Ovuliacija: kaip užsimezga gyvybė?

Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios – tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Pažvelkime į šiuos ankstyvuosius etapus detaliau.

Ovuliacija ir vaisingos dienos: kada galima pastoti?

Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė – apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos. Maždaug ciklo viduryje (apie 14-ą dieną 28 dienų cikle, bet laikas gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės ir individualių ypatumų) įvyksta ovuliacija.

• Kas vyksta ovuliacijos metu? Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos. Kai kurios moterys ovuliacijos metu gali jausti nestiprų, trumpalaikį skausmą pilvo apačioje (vadinamąjį „ovuliacijos skausmą“).
• Vaisingos dienos: Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis. Taip yra todėl, kad spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų (kartais net iki 7, nors tai rečiau).
• Vaisingasis langas: Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu. Jei sueitis įvyksta likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, spermatozoidai gali „palaukti“ kiaušinėlio ir jį apvaisinti, kai šis pasirodys.
• Po ovuliacijos: Praėjus maždaug parai po ovuliacijos, neapvaisintas kiaušinėlis žūsta. Be to, pakitus hormonų pusiausvyrai, pasikeičia gimdos kaklelio gleivės (susidaro „kamštis“), todėl spermatozoidams tampa daug sunkiau patekti į gimdą, ir tikimybė pastoti smarkiai sumažėja.

Apvaisinimas: spermatozoido ir kiaušinėlio susitikimas

Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą – kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Keli šimtai atkakliausių apsupa kiaušinėlį, tačiau tik vienam spermatozoidui pavyksta prasiskverbti pro jo apvalkalus ir jį apvaisinti.

• Genetinė informacija: Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas (haploidinis rinkinys). Jose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos. Spermatozoidas taip pat nulemia būsimo vaiko lytį – jei jis turi Y chromosomą, gims berniukas, jei X – mergaitė.
• Zigotos susidarymas: Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą – pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje.

Nuo zigotos iki embriono: pirmasis vystymasis

Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis:

• Dalijimasis: Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau, maždaug kas 12-15 valandų.
• Morulė: Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule (išvaizda primena avietę).
• Blastocista: Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista – pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.
• Implantacija: Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis. Šiuo metu nėštumo testas dar gali būti neigiamas, nes hormono hCG (kurį jis aptinka) koncentracija šlapime dar per maža.
• Embriono periodas: Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo (tai atitinka maždaug 10 savaičių nuo paskutinių mėnesinių pradžios). Tai itin spartaus vystymosi laikas:
  • Formuojasi placenta – organas, per kurį embrionas gauna maisto medžiagas ir deguonį iš motinos organizmo.
  • Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.). Šis procesas vadinamas organogeneze.
  • Formuojasi kūno dalys: galva, liemuo, galūnės, veido bruožai.
  • 8 savaičių embrionas jau yra akivaizdžiai panašus į mažą žmogutį (ūgis siekia apie 3-4 cm), turi susiformavusias pagrindines organų sistemas, galima pradėti skirti lytį.

Embriono vystymasis

Ankstyvojo nėštumo jautrumas

Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Tuo metu formuojasi visi gyvybiškai svarbūs organai, todėl embrionas yra itin pažeidžiamas žalingų išorės veiksnių (teratogenų):

• Alkoholis
• Rūkymas (įskaitant pasyvų)
• Narkotinės medžiagos
• Kai kurie vaistai (todėl būtina pasitarti su gydytoju dėl bet kokių vaistų vartojimo)
• Infekcijos (pvz., raudonukė, toksoplazmozė)
• Radiacija

Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą. Todėl planuojant nėštumą ir jo metu ypač svarbu vengti žalingų įpročių ir saugoti sveikatą.

Tolesni etapai

Pasibaigus embriono periodui (po 8 savaičių nuo apvaisinimo), besivystantis organizmas vadinamas vaisiumi. Vaisiaus periodu organai ir sistemos toliau auga, bręsta ir tobulėja iki pat gimimo. Po gimimo prasideda naujagimystės periodas, trunkantis pirmąsias 28 gyvenimo dienas.