10 įpročių, padėsiančių sutvirtinti santykius su savo vaikais
Tas ryšys taip pat yra vienintelė priežastis, dėl kurios vaikai noriai laikosi mūsų taisyklių. Vaikai, jaučiantys stiprų ryšį su savo tėvais, nori bendradarbiauti, jeigu tik gali. Jie vis tiek elgsis kaip vaikai, o tai reiškia, kad kartais jų emocijos stipriai paveiks jų vis dar besivystančią prefrontalinę žievę. Tačiau kai jie pasitikės mumis ir tikės, kad mes juos suprasime, būsime jų pusėje, jie bus motyvuoti mūsų klausyti, kai tik galės.
Mokslininkai mums primena, kad kiekvienam negatyviam įvykiui reikia penkių pozityvių, jei norime, kad santykiai būtų sveiki. O kadangi tiek daug laiko mes praleidžiame vaikus taisydami, kažką jiems primindami, bardami, kritikuodami juos, nuolat kažko iš jų reikalaudami, labai svarbu pasirūpinti, kad pozityviam ryšiui skirtume penkiskart daugiau laiko.
Tačiau mes tik žmonės. Būna dienų, kai viskas, ką galime padaryti, tai pasirūpinti pagrindiniais vaiko poreikiais. Kai kuriomis dienomis herojiška yra vien tai, kad juos pamaitiname, išmaudome, palaikome švelnų toną ir tinkamu laiku juos užmigdome! Tad, turint galvoje, kad tėvystė yra sunkiausias darbas pasaulyje – ir dažnai jį dirbame laisvalaikiu, po atskirai praleistos dienos – vienintelis būdas palaikyti stiprų ryšį su savo vaikais yra sukurti kasdienius ryšio stiprinimo įpročius. Štai 10 įpročių, neatimančių daug laiko, tačiau padedančių stiprinti tarpusavio ryšį bei galinčių pakeisti jūsų gyvenimą.
Kasdien siekite 12-os apkabinimų (arba fizinio kontakto)
Kaip pasakė šeimos terapeutė Virginia Satir, „4-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išgyventi. 8-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išsilaikyti. 12-os apkabinimų per dieną mums reikia norint augti“. Ryte būtinai kelioms minutėms priglauskite vaiką prie savęs, tą patį padarykite vakare prieš miegą. Apsikabinkite atsisveikindami, apsikabinkite, kai vėl susitinkate, bei negailėkite apsikabinimų per dieną. Pašiauškite plaukus, patapšnokite per nugarą, patrinkite pečius. Palaikykite akių kontaktą ir šypsokitės – tai kitokio pobūdžio prisilietimas. Jeigu jūsų pereinamojo amžiaus vaikas arba paauglys priešinasi jūsų pastangoms vos įėjęs pro duris, supraskite, kad ryšį kurti reikia palengva. Duokite vaikui stiklinę vandens, leiskite įsitaisyti bei pabendraukite, kol darote jam pėdų masažą. (Atrodo, kad to per daug? Tai yra puikus ir visada veikiantis būdas sužinoti, kas tą dieną įvyko jūsų vaiko gyvenime. Ne kartą apsidžiaugsite, jei tam skirsite laiko.)
Žaiskite
Juokas palaiko ryšį tarp jūsų ir jūsų vaiko, stimuliuodamas endorfinų ir oksitocino išsiskyrimą tiek jūsų, tiek jūsų vaiko organizme. Juoką pavertę kasdieniu įpročiu, suteiksite savo vaikui galimybę pasijuokti iš savo nerimo ir skaudulių, kurie kitokiu atveju verstų vaiką jaustis atitolusiu ir, tikėtina, maištauti. Be to, žaidimai sukelia vaikams norą bendradarbiauti. Kuris, jūsų nuomone, būdas veiksmingesnis?
„Greitai eik pusryčiauti!“ ar „Mažoji Gorila, laikas pusryčiauti – žiūrėk, tavo avižinėje košėje vabaliukai ir bananai!“
Bendraudami su vaiku išjunkite visas technologijas
Tikrai. Jūsų vaikas visada prisimins, jog jis buvo pakankamai svarbus, kad tėvai išsijungė telefoną, kad jį išklausytų. Net muzikos išjungimas automobilyje gali tapti stipria motyvacija užmegzti ryšį, kadangi akių kontakto trūkumas sumažina spaudimą, tad vaikai (ir suaugusieji) labiau linkę atsiverti ir pasidalyti savo išgyvenimais.
Užmegzkite ryšį prieš pereinamuosius laikotarpius
Vaikams sunku pereiti nuo vieno dalyko prie kito. Jei žiūrėsite vaikui į akis, kreipsitės į jį vardu ir palaikysite ryšį, vėliau priversite kikenti, užtikrinsite, kad jis turi vidinių išteklių išgyventi pereinamąjį laikotarpį.
