Menstruacinis ciklas

Menstruacinis ciklas – tai sudėtingas, hormonų reguliuojamas procesas, kas mėnesį vykstantis moters organizme nuo lytinės brandos pradžios iki menopauzės. Pagrindinė jo paskirtis – subrandinti kiaušinėlį, sudaryti palankias sąlygas jam apvaisinti ir paruošti gimdą galimam nėštumui. Suprasti savo ciklą naudinga kiekvienai moteriai ne tik planuojant šeimą, bet ir geriau pažįstant savo kūną bei savijautą.

Apie ciklą

• Trukmė: Normalus ciklas kartojasi kas 21-35 dienas. Vidutinė trukmė – apie 28 dienas, tačiau svyravimai yra normalūs.
• Skaičiavimas: Ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios mėnesinių kraujavimo dienos ir baigiasi paskutinę dieną prieš kitų mėnesinių pradžią.
• Reguliavimas: Ciklą valdo sudėtinga hormonų sistema. Pagumburis ir hipofizė (galvos smegenyse) išskiria hormonus (pvz., FSH ir LH), kurie stimuliuoja kiaušides. Kiaušidės gamina lytinius hormonus – estrogenus ir progesteroną, kurie veikia gimdą, gimdos kaklelį, krūtis ir visą organizmą.
• Pokyčiai: Ciklo metu vyksta reguliarūs pokyčiai kiaušidėse, gimdos gleivinėje (endometriume), gimdos kaklelyje, makštyje, taip pat kinta kūno temperatūra, nuotaika ir bendra savijauta.

Menstruacinio ciklo fazės

Ciklą galima suskirstyti į tris pagrindines fazes:

1. Folikulinė fazė (iki ovuliacijos)

• Pradžia: Prasideda pirmąją mėnesinių dieną.
• Trukmė: Vidutiniškai 10-17 dienų (ši fazė labiausiai varijuoja pagal ciklo ilgį).
• Kas vyksta?
  • Mėnesinės: Dėl sumažėjusio hormonų lygio pabaigoje ankstesnio ciklo, vidinis gimdos gleivinės sluoksnis (endometriumas), kuris buvo pasiruošęs priimti apvaisintą kiaušinėlį, atsidalija ir pasišalina su krauju. Tai trunka vidutiniškai 3-7 dienas.
  • Folikulų augimas: Kiaušidėse, veikiant folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH), pradeda bręsti keletas folikulų (pūslelių su nebrandžiais kiaušinėliais viduje). Paprastai vienas folikulas tampa dominuojančiu.
  • Estrogenų gamyba: Augantis dominuojantis folikulas gamina vis daugiau estrogenų.
  • Gimdos gleivinės atsinaujinimas: Veikiant estrogenams, gimdos gleivinė (endometriumas) pradeda vėl augti, storėti, vešėti, ruošdamasi galimam nėštumui.
  • Gimdos kaklelis: Po mėnesinių jis būna nusileidęs, kietas ir uždaras. Gaminasi tirštos gleivės, sudarančios apsauginį kamštį.

2. Ovuliacinė fazė (ovuliacija)

• Pradžia: Sukelta staigaus liuteinizuojančio hormono (LH) kiekio padidėjimo.
• Trukmė: Pati ovuliacija (kiaušinėlio išsilaisvinimas) yra trumpas įvykis. Visa ši fazė su pokyčiais trunka apie 24-36 valandas.
• Kas vyksta?
  • Kiaušinėlio išsilaisvinimas: Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš dominuojančio folikulo kiaušidėje – tai ir yra ovuliacija.
  • Kelionė: Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir pradeda lėtą kelionę link gimdos.
  • Gyvybingumas: Kiaušinėlis išlieka gyvybingas ir gali būti apvaisintas maždaug 12-24 valandas po ovuliacijos.
  • Gimdos kaklelio pokyčiai: Prieš pat ovuliaciją ir jos metu gimdos kaklelis šiek tiek pakyla, suminkštėja, prasiveria. Gleivės tampa gausios, skaidrios, tąsios (panašios į kiaušinio baltymą) – tai vadinamosios vaisingos gleivės, kurios palengvina spermatozoidų kelionę.
• Vaisingasis langas: Nors ovuliacija trunka trumpai, laikotarpis, kuomet lytiniai santykiai gali baigtis pastojimu, yra ilgesnis dėl spermatozoidų gyvybingumo (iki 5 dienų). Vaisingiausiomis dienomis laikoma maždaug 5 dienos prieš ovuliaciją ir pati ovuliacijos diena.

