Erkės: visa informacija, kurią reikia žinoti

Atšilus orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje – parkuose, miškuose, sodybose ar net nuosavame kieme – padidėja rizika susidurti su mažais, bet pavojingais kraujasiurbiais – erkėmis. Lietuva yra regionas, kuriame erkių platinamos ligos – ypač Laimo liga ir erkinis encefalitas (EE) – yra plačiai paplitusios. Šios ligos gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ką svarbu žinoti apie jas ir kaip efektyviausiai apsisaugoti?

Laimo liga ir erkinis encefalitas: kuo skiriasi sukėlėjai ir užsikrėtimas?

Nors abi ligas perneša tos pačios erkės (Ixodes ricinus), jas sukelia skirtingi mikroorganizmai ir skiriasi užsikrėtimo mechanizmai:

• Laimo liga (Laimo boreliozė):
  • Sukėlėjas: Bakterija Borrelia burgdorferi. Erkės šia bakterija užsikrečia siurbdamos smulkių gyvūnų (graužikų, paukščių) kraują.
  • Užsikrėtimas: Žmogui bakterija perduodama erkės įkandimo metu. Tačiau, skirtingai nei erkinio encefalito atveju, bakterijai patekti į žmogaus organizmą reikia laiko. Manoma, kad erkė turi būti įsisiurbusi bent 24-48 valandas, kad perduotų pakankamą kiekį bakterijų ligai sukelti. Todėl kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažesnė rizika susirgti Laimo liga.
• Erkinis encefalitas (EE):
  • Sukėlėjas: Erkinio encefalito virusas. Juo taip pat užsikrečia erkės nuo graužikų.
  • Užsikrėtimas: Virusas randamas erkės seilių liaukose, todėl jis į žmogaus kraują patenka iš karto įkandimo metu, per pirmąsias minutes. Greitas erkės ištraukimas nuo EE neapsaugo. Retesnis užsikrėtimo būdas – vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus nuo infekuotų ožkų ar karvių.

Kokie Laimo ligos požymiai?

Laimo liga gali pažeisti odą, sąnarius, nervų sistemą, kartais širdį. Liga dažnai vystosi stadijomis:

1. Ankstyvoji lokalizuota stadija (I stadija):
   • Migruojanti eritema: Būdingiausias požymis – praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai 1-4 sav., bet kartais ir vėliau) po įkandimo erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri palaipsniui didėja, plečiasi žiedo forma, jos centras gali prablaivėti. Dėmės dydis paprastai viršija 5 cm skersmens. Svarbu: Ši eritema atsiranda ne visiems užsikrėtusiems (apie 10-30% jos nebūna). Vaikams ji dažniau pasitaiko galvos, kaklo srityje.
   • Bendri simptomai: Kartu su bėrimu gali pasireikšti į gripą panašūs požymiai: silpnumas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, nedidelis karščiavimas.
2. Ankstyvoji išplitusi stadija (II stadija): Jei liga negydoma, po kelių savaičių ar mėnesių bakterijos gali išplisti po organizmą ir sukelti:
   • Daugines migruojančias eritemas kitose kūno vietose.
   • Nervų sistemos pažeidimus: Veidinio nervo paralyžių (veido asimetrija), meningitą (smegenų dangalų uždegimą), radikuloneuritą (stiprūs nervų šaknelių skausmai).
   • Širdies pažeidimus (karditą): Retesnė komplikacija, pasireiškianti ritmo sutrikimais.
   • Bendrus simptomus (karščiavimą, silpnumą, skausmus).
3. Vėlyvoji (lėtinė) stadija (III stadija): Gali išsivystyti po kelių mėnesių ar net metų nuo užsikrėtimo, jei liga nebuvo tinkamai gydyta. Dažniausiai pasireiškia:
   • Sąnarių pažeidimais (Laimo artritu): Dažniausiai pažeidžiamas vienas ar keli didieji sąnariai (ypač kelio), pasireiškia tinimu, skausmu.
   • Retesniais atvejais – lėtiniais nervų sistemos ar odos pažeidimais.

Laimo liga nėštumo ir žindymo metu: Jei nėščioji suserga Laimo liga, jai skiriamas gydymas antibiotikais yra saugus ir efektyvus, rizikos vaisiui nėra. Nėra įrodymų, kad liga galėtų būti perduota per motinos pieną.

Diagnostika ir gydymas: Ankstyvoje stadijoje, esant tipiškai migruojančiai eritemai, diagnozė nustatoma kliniškai, tyrimai nereikalingi. Vėlesnėse stadijose ar esant neaiškiems simptomams, atliekami kraujo tyrimai specifiniams antikūnams prieš Borrelia bakterijas nustatyti (tačiau ankstyvoje stadijoje jie gali būti neigiami). Laimo liga gydoma antibiotikais. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis efektyvesnis ir mažesnė lėtinių komplikacijų rizika. Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Persirgus imunitetas nesusidaro, galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip pasireiškia erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai virusinė smegenų ir jų dangalų liga. Jai būdinga dvibangė eiga:

1. Pirmoji fazė (panaši į gripą): Praėjus maždaug 1-2 savaitėms po erkės įkandimo, pasireiškia į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, galvos, raumenų, kaulų skausmai, bendras silpnumas, nuovargis. Ši fazė trunka apie 5-7 dienas. Po jos seka tariamo pasveikimo periodas (apie savaitę), kai žmogus jaučiasi gerai. Daliai užsikrėtusiųjų liga šia faze ir baigiasi.
2. Antroji fazė (neurologinė): Maždaug 20-30% užsikrėtusiųjų po tariamo pasveikimo periodo suserga antrąja ligos banga, kai virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, gali išsivystyti:
   • Meningitas: Galvos smegenų dangalų uždegimas (stiprus galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, sprando rigidiškumas). Tai dažniausia forma vaikams.
   • Meningoencefalitas: Smegenų dangalų ir pačių smegenų uždegimas (prisideda sąmonės, koordinacijos, kalbos sutrikimai, traukuliai, paralyžiai).
   • Meningoencefalomielitas: Pažeidžiamos ir nugaros smegenys (atsiranda galūnių paralyžiai).