Skirkite laiko bendravimui akis į akį
Darykite viską, ką reikia, kad kiekvienam vaikui galėtumėte skirti bent 15 minučių individualaus laiko su jumis. Tuo laiku pasistenkite daryti tai, ką nori vaikas, bei tai, ką norite jūs, ir kaitalioti šias veiklas. Kai bus vaiko laikas, tiesiog duokite vaikui savo meilę ir leiskite jam vadovauti. Jeigu jūs renkatės, išbandykite fizinę veiklą ar žaidimą, priversiantį jūsų vaiką juoktis.
Priimkite emocijas
Žinoma, tai nelabai patogu. Tačiau jūsų vaikui būtina išreikšti savo emocijas, kitaip emocijos diktuos vaiko elgesį. Be to, tai puiki galimybė padėti savo vaikui užgydyti tuos skaudulius, o tai padės jums suartėti. Tad pasitelkite visą savo užuojautą, neleiskite pykčiui paimti viršaus ir priimkite ašaras bei baimes, kurios slepiasi po pykčiu. Atminkite, kad jūs esate tas žmogus, kuriuo jūsų vaikas pakankamai pasitiki, kad leistų sau verkti prie jūsų, todėl susilaikykite nuo neigiamų komentarų. Po to vaikas jausis labiau atsipalaidavęs, linkęs bendradarbiauti, jei jausis artimesnis jums. (Taip, tai labai labai sunku. Reguliuoti savo emocijas savo vaikų skausmo akivaizdoje yra viena sunkiausių tėvystės užduočių. Tačiau tai nereiškia, kad negalime stengtis.)
Klausykite ir pajauskite
Ryšys prasideda nuo klausymo. Jeigu reikia, prikąskite liežuvį (tikrąja to žodžio prasme), nebent norite pasakyti: „Vau.. Supratau.. Tikrai? Kaip jauteisi?.. Papasakok…“ Įprotis matyti situaciją vaiko akimis užtikrins, kad rodysite jam pagarbą ir ieškosite visiems naudingo sprendimo. Tai padės jums suprasti elgesio, kitokiu atveju vedančio iš proto, priežastį. Tai taip pat padės jums valdyti savo paties emocijas, todėl kai bus užkabintos skaudžios vietos ir atsidursite „kovok arba bėk“ situacijoje, nematysite vaiko kaip priešo.
Neskubėkite ir mėgaukitės akimirka
Kiekvienas bendravimas dieną yra galimybė užmegzti ryšį. Neskubėkite ir pasidalykite akimirka su vaiku: leiskite vaikui pauostyti braškes, prieš sudėdami jas į trintą kokteilį. Kai padedate vaikui plauti rankas, pakiškite savąsias po srove kartu su vaiko rankomis ir kartu mėgaukitės vėsia vandens srove. Uostykite vaiko plaukus. Klausykitės jo juoko. Žiūrėkite vaikui į akis ir atvira širdimi sutikite vaiko širdelę bei dalykitės ta didžiule meile. Sukurkite ryšį nuostabioje dabarties akimirkoje. O čia ir dabar yra puikus būdas, kai galime užmegzti ryšį.
Prieš miegą prisiglauskite ir pabendraukite
Nustatykite ankstesnį vaiko miego laiką, kad galėtumėte praleisti šiek tiek laiko kartu, glėbesčiuojantis. Tos bendros, saugios artumo akimirkos į paviršių iškelia tai, dėl ko nerimauja jūsų vaikas – įvykis mokykloje, tai, kaip ryte ant jo riktelėjote, arba rytojaus ekskursija. Ar privalote išspręsti vaiko problemą būtent šią akimirką? Ne. Tiesiog klausykite. Pripažinkite tuos jausmus. Užtikrinkite vaiką, kad girdite jo susirūpinimą, ir kad išspręsite problemą kartu – rytoj. Kitą dieną būtinai išpildykite šį pažadą. Nustebsite, kaip sutvirtės jūsų santykiai su vaiku. Ir neapleiskite šio įpročio vaikui paaugus. Vėlyvas vakaras dažniausiai yra vienintelis paros laikas, kai paaugliai atsiveria.
Pasirodykite
Dauguma iš mūsų per gyvenimą eina mintimis būdami kažkur kitur. Tačiau jūsų vaikas su jumis turi vos 900 vaikystės savaičių prieš išskleisdamas sparnus. Net nespėsite pajusti, kai ateis tas laikas. Pasitreniruokite: bendraudami su savo vaiku būkite su juo visu 100 procentų. Būkite su juo čia ir dabar, o visa kita pamirškite. Tai ne visada pavyks. Tačiau jei keletą kartų per dieną paversite tai įpročiu, pajusite, kaip vis dažniau ir dažniau vaikui atiduodate visus 100 procentų savo dėmesio ir savęs. Jūs suprasite, kad būtent tai sukuria akimirkas su vaiku, kurios ištirpdo jūsų širdį.