3. Liuteininė fazė (po ovuliacijos)

• Pradžia: Prasideda iškart po ovuliacijos.
• Trukmė: Trunka maždaug 12-16 dienų (šios fazės trukmė paprastai yra stabilesnė nei folikulinės).
• Kas vyksta?
  • Geltonkūnio susidarymas: Plyšęs folikulas kiaušidėje virsta geltonkūniu (lot. corpus luteum).
  • Progesterono gamyba: Geltonkūnis pradeda gaminti didelius kiekius progesterono ir šiek tiek estrogenų.
  • Gimdos gleivinės paruošimas: Progesteronas galutinai paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį (zigotą, vėliau – blastocistą) – ji tampa stora, puri, joje gausu kraujagyslių ir maisto medžiagų.
  • Gimdos kaklelis: Vėl nusileidžia, užsidaro, sukietėja, gleivės tampa tirštos, nepralaidžios.
  • Scenarijus Nr. 1: Nėštumas įvyksta. Jei kiaušinėlis buvo apvaisintas ir sėkmingai įsitvirtino (implantavosi) gimdos gleivinėje (tai įvyksta maždaug 6-10 dieną po ovuliacijos), pradeda gamintis hormonas hCG. Šis hormonas palaiko geltonkūnio funkciją, todėl progesterono gamyba tęsiasi, gimdos gleivinė nepasišalina, ir mėnesinės neprasideda.
  • Scenarijus Nr. 2: Nėštumas neįvyksta. Jei apvaisinimas ar implantacija neįvyko, maždaug 10-14 dieną po ovuliacijos geltonkūnis pradeda nykti. Staigiai sumažėjus progesterono ir estrogenų kiekiui, gimdos gleivinė nebegali išsilaikyti, ji pradeda irti ir atsidalinti – prasideda mėnesinės, žyminčios naujo ciklo pradžią. Neapvaisintas kiaušinėlis pasišalina kartu su krauju.

Mėnesinės – normali ciklo dalis

Svarbu pabrėžti, kad mėnesinės (menstruacijos) nėra liga, o natūralus fiziologinis reiškinys, rodantis, kad moters reprodukcinė sistema veikia. Normalu, jei prieš mėnesines ar jų metu moteris jaučiasi jautresnė, greičiau pavargsta, patiria nuotaikų kaitą. Tai susiję su ciklo metu vykstančiais hormonų svyravimais.

Hormonų įtaka savijautai ciklo metu

Hormonai estrogenas ir progesteronas veikia ne tik gimdą ir kiaušides, bet ir daugelį kitų organų bei sistemų, įskaitant smegenis, todėl daro įtaką moters emocinei ir fizinei savijautai viso ciklo metu.

• Pirmoji ciklo pusė (dominuoja estrogenas): Estrogenas dažnai vadinamas „energijos ir grožio“ hormonu. Jo lygis aukščiausias artėjant ovuliacijai. Šiuo laikotarpiu moterys dažnai jaučiasi energingesnės, darbingesnės, jų nuotaika geresnė, padidėja libido.
• Antroji ciklo pusė (dominuoja progesteronas): Po ovuliacijos vyrauja progesteronas. Šis hormonas ramina, ruošia organizmą galimam nėštumui. Tačiau daugeliui moterų jo poveikis siejamas su priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais: nuovargiu, irzlumu, nuotaikų kaita, nerimu, krūtų jautrumu, pilvo pūtimu, skysčių kaupimusi, potraukiu saldumynams ar tam tikram maistui, kartais – galvos skausmais.
• Prieš mėnesines: Staigus abiejų hormonų (estrogeno ir progesterono) lygio kritimas gali dar labiau sustiprinti PMS simptomus.
• Mėnesinių metu: Hormonų lygis žemiausias. Po mėnesinių vėl pradeda kilti estrogenų lygis, ir ciklas kartojasi.

Kiekviena moteris hormonų pokyčius jaučia individualiai. Pažinti savo ciklą ir jo dėsningumus gali padėti geriau suprasti savo kūną ir emocijas.

Hormonų lygis moters lytinio ciklo metu