Pagalbinis apvaisinimas: kas ir kaip?

Su vaisingumo problemomis  pasaulyje susiduria kas septinta šeima, tad Lietuvoje nevaisingų porų skaičius sudaro beveik Klaipėdos miesto dydžio gyventojų populiaciją. Vaisingumas – tai ne vien moters, tai poros reikalas. Jeigu partneriai gyvena reguliarų lytinį gyvenimą ir nevartoja jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, tačiau nepastoja per vienerius metus, pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 m. amžiaus arba jos mėnesinių ciklas sutrikęs, praeityje buvę lytinių organų uždegimų, operacijų, traumų, taikytas spindulinis, chemoterapinis gydymas ar panašiai, pagalbos reikėtų kreiptis nelaukiant vienerių metų.

Vizitas pas nevaisingumo daktarą

Pas gydytojus atvykus negalinčiai susilaukti kūdikio porai, visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar kuris nors iš poros jau turi vaikų, kokiomis ligomis serga, galbūt vartoja kokius nors vaistus. Svarbu išsamiai aptarti visą poros medicininę ir chirurginę istoriją, darbo, buities sąlygas, žalingus įpročius. Nuolatinis stresas, kenksmingos darbo sąlygos, rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, nutukimas gerokai blogina tiek moters, tiek vyro vaisingumą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ovuliacija: kaip užsimezga gyvybė?

Yra daug faktorių ir ligų, kurios gali sutrikdyti pastojimą, todėl labai svarbus kryptingas nevaisingos poros ištyrimas, kuris turėtų apimti: spermos tyrimą, ovuliacijos įvertinimą, kiaušintakių pakenkimo bei gimdos patologijos diagnostiką, tyrimus dėl lytinių takų infekcijų ir pan.

Nevaisingumo priežastys

Ketvirtadaliui nevaisingų porų diagnozuojami moterų ovuliacijos sutrikimai, penktadaliui – kiaušintakių problemos, dešimtadaliui – gimdos ir pilvaplėvės pakitimai. Vyro organizme įvairios priežastys diagnozuojamos ketvirtadaliui atvejų ir maždaug tokiai pačiai daliai porų diagnozuojamas neaiškios kilmės nevaisingumas, kuris galėtų apimti gimdos gleivinės, lytinių ląstelių, embriono vystymosi bei kitus sutrikimus. Beveik pusei porų nevaisingumo sutrikimai nustatomi abiem partneriams kartu.

Gydymo keliai

Diagnozavus nevaisingumą, galimi trys pagrindiniai gydymo keliai: medikamentinis vaisingumą atstatantis gydymas, esant ovuliacijos sutrikimams; chirurginis nevaisingumo priežasčių šalinimas, esant gimdos, kiaušintakių ar pilvaplėvės ligoms; bei pagalbiniai apvaisinimo būdai, kai naudojamos priemonės, suteikiančios galimybę pastoti ne lytinių santykių metu.

Visuomenėje paplitusį terminą „dirbtinis apvaisinimas“ reikėtų keisti į „pagalbinio apvaisinimo“ terminą – kadangi nieko dirbtinai nėra sukuriama. Susijungia dvi natūralios lytinės ląstelės.

Pagalbinį apvaisinimą būtų galima suskirstyti į dvi grupes: inseminaciją ir apvaisinimą mėgintuvėlyje.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai yra paprastesnis ir pigesnis metodas, kai specialiai laboratorijoje paruošta sperma suleidžiama į gimdą ovuliacijos metu. Įprastai tai neskausminga procedūra. Pagrindiniai šio metodo minusai yra tai, kad efektyvumas siekia tik apie 10-15 proc. ir visiškai netinka esant kiaušintakių pakenkimui ar ryškiai spermos patologijai.

Indikacijos šio metodo taikymui:

• moters gimdos kaklelio patologija – susiaurėjimas;
• imuninis nevaisingumas – partnerių tarpusavio imuninis nesuderinamumas, kai į makštį patekę spermatozoidai ir toliau nukeliavę į gimdos kaklelio gleives, netenka judrumo;
• kai vyro sperma yra subfertili (vaisingumas yra sumažėjęs, tačiau gali apvaisinti moterį): koncentracija mažesnė nei 20 milijonų mililitre ir progresyvus judrumas – judantis pirmyn – mažesnis nei 50 proc. pagal PSO rekomendacijas).

IUI taikymo sąlygos:

• pratekami moters kiaušintakiai;
• natūrali arba stimuliuota ovuliacija;
• kai bendras judrių spermatozoidų kiekis ejakuliate (Total Motal Sperm Count) yra ne mažiau 5 mln.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Šio būdo pagrindiniai minusai yra didesnė kaina, papildomos intervencijos ir papildomai reikalingi medikamentai, tačiau efektyvumas siekia 40-45 proc.

