Ovuliacija: kaip užsimezga gyvybė?

Ovuliacija

Moters menstruacinis ciklas trunka 28-32 dienas, ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios mėnesinių dienos. Manoma, kad moteris gali pastoti tik vieną dieną per mėnesį – ovuliacijos metu (maždaug ciklo viduryje, apie 14-ąją dieną). Kai kurios moterys, įvykstant ovuliacijai, pajunta nestiprų skausmą pilvo apačioje. Tuo metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušialąstės ir iškeliauja į gimdos ertmę pasitikti atskubančio spermatozoido. Jeigu tuo metu jis iš tikrųjų atskubės – jūs pastojusi.

Tačiau praktiškai vaisingomis dienomis laikomos penkios-septynios menstruacinio ciklo dienos. Įrodyta, kad spermatozoidai, patekę į moters lytinius takus, gali būti gyvybingi net 5-7 paras. Taigi, jeigu sueitis įvyks  5 dienas prieš ovuliaciją, spermatozoidas gali „patykoti“ lemtingojo momento, kai kiaušialąstė subręs, ir ją apvaisinti.

Praėjus 3–4 dienoms po ovuliacijos, moteris nebegali pastoti, nes gleivių kamštis spermatozoidams sunkiai įveikiamas.

Apvaisinimas

Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300–500 mln. spermatozoidų, visų jų tikslas – nukeliauti į gimdos ertmę ir susitikti su ten laukiančiu kiaušinėliu. Visgi, net 90 proc. spermatozoidų neatlaiko šios kelionės ir pakeliui žūsta.  Keli šimtai ištvermingiausiųjų susispiečia aplink apvaisinimui pasiruošusį kiaušinėlį ir tik vienas laimingasis patenka į vidų. Spermatozoidas ir kiaušinėlis – abu turi po 23 chromosomų poras, nulemiančias būsimo vaikelio lytį, genetinius paveldėjimus, fizinę išvaizdą, intelektą ir asmenybės tipą. Jiems susijungus, susidaro nauja ląstelė – zigota, iš kurios ima augti ir vystytis naujas organizmas.

Manoma, kad apvaisinimas įvyksta ne anksčiau, kaip praėjus 8 valandoms po lytinio akto. Dar po 24 valandų zigota skaidosi į dvi ląsteles. Nuo dabar kas 12 valandų zigotos ląstelės, keliaudamos gimdos gleivinės link, dvigubinasi. Praėjus trims dienoms nuo apvaisinimo, zigota turi 32 ląsteles ir atrodo panaši į avietę.

Praėjus 7 dienoms po  apvaisinimo, jau iš 500 ląstelių sudaryta zigota, kuri nuo šiol vadinama gemalu, pasiekia gimdos gleivinę ir ten įsitvirtina, mediciniškai tai vadinama implantacija. Kai kurios moterys nežymiai kraujuoja ar tepa kelnaites implantacijos metu, tai įvyksta maždaug 21 menstruacinio ciklo dieną, todėl moterys šį kraujavimą supainioja su mėnesinėmis. Nėštumo testas tokiame ankstyvame periode vis dar rodytų neigiamą rezultatą.

Gemalas arba embrionas – tai žmogaus organizmo raidos stadija, trunkanti 8 savaites po apvaisinimo. Gemalo tvirtinimosi prie gimdos vietoje ima formuotis placenta, per kurią vaisius maitinamas. Įsitvirtinęs gemalas sparčiai vystosi, atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, veidas, galva, galūnės.

Pirmuosius tris mėnesius, kai formuojasi audiniai bei organai, gemalas labai jautrus žalingiems veiksniams, todėl nėščiajai draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį, nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus. Nepaisant tokių draudimų, gali įvykti savaiminis persileidimas, taip pat gali formuotis įvairūs apsigimimai.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai panašus į gimusį žmogutį, tik skiriasi proporcijos ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų sistemos jau susiformavusios, galima skirti lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm. Vėliau besivystantis ir augantis pilvelyje žmogus vadinamas vaisiumi, o gimus prasideda naujagimystės periodas, besitęsiantis iki 30-osios gyvenimo dienos.

Embriono vystymasis