomet per 1 – 3 mėnesius įskiepijamos dvi dozės. Apsauga susiformuoja praėjus 2 savaitėms po antrosios skiepų dozės. Vėliau skiepijama pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas. Skiepyti galima ir vadinamąja pagreitinta schema, jei tai atliekama jau prasidėjus erkių aktyvumui. Trūkstant patikimų duomenų apie vakcinos poveikį nėščiosioms ir žindyvėms, ji joms neturėtų būti skiriama. Nederėtų pamiršti ir paprastų, bet svarbių patarimų:

• Erkės tarpsta ne tik miškuose, bet krūmingose paežerėse, aukštesnėje žolėje, net gi miesto parke, taigi nuolat apžiūrėkite iš lauko grįžusių mažylių odą: ypatingai pažastis, paausius, galvos odą, kirkšnis.
• Mėgaujantis gamta būtina pasirūpinti tinkama apranga: patariama vilkėti šviesius drabužius, viršutiniai turėtų būti ilgomis, prie riešo priglundančiomis rankovėmis, o kelnės – aptemptos. Galva aprišama skarele ar užsidėdama prigludusi kepuraitė.
• Maistui vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną: virinant erkinio encefalito virusas žūsta per 2, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Kaip taisyklingai ištraukti įsisiurbusią erkę?

Įsisiurbusių erkių negalima tepti jokiais tepalais ar aliejais. Jas ištraukti geriausia nedideliu pincetu, suimant kuo arčiau odos ir švelniai, bet tvirtai traukiant į viršų ir stengiantis nesutraiškyti jos kūnelio. Erkės negalima ir nereikia sukioti į šonus. Jei po ranka neturite pinceto, gamtoje ar kieme ją galima ištraukti ir suėmus nagais. Įsisiurbimo vietą dezinfekuojama, o rankos nusiplaunamos su muilu ir vandeniu. Neverta baimintis dėl likusių odoje erkės kūno (dažniausiai galvos) dalių: tai neturi įtakos užsikrėtimui jų pernešamomis ligomis, jos pasišalins savaime. Likusios erkės galvos jokiu būdu negalima krapštyti, nes taip tik didėja žaizdos užkrėtimo tikimybė. Įsisiurbimo vieta stebima iki 30 dienų dėl pirmojo Laimo ligos požymio – paraudusio ploto. Kuo greičiau erkė bus ištraukta, tuo mažesnė rizika ja užsikrėsti. Erkinio encefalito virusui, deja, erkės ištraukimo laikas nėra svarbus, nes sukėlėjas su seilėmis patenka iškart, tik erkei įsisiurbus.