Erkinis encefalitas yra sunki liga, galinti sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius: galvos skausmus, miego sutrikimus, atminties, dėmesio koncentracijos problemas, nuotaikų kaitą, paralyžius. Net iki dviejų trečdalių persirgusių vaikų gali jausti liekamuosius reiškinius. Nors kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus serga rečiau ar lengvesnėmis formomis, liga pavojinga bet kokio amžiaus asmeniui.

Diagnostika ir gydymas: Liga diagnozuojama pagal simptomus ir atlikus kraujo bei smegenų skysčio (likvoro) tyrimus specifiniams antikūnams prieš EE virusą nustatyti. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, taikomas tik simptomus lengvinantis gydymas ligoninėje. Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė – skiepai.

Erkė

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Skiepai!

Pati patikimiausia apsauga nuo sunkios erkinio encefalito ligos ir jos pasekmių yra vakcinacija.

• Efektyvumas: Skiepai yra labai efektyvūs (>95%) ir saugūs.
• Kada skiepyti? Skiepytis galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia tai daryti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kad imunitetas spėtų susidaryti iki erkių aktyvumo sezono pradžios.
• Schema: Pilną vakcinacijos kursą sudaro trys dozės. Antra dozė skiepijama praėjus 1-3 mėnesiams po pirmosios, trečia – praėjus 5-12 mėnesių po antrosios. Galimos ir pagreitintos schemos, jei reikia greitesnės apsaugos.
• Palaikomosios dozės: Imunitetui palaikyti reikalingos palaikomosios dozės: pirmoji – po 3 metų nuo pirminės vakcinacijos pabaigos, vėlesnės – kas 3-5 metus (priklausomai nuo amžiaus ir vakcinos tipo).
• Vaikai: Skiepyti galima vaikus nuo 1 metų amžiaus.
• Nėščiosios ir žindyvės: Nors patikimų duomenų apie vakcinos poveikį trūksta, kadangi vakcina yra inaktyvuota (sudėtyje nėra gyvo viruso), ji gali būti skiriama nėščiosioms ar žindyvėms, jei yra didelė užsikrėtimo rizika, pasitarus su gydytoju.

Bendrosios apsaugos priemonės nuo erkių

Nors skiepai saugo nuo EE, jie neapsaugo nuo Laimo ligos ar kitų erkių pernešamų infekcijų. Todėl svarbios ir bendrosios apsaugos priemonės:

• Aplinka: Erkės tarpsta ne tik miškuose, bet ir aukštoje žolėje, krūmynuose, parkuose, paežerėse, soduose. Būkite atidūs.
• Apranga: Einant į gamtą, vilkėkite šviesius drabužius (lengviau pastebėti ropojančią erkę), ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, sukištas į kojines ar batus. Galvą denkite kepure ar skarele.
• Repelentai: Naudokite erkes atbaidančias priemones (repelentus) pagal instrukciją.
• Apžiūra: Grįžę iš gamtos, atidžiai apžiūrėkite visą kūną sau ir vaikams, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, plaukuotąją galvos dalį. Iššukuokite plaukus. Apžiūrėkite ir drabužius.
• Pienas: Vartokite tik pasterizuotą arba virintą karvių ir ožkų pieną bei jo produktus.

Kaip taisyklingai ištraukti įsisiurbusią erkę?

1. Įrankis: Geriausia naudoti specialų pincetą erkėms traukti (plonais, smailesniais galais) arba paprastą pincetą. Jei nieko neturite, galima bandyti pirštais (bet plauti rankas prieš ir po!).
2. Suėmimas: Suimkite erkę pincetu kuo arčiau odos paviršiaus, prie galvutės. Nespauskite erkės kūnelio!
3. Traukimas: Lėtai, tolygiai, stačiu kampu traukite erkę į viršų. Nesukiokite ir netrūktelėkite!
4. Po ištraukimo: Įkandimo vietą dezinfekuokite. Rankas nusiplaukite.
5. Jei liko galvutė: Nesijaudinkite ir nebandykite jos krapštyti adata ar kitu daiktu – tai tik padidins infekcijos riziką. Organizmas dažniausiai pats pašalina likusias dalis kaip svetimkūnį. Užsikrėtimo rizika dėl likusių burnos dalių nepadidėja.
6. Stebėjimas: Įkandimo vietą stebėkite apie mėnesį. Atsiradus paraudimui (ypač plintančiam žiedu) ar kitiems negalavimams, kreipkitės į gydytoją.

Ko NEDARYTI traukiant erkę:

• Tepti aliejumi, sviestu, kremu, spiritu ar kitais skysčiais (tai gali paskatinti erkę įšvirkšti daugiau seilių ir sukėlėjų).
• Spausti erkės kūnelio.
• Sukioti ar trūkčioti traukiant.
• Deginti erkės.

Erkės yra gamtos dalis, tačiau jų platinamos ligos gali būti labai pavojingos. Saugokitės įsisiurbimų naudodami apsaugos priemones, atidžiai apžiūrėkite kūną po buvimo gamtoje, o svarbiausia – pasiskiepykite nuo erkinio encefalito. Tai pati patikimiausia apsauga nuo šios sunkios ligos. Įsisiurbus erkei, ją kuo greičiau taisyklingai pašalinkite ir stebėkite savo sveikatą.