NEVAISINGUMAS. Ar galima išvengti?

Kas tai?

Nevaisingumas – negalėjimas pastoti šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių vienerius metus ar ilgiau.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t.y. apie 10-15 proc. šeimų.  Negali pastoti pakartotinai dar 10-25 proc. porų jau turinčių vaiką. Pasaulyje 50-80  milijonų žmonių kenčia dėl nevaisingumo. Nustatyta, kad  Lietuvoje yra apie 50000 nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.

Kokios dažniausios moterų nevaisingumo priežastys ?

• Kiaušidžių patologija – 30-40 proc.
• Kiaušintakių patologija – 30-40 proc.
• Endometriozė – 10 proc.
• Gimdos kaklelio patologija – 7-10 proc.
• Lyties organų patologija – 6 proc.
• Ekstragenitalinė (nelytinių organų) patologija – 1 proc.
• Psichikos sutrikimai – 1 proc.
• Neaiški – 10-15 proc.

Kokios dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys ?

• Neaiškios – 48,5 proc.
• Spermos patologija – 26 proc.
• Varikocelė – 12 proc.
• Infekcija – 7 proc.
• Imunologiniai veiksniai – 3 proc.
• Įgimti veiksniai – 2 proc.
• Seksualiniai veiksniai – 2 proc.
• Endokrininiai sutrikimai – 0,6 proc.

Vyrų nevaisingumo priežasties beveik pusei pacientų nustatyti nepavyksta. Iš žinomų priežasčių dažnai pasitaiko lytinių takų infekcija, varikocelė (venų išsiplėtimas ant kapšelio). Kiek rečiau – hormonų reguliacijos sutrikimai, erekcijos sutrikimai, imuninės, genetinės priežastys, vaikystėje nenusileidę sėklidės, gydymas kai kuriais vaistais (ypač vėžio gydymas).

Kokie veiksniai turi įtakos vaisingumui?

Natūralus žmogaus apvaisinimas prasideda spermatozoidams patekus į makštį lytinio akto metu. Spermatozoidai keliauja  per gimdos kaklelį ir gimdos gleivinę į kiaušintakius, kur susitikus kiaušialąstę įvyksta apvaisinimas. Po apvaisinimo embrionas kiaušintakiais grįžta į gimdą ir implantuojasi. Dėl fiziologinių pokyčių normalaus menstruacinio ciklo metu didžiausia tikimybė pastoti yra likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, o ypač 2 dienoms iki ovuliacijos. Yra žinoma, kad kiaušialąstė  yra gyvybinga iki 24 valandų po ovuliacijos, o spermatozoidų gyvybingumas išlieka net 7 dienas po ejakuliacijos, o kartais ir ilgiau.

LYTINIŲ SANTYKIU DAŽNUMAS

Esant retiems lytiniams santykiams, pastojimo galimybė labai maža. Jei lytiniai santykiai yra retesni nei 1 kartą per savaitę tikimybė pastoti per 6 mėnesius sudaro tik 17  procentų. Lytiniai santykiai  kas 2-3 dienas padidina natūralaus pastojimo tikimybę. Specialiai pasirinktas lytinių santykių laikas tik ovuliacijos metu yra netikslingas, nes nustatant tikslų ovuliacijos laiką gaunama 2-3 dienų paklaida, be to, toks planavimas gali sukelti stresą.

MOTERS AMŽIUS

35-39 m. moterų amžiaus grupėje tikimybė pastoti per 1 mėn. yra 42  procentais mažesnė nei 20-24 m. grupėje. Ištyrus moteris dėl 3 metų neaiškios kilmės nevaisingumo buvo nustatyta, kad nėštumo galimybė sumažėja 9  procentais sulig kiekvienais moters metais. Tikimybės pastoti mažėjimas nėra ryškus iki 35 m., vėliau t.y. po 40 metų tampa ženklus.

ALKOHOLIO VARTOJIMAS

Moterims, vartojančioms daug alkoholio gali prireikti daugiau laiko, kad pastotų. Per didelis alkoholio kiekis kartais tampa prastos spermos kokybės priežastimi, tačiau šie pakitimai yra grįžtami. Nėra įrodymų, kad saikingas alkoholio vartojimas sietinas su prasta spermos kokybe.

RŪKYMAS

Yra žinoma, kad tiek aktyvus, tiek pasyvus moterų rūkymas, mažina vaisingumą. Rūkančių vyrų sperma gali būti prastesnės kokybės, tačiau įtaka vaisingumui nėra įrodyta.

KŪNO SVORIS

Moterys, kurių KMI (kūno masės indeksas) yra > 30 kg/m², pastoja praėjus ilgesniam laikui, palyginus su normalaus svorio moterimis. Nutukusių moterų persileidimo rizika yra didesnė.

Vyrų, kurių KMI 25-30 ir ypač > 30 kg/m² sumažėjęs judrių spermatozoidų skaičius.

Moterys, kurių KMI < 18,5 kg/m² t.y. per liesos taip pat sunkiau pastoja. Svorio netekimas > 15 proc. kūno svorio gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, o netekus > 30  proc. riebalinio audinio gali išsivystyti amenorėja (mėnesinių nebuvimas)

AUKŠTOS TEMPERATŪROS POVEIKIS

Aukšta vyro kapšelio temperatūra, t.y. sėdimas darbas, pirtys, sąlygoja prastesnę spermos kokybę. Nėra duomenų, kad vyrų apatinių kelnaičių forma turėtų įtakos temperatūrai, todėl vyrų, vilkinčių  platesnes (boksininkų) kelnaites, spermos kokybė nebūtinai geresnė.

VAISTAI IR NARKOTIKAI

Daugelis vaistų gali slopinti ovuliaciją: nesteroidiniai priešuždegiminiai, skydliaukės hormonai, antidepresantai, trankviliantai, preparatai skirti astmos gydymui, chemoterapinis gydymas.I lgalaikis antibiotikų vartojimas, androgenų injekcijos gali sukelti oligozoospermiją (mažas spermatozoidų kiekis).

3 mėnesius nevartojant minėtų preparatų, pokyčiai gali būti grįžtami. Betablokerių ar psychotropinių vaistų vartojimas gali sukelti impotenciją. Chemoterapinis ar spindulinis gydymas dažniausiai tampa tiek moterų, tiek vyrų nevaisingumo priežastimi. Todėl prieš taikant tokią terapiją, turėtų būti rekomenduojama lytinių ląstelių kryoprezervacija (užšaldymas).

Marichuanos ir kokaino vartojimas neigiamai veikia ovuliaciją, o anabolinių steroidų ar kokaino vartojimas gali sąlygoti prastą spermos kokybę.

LYTINIU KELIU PLINTANČIOS LIGOS

Nuolatinė partnerių kaita lemia daugelį lytiškai plintančių ligų susirgimų.

Kaip profilaktiškai galima išvengti nevaisingumo?

• Planuoti nėštumą, kai moteriai < 35 m.
• Lytiniai santykiai kartą į 2-3 dienas.
• Vyrams nevartoti > 3-4 „vienetų“ alkoholio į dieną.
• Nerūkyti, nevartoti narkotikų.
• Vyrams ir moterims siekti normalaus kūno svorio.
• Vengti nereikalingo vaistų vartojimo.
• Lytinio gyvenimo higiena, pastovus partneris, prezervatyvų naudojimas.
• Spermos užšaldymas.