Šunys, katės, vėžliukai, iguanos ar kiti naminiai gyvūnai tampa tikrais šeimos nariais, teikiančiais besąlygišką meilę ir kompaniją. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kartais mūsų mylimi augintiniai, net ir atrodydami visiškai sveiki, gali nešioti įvairių ligų sukėlėjų, pavojingų žmonėms. Šios ligos, perduodamos iš gyvūnų žmonėms, vadinamos zoonozėmis. Laimei, laikantis paprastų atsargumo priemonių, rizika užsikrėsti yra nedidelė.

Dažniausios augintinių pernešamos ligos

Nors ligų spektras platus, verta atkreipti dėmesį į kelias dažniau pasitaikančias zoonozes, susijusias su populiariais naminiais gyvūnais:

1. Salmoneliozė:
   • Sukėlėjas: Salmonella genties bakterijos.
   • Nešiotojai: Dažniausiai šias bakterijas savo žarnyne turi ropliai (vėžliai, iguanos, gyvatės) ir varliagyviai (varlės) – net iki 90% jų gali būti nešiotojai! Taip pat gali platinti jauni kačiukai, šuniukai, paukščiai, graužikai.
   • Užsikrėtimas: Žmogus užsikrečia per tiesioginį sąlytį su gyvūnu ar jo aplinka (terariumu, narvu), lietus neplautomis rankomis burną. Bakterijos iš gyvūno išmatų lengvai patenka ant jo odos, kailio, į aplinką.
   • Simptomai žmonėms: Viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas, kartais vėmimas.
   • Rizikos grupė: Ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų, kurių imuninė sistema dar nesusiformavusi.
2. Toksoplazmozė:
   • Sukėlėjas: Pirmuonis Toxoplasma gondii.
   • Pagrindinis platintojas: Katės, ypač jaunos, kurios su išmatomis į aplinką išskiria parazito oocistas. Žmonės ir kiti gyvūnai (kiaulės, avys) yra tarpiniai šeimininkai.
   • Užsikrėtimas: Valgant nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstų gyvūnų mėsą; per kontaktą su kačių išmatomis užterštu dirvožemiu (daržas, smėlio dėžė), vandeniu; tvarkant katės tualeto dėžutę (įkvepiant ar pernešant ant rankų).
   • Simptomai žmonėms: Daugumai sveikų žmonių infekcija praeina be simptomų arba pasireiškia lengvais į gripą panašiais požymiais.
   • Rizikos grupės: Liga labai pavojinga nėščiosioms (gali sukelti sunkų vaisiaus pažeidimą, ypač užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu) ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema (pvz., sergantiems ŽIV, po organų transplantacijos). Nėštumo metu taikomas gydymas gali sumažinti riziką vaisiui.
3. Toksokarozė (Kirmėlinė liga):
   • Sukėlėjas: Apvaliųjų kirmėlių Toxocara canis (šunų) ir Toxocara cati (kačių) lervos.
   • Platintojai: Užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių kiaušinėlius.
   • Užsikrėtimas: Žmogus (dažniausiai vaikas) užsikrečia atsitiktinai prarijęs subrendusių kiaušinėlių, esančių dirvožemyje (parkuose, žaidimų aikštelėse, smėlio dėžėse), ant neplautų rankų, daržovių.
   • Simptomai žmonėms: Priklauso nuo to, kur organizme nukeliauja lervos. Gali pasireikšti karščiavimu, kosuliu, pilvo skausmais, odos bėrimais, retais atvejais – rimtais akių pažeidimais (akių toksokarozė) ar vidaus organų pažeidimais.
   • Rizikos grupė: Dažniausiai serga maži vaikai (ypač 1-5 metų), kurie žaisdami lauke dažnai kiša neplautas rankas į burną.

Kodėl svarbi atsarga? Sveikas augintinis – ne visada saugus

Labai svarbu suprasti, kad daugelis gyvūnų, nešiojančių žmonėms pavojingus mikroorganizmus (bakterijas, virusus, parazitų kiaušinėlius), patys atrodo visiškai sveiki ir neturi jokių ligos požymių. Sukėlėjai gali būti randami jų seilėse, ant kailio, odos, plunksnų, o ypač gausiai išskiriami su išmatomis, taip užteršiant aplinką – guolius, narvus, terariumus, žaislus, indelius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Viduriavimas ir rotavirusinė infekcija

Vaikų peršalimas: mušti temperatūrą ar ne?

Pagrindinės apsaugos taisyklės: higiena ir protingas bendravimas

Laikantis kelių paprastų higienos ir atsargumo taisyklių, galima ženkliai sumažinti riziką užsikrėsti nuo augintinių:

1. Rankų plovimas – auksinė taisyklė! Tai pati svarbiausia prevencijos priemonė. Visada kruopščiai plaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu (bent 20 sekundžių):
   • Palietus augintinį, ypač roplį ar varliagyvį.
   • Palietus augintinio aplinką (narvą, terariumą, guolį, žaislus, indelius).
   • Prieš valgant, geriant ar ruošiant maistą.
   • Sutvarkius augintinio išmatas ar katės tualeto dėžutę.
   • Po žaidimų lauke (ypač vaikams).
   • Prižiūrėkite, kad rankas nusiplautų ir vaikai.
2. Venkite artimo kontakto su veidu:
   • Nebučiuokite augintinių, ypač roplių ir paukščių.
   • Neleiskite augintiniams laižyti jūsų veido, burnos, akių ar atvirų žaizdų.
3. Saugi aplinka:
   • Neleiskite augintiniams (ypač ropliams) laisvai vaikščioti virtuvėje, ant valgomojo stalo ar tose vietose, kur ruošiamas maistas.
   • Reguliariai valykite ir dezinfekuokite augintinio laikymo vietą (narvą, terariumą, guolį, indelius).
4. Atsargiai su išmatomis:
   • Kasdien valykite katės tualeto dėžutę. Nėščiosios turėtų vengti šio darbo arba jį atlikti mūvėdamos pirštines ir po to kruopščiai nusiplauti rankas (dėl toksoplazmozės rizikos).
   • Vedžiodami šunis, visada surinkite jų išmatas į maišelį.
   • Tvarkydami graužikų ar paukščių narvus, saugokitės dulkių, mūvėkite pirštines.
5. Tinkama augintinio priežiūra:
   • Reguliariai lankykitės pas veterinarą profilaktiniams patikrinimams ir skiepams.
   • Laikykitės veterinaro rekomendacijų dėl šunų ir kačių dehelmintizacijos (nukirminimo), kad sumažintumėte toksokarozės riziką.
6. Atsargiai su specifiniu maistu: Jei maitinate roplius šaldytais graužikais, elkitės su jais kaip su žalia mėsa – atšildykite atskirai, naudokite atskirus įrankius, kruopščiai plaukite rankas ir paviršius.
7. Atskiri įrankiai: Nenaudokite virtuvės kriauklės ar indų augintinio maudynėms, indelių plovimui. Jei maudote gyvūną vonioje, po to ją kruopščiai išplaukite ir dezinfekuokite.

Naminiai gyvūnai neabejotinai praturtina mūsų gyvenimą. Atsakingas požiūris į augintinio priežiūrą ir paprastų higienos taisyklių laikymasis padės užtikrinti, kad ši draugystė būtų ne tik džiaugsminga, bet ir saugi visai šeimai. Jei turite klausimų apie specifines rizikas, susijusias su jūsų augintiniu, pasitarkite su veterinarijos gydytoju, o dėl savo ar vaikų sveikatos – su šeimos gydytoju.