Ausų uždegimas – ką žinoti?
Svarbu: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Įtarus ausies uždegimą ar vaikui stipriai skundžiantis ausies skausmu, būtina kreiptis į gydytoją.
Ausų skausmas – vienas dažniausių negalavimų, varginančių mažus vaikus ir keliančių nerimą tėvams. Vidurinės ausies uždegimas, mediciniškai vadinamas ūminiu viduriniu otitu, yra ypač dažna vaikų liga. Kodėl vaikai ja serga dažniau nei suaugusieji, kaip atpažinti simptomus ir kada kreiptis pagalbos?
Kodėl vaikai dažnai serga ausų uždegimu?
Vaikų polinkį sirgti vidurinės ausies uždegimu lemia keletas priežasčių, daugiausia susijusių su jų anatomija ir imuninės sistemos ypatumais:
- Eustachijaus vamzdžio ypatumai: Vaikų ausies trimitas (Eustachijaus vamzdis), jungiantis vidurinę ausį su nosiarykle, yra trumpesnis, platesnis ir guli horizontaliau nei suaugusiųjų. Dėl šios priežasties peršalus ar susirgus sloga, infekcijos sukėlėjai (virusai ir bakterijos) iš nosiaryklės lengviau patenka į vidurinę ausį ir sukelia uždegimą.
- Adenoidai: Tai limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje (už nosies), kuri būdinga tik vaikams. Sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, adenoidai dažnai padidėja, paburksta ir gali užspausti ausies trimito angą, sutrikdydami vidurinės ausies vėdinimąsi ir sudarydami palankias sąlygas kauptis skysčiui bei vystytis uždegimui.
- Nesubrendusi imuninė sistema: Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl jie yra imlesni įvairioms infekcijoms, įskaitant tas, kurios sukelia otitą.
Daugiau apie dažniausiai vaikus puolančias ligas skaitykite „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadove”.
Kurie vaikai linkę sirgti dažniau? Rizikos veiksniai
Nors beveik kiekvienas vaikas iki 3 metų amžiaus bent kartą perserga ūminiu viduriniu otitu (kai kurie šaltiniai teigia, kad net 2 iš 3 vaikų), tam tikri veiksniai gali didinti ligos riziką:
- Amžius: Dažniausiai serga vaikai nuo 6 mėnesių iki 3 metų.
- Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį: Dėl alerginės slogos, padidėjusių adenoidų, stipriai iškrypusios nosies pertvaros.
- Ugdymo įstaigų lankymas: Dažnesnis kontaktas su virusais ir bakterijomis darželyje ar lopšelyje.
- Genetinis polinkis: Jei tėvai vaikystėje dažnai sirgo otitais, didesnė tikimybė ir vaikams.
- Pasyvus rūkymas: Buvimas prirūkytose patalpose silpnina kvėpavimo takų apsaugines funkcijas.
- Gretutinės ligos ir nusilpęs imunitetas.
- Čiulptuko naudojimas: Ypač vyresniems nei 1 metų vaikams (gali nežymiai keisti spaudimą nosiaryklėje).
- Maitinimas gulint: Pieno ar mišinio gali patekti į nosiaryklę ir ausies trimitą.
Kokie simptomai gali išduoti šį negalavimą?
Atpažinti ausies uždegimą svarbu, kad būtų laiku suteikta pagalba. Simptomai priklauso nuo vaiko amžiaus:
- Vyresni vaikai: Dažniausiai aiškiai pasako, kad skauda ausį (skausmas būna stiprus, pulsuojantis), skundžiasi pablogėjusia klausa, gali jausti spaudimą ar pilnumą ausyje.
- Kūdikiai ir maži vaikai: Kadangi jie negali pasakyti, kas skauda, reikia stebėti elgesio pokyčius:
- Staigus neramumas, dirglumas, verksmingumas (ypač naktį).
- Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 39-40°C).
- Apetito praradimas: Atsisako valgyti, žįsti krūtį ar gerti iš buteliuko (ryjant padidėja spaudimas vidurinėje ausyje ir sustiprėja skausmas).
- Prastas miegas: Dažnai prabudinėja verkdamas.