Iš pradžių įvertinama kiaušidžių būklė mėnesinių ciklo pradžioje, po to nuo trečios-penktos ciklo dienos skiriami specialūs folikulų augimą kiaušidėse stimuliuojantys medikamentai. Kas keletą dienų įvertinamas kiaušidžių atsakas į vaistus ir, jeigu reikia, paskiriami papildomi preparatai ar koreguojama dozė. Kai folikulai kiaušidėse pasiekia tam tikrą dydį, suleidžiamas specialus vaistas, skatinantis kiaušialąsčių subrendimą ir po 36 valandų intraveninėje nejautroje atliekama kiaušidžių punkcija. Tai speciali procedūra, kurios metu per makštį su adata punktuojami kiaušidėse esantys folikulai ir surenkamos kiaušialąstės. Vėliau kiaušialąstės ir spermatozoidai laboratorijoje sudedama į vieną indą ir leidžiama joms natūraliai apsivaisinti. Apsivaisinusios ląstelės toliau auginamos laboratorijoje, specialiai tam pritaikytose sąlygose ir perkeliamos į moters gimdą 3-5 parą po punkcijos. Pati embrionų įkėlimo procedūra yra neskausminga ir lengvai toleruojama. Po 10-14 dienų moteris atlieka kraujo tyrimą arba nėštumo testą ir sužino, ar laukiasi vaikelio.

Indikacijos IVF taikymui:

• pakenkti arba nepratekami moters kiaušintakiai (dėl infekcinių ligų, praeityje buvusių operacijų, pavyzdžiui, dėl negimdinio nėštumo, perforavusio apendicito ir pan.);
• išplitusi endometriozė, kai prieš tai taikytas nevaisingumo gydymas buvo neefektyvus;
• kitas anovuliacijos (t.y. kiaušidžių funkcijos sutrikimas) gydymas buvo neefektyvus;
• vyro nevaisingumas – prasta spermos kokybė;
• vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, tačiau punktate iš sėklidžių randami gyvi ir sveiki spermatozoidai;
• kai po 3-6 mėnesinių ciklų, atlikus IUI procedūras, moteris nepastojo;
• neaiškios kilmės nevaisingumas.

IVF taikymo sąlygos:

• kai tikimasi moters kiaušidės reagavimo į hormoninę stimuliaciją (FSH, LH < 15);
• moteris turi gimdą;
• yra vyro spermatozoidai;
• moters amžius iki 45 metų.

Taikant IVF būdą, galima kiaušialąsčių ir spermos donorystė, tačiau kol kas Lietuvoje lytinių ląstelių donorystė nėra reglamentuota įstatymu.

Kaip vyksta IVF procedūra?

1. Atliekant šią procedūrą, moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
2. Toliau transvaginalinės punkcijos (per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys. Ši procedūra kontroliuojama ultragarso pagalba.
3. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos).
4. Vėliau į medicinines lėkšteles su kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras kiekis specialiai paruoštos spermos.
5. Po to šie indai patalpinami inkubatoriuje, kuriame palaikomas pastovus temperatūros, CO2 ir drėgmės režimas.
6. Ar kiaušialąstės apsivaisino, pirmą kartą vertinama praėjus 18 valandų. Jei apsivaisinimas įvyko, pro mikroskopą yra matomi du probranduoliai. Po vienos ir dviejų dienų vertinama embrionų kokybė. Embrionų kokybės kriterijai: atitinkamas ląstelių kiekis, dydis bei vienodumas, medžiagų apykaitos produktai, išorinio dangalo storis, gebėjimas greitai dalintis.
7. Antrą arba trečią dieną po kiaušidžių punkcijos geriausi embrionai yra perkeliami į gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
8. Likusieji embrionai yra užšaldomi ir laikomi skystame azote.

Tyrimai prieš IVF:

• Kraujo grupė, Rh faktorius
• Hormonų tyrimai: 3-5 ciklo dieną: FSH, LH, E2, Prolaktinas
• Citomegalijos IgG ir IgM
• Toksoplazmozės IgG ir IgM
• Raudoniukės IgG
• Tyrimai dėl AIDS – antikūnių prieš ŽIV nustatymo testas (abiem sutuoktiniams)
• Tyrimai dėl sifilio (abiem sutuoktiniams), RPR
• Hepatito B viruso antigeno nustatymas (abiem sutuoktiniams)
• Hepatito C viruso antigeno nustatymas (abiem sutuoktiniams)

Galimos komplikacijos

KHSS (kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas) pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir, vykstant sudėtingiems biocheminiams mechanizmams, pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Šis sindromas 3 kartus dažniau būna pastojusioms.

Simptomai: moteriai sunku kvėpuoti, padidėja pilvo apimtis.

Gydoma: kai yra sunkaus laipsnio KHSS, moteris gydoma ligoninėje, intraveninėmis lašinėmis, iš pilvo ertmės pašalinamas susikaupęs skystis.

KHSS neturi įtakos nėštumo baigčiai – moteris gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti naujagimį.

Publikuota žurnale „Sumani mama“ nr. 3(5).