- Lietimasis prie ausies: Trina, griebia, suka ar tempia skaudamą ausį.
- Skausmas paspaudus: Skausmas gali suintensyvėti paspaudus ausies kaušelio spenelį (kremzlinę iškyšulį prieš ausies landą).
- Išskyros iš ausies: Jei dėl susikaupusių pūlių pratrūksta ausies būgnelis, iš ausies gali pradėti tekėti pūlingas ar kraujingas sekretas. Tokiu atveju skausmas ir karščiavimas dažniausiai staiga sumažėja. Kartais tai būna pirmas tėvų pastebėtas ligos požymis.
Liga dažniausiai prasideda staiga, dažnai po persirgtos slogos ar kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Kaip liga diagnozuojama?
Nors simptomai gali būti labai būdingi, tikslios diagnozės nustatymui vien nusiskundimų neužtenka. Gydytojas turi:
- Apžiūrėti ausį otoskopu: Tai specialus prietaisas ausies kanalui ir būgneliui apžiūrėti. Esant uždegimui, būgnelis būna paraudęs, paburkęs, išsipūtęs, praradęs blizgesį, kartais matomas už jo susikaupęs skystis ar pūliai. Jei būgnelis plyšęs – matoma perforacija ir išskyros.
- Įvertinti viršutinius kvėpavimo takus: Apžiūrima nosis, gerklė, nosiaryklė, ieškoma slogos, ryklės uždegimo, adenoidų padidėjimo požymių, nes šias būkles taip pat reikia gydyti.
Kaip gydomas ausų uždegimas?
Gydymo taktika priklauso nuo vaiko amžiaus, ligos sunkumo ir formos (virusinė ar bakterinė).
- Skausmo malšinimas: Tai pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Skiriami geriamieji vaistai nuo skausmo ir karščiavimo (pvz., paracetamolis ar ibuprofenas), dozuojami pagal vaiko svorį.
- Stebėjimas („Watchful Waiting“): Jei vaikas vyresnis (pvz., virš 2 metų), simptomai nėra labai sunkūs (nekarščiuoja aukštai, nėra labai irzlus) ir nėra pūlingų išskyrų, gydytojas gali rekomenduoti 2-3 paras palaukti ir stebėti būklę, skiriant tik vaistus nuo skausmo. Dalis virusinės kilmės otitų praeina savaime.
- Antibiotikai: Skiriami, jei:
- Vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesių.
- Ligos eiga yra sunki (aukšta temperatūra, stiprus skausmas, didelis irzlumas).
- Būklė negerėja per 2-3 stebėjimo paras.
- Iš ausies teka pūliai (trūkęs būgnelis).
- Vaikui yra kitų rizikos veiksnių ar lėtinių ligų. Antibiotikai paprastai skiriami gerti, kursas trunka nuo 5 iki 10 dienų (svarbu suvartoti visą paskirtą kursą!). Pirmosiomis dienomis kartu su antibiotikais tęsiamas gydymas vaistais nuo skausmo/karščiavimo.
- Ausų lašai:
- Skausmą malšinantys lašai: Sudėtyje turintys vietinio anestetiko. Juos galima naudoti tik įsitikinus, kad ausies būgnelis nėra prakiuręs (nėra išskyrų iš ausies)! Jų lašinimas esant perforacijai gali pakenkti vidurinei ausiai. Be to, jie gali apsunkinti gydytojo apžiūrą. Dažnai pirmenybė teikiama geriamiems vaistams nuo skausmo.
- Antibiotikų lašai: Skiriami gydytojo, jei būgnelis yra trūkęs ir iš ausies teka pūliai, arba esant išorinės ausies landos uždegimui.
- Slogos gydymas: Labai svarbu atlaisvinti kvėpavimą pro nosį: reguliariai plauti nosį jūros vandeniu ar fiziologiniu tirpalu, mažiems vaikams išsiurbti sekretą specialiu siurbtuku. Jei nosies gleivinė labai paburkusi, gydytojas trumpam kursui gali skirti gleivinę sutraukiančių lašų.
Kokios gali būti komplikacijos?
Nors dauguma ūminių vidurinės ausies uždegimų praeina be pasekmių, laiku nepradėjus ar netinkamai gydant bakterinį uždegimą, galimos rimtos komplikacijos:
- Infekcijos išplitimas į speninę ataugą už ausies (mastoiditas).
- Infekcijos išplitimas į vidinę ausį ar net smegenis (meningitas, smegenų abscesas) – tai retos, bet labai pavojingos komplikacijos.
- Būgnelio perforacija (skylutė), kuri negyja.
- Lėtinis vidurinės ausies uždegimas.
- Ilgalaikis skysčio kaupimasis vidurinėje ausyje (eksudacinis otitas) ir dėl to pablogėjusi klausa.
- Klausos sutrikimai.
Komplikuoti atvejai gydomi ligoninėje, kartais prireikia skubaus chirurginio gydymo.
Kaip teisingai lašinti vaistus į ausį?
- Sušildykite buteliuką su lašais savo rankoje iki kūno temperatūros (šalti lašai gali sukelti galvos svaigimą).
- Paguldykite vaiką ant šono taip, kad skaudama ausis būtų viršuje.
- Švelniai patempkite ausies kaušelį (mažiems vaikams – žemyn ir atgal; vyresniems – aukštyn ir atgal), kad išsitiesintų ausies landa.
- Sulašinkite gydytojo nurodytą lašų skaičių į landą (stenkitės neliesti lašintuvo galiuku odos).
- Švelniai kelis kartus paspauskite kremzlinę iškyšulį priešais ausies landą (tragus) – tai padės lašams nutekėti gilyn.
- Palaikykite vaiką gulintį ant šono kelias minutes.
- Jei reikia, į ausies landos pradžią galima įdėti nedidelį vatos gumulėlį (nekišti giliai!), kad lašai neištekėtų.
- Po procedūros saugokite ausį nuo vėjo, vandens.
Kada atsistato klausa?
Po ūminio vidurinio otito klausa gali būti susilpnėjusi dar kelias savaites ar net mėnesius, net jei skausmas ir karščiavimas praėjo. Taip yra dėl vidurinėje ausyje užsilikusio skysčio (eksudato), kuris trukdo normaliam būgnelio ir klausos kauliukų judėjimui. Paprastai šis skystis palaipsniui rezorbuojasi ir klausa visiškai atsistato. Jei įtariate, kad vaikas prasčiau girdi praėjus 1-2 mėnesiams po ligos, kreipkitės į gydytoją (šeimos ar LOR) patikrinimui.
Kaip apsisaugoti nuo ausų uždegimo?
Visiškai išvengti otitų sunku, bet galima sumažinti riziką:
- Skiepai: Pneumokokinė (PCV) ir Hib (B tipo Haemophilus influenzae) vakcinos, įtrauktos į vaikų skiepų kalendorių, apsaugo nuo dažniausių bakterijų, sukeliančių ausų uždegimus. Sezoninė gripo vakcina taip pat mažina riziką, nes gripas dažnai komplikuojasi otitu.
- Žindymas: Motinos pienas stiprina kūdikio imunitetą. Rekomenduojama žindyti bent 6 mėnesius.
- Vengti pasyvaus rūkymo: Nerūkykite šalia vaikų ir patalpose, kuriose jie būna.
- Slogos gydymas: Laiku ir tinkamai gydykite slogą – plaukite nosį jūros vandeniu, valykite sekretą.
- Bendras imuniteto stiprinimas: Sveika mityba, pakankamas miegas, buvimas gryname ore.
- Higiena: Dažnas rankų plovimas mažina virusų plitimą.
Ar būtina vaikams nešioti kepurytę?
Kepurė yra svarbi šaltu, vėjuotu ar darganotu oru, kad apsaugotų nuo bendro peršalimo. Vasarą ji reikalinga apsisaugoti nuo saulės smūgio. Tačiau kepurės nešiojimas tiesiogiai neapsaugo nuo vidurinės ausies uždegimo. Kaip minėta, infekcija į vidurinę ausį dažniausiai patenka iš nosiaryklės per ausies trimitą, o ne iš išorės. Todėl svarbiau saugotis peršalimo ligų ir slogos, o ne tik dengti ausis, ypač šiltu oru.
