Menstruacinis ciklas

by Akušerė Marija Mizgaitienė · 2016/03/13

Konsultuoja žindymo konsultantė, akušerė Asta Slepakovienė.

Lytinio (menstruacinio) ciklo paskirtis – subrandinti kiaušinėlį, sukurti palankias sąlygas apvaisinimui, parengti visą organizmą, ypač gimdą, nėštumui. Ciklą reguliuoja daugybė hormonų, kurie gaminami centrinėje nervų sistemoje, lytinėse liaukose ir kituose endokrininiuose organuose. Normalus subrendusios moters ciklas kartojasi kas 22-35 dienas (vidutinė ciklo trukmė 28 dienos). Ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Lytinio ciklo metu vyksta dideli pokyčiai gimdos gleivinėje, makštyje, kiaušidėse, taip pat kinta ir kitų sistemų veikla.

Mėnesinių ciklo fazės

Pirmoji – folikulinė (ankstyvoji nevaisinga) fazė. Ji prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir pasibaigia paskutinę dieną prieš ovuliaciją. Vidutiniškai trunka 10-14 dienų. Menstruacijų metu pasišalina atsidalijęs vidinis gimdos gleivinės sluoksnis. Po menstruacijų gimdos kaklelis nusileidžia, užsidaro ir sukietėja, vėliau gimdos kaklelyje gaminasi tirštos apsauginės gleivės, kurios užklijuoja gimdos kaklelį ir nepraleidžia spermatozoidų. Šios fazės metu kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, iš kurių dažniausiai vienas tampa vyraujančiu. Jis auga ir ima gaminti estrogenus. Gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti ir sustorėja, išveša.

Antroji – ovuliacinė (vaisinga) fazė. Prasideda pirmąją vaisingų gleivių pasirodymo dieną ir pasibaigia praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos. Ši fazė trunka vos vieną ar dvi dienas. Tai palankiausias metas pastoti (vaisingos dienos). Prieš pat ovuliaciją gimdos kaklelis prasiveria, kaklelio gleivės tampa tąsios, skaidrios, jų pagausėja. Ovuliacijos laikotarpiu subrendęs kiaušinėlis išeina iš kiaušidės ir kiaušintakiais keliauja gimdos link. Po ovuliacijos kiaušinėlis išgyvena ne ilgiau kaip parą, nebent įvyksta apvaisinimas.

Trečioji – liuteininė (vėlyvoji nevaisinga) fazė. Prasideda praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos ir tęsiasi iki paskutinės dienos prieš naujo ciklo menstruacijų pradžią. Folikulo liekana kiaušidėje vadinama geltonkūniu. Jis išskiria estrogenus ir progesteroną, kuris ruošia gimdos gleivinę priimti ir maitinti galimai apvaisintą kiaušinėlį (zigotą). Kiaušinėlis per 4–6 paras kiaušintakiu patenka į gimdą. Apie 20– 25–ąją ciklo dieną gimda pasiruošusi priimti apvaisintą kiaušinėlį. Jeigu jis buvo apvaisintas, įsiterpia į gimdos gleivinę ir pradeda augti. Mėnesinės išnyksta. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis pradeda nykti, o vietoj jo susidaro baltasis kūnas. Tuomet neapvaisintas kiaušinėlis pasišalina iš gimdos. Prasideda naujo lytinio ciklo mėnesinės.

Mėnesinės – ne liga, o normalus moters organizmo fiziologijos reiškinys. Normalu, jeigu mėnesinių metu šiek tiek padidėja jautrumas, greičiau pavargstama, atsiranda nuotaikų kaita. Moters organizmą veikia hormonai, kurie mėnesinių ciklo metu keičiasi. Kiekvieną moterį hormonai veikia skirtingai. Stipriau pokyčius jaučia jautresnės moterys ir kurių organizme yra daugiau estrogeno. Ypač pokyčiai jaučiami antroje ciklo pusėje, kai organizmą užvaldo progesteronas.

Pirmoje mėnesinių pusėje aktyviai veikia hormonas estrogenas. Jis vadinamas energijos ir grožio, moteriškumo hormonu. Šio stebuklingo hormono dėka figūra įgauna žavius moteriškus apvalumus, o charakteris – nuolankumo, minkštumo ir seksualumo. Moterį užvaldo geros emocijos.

Kai įvyksta ovuliacija, krenta estrogenų lygis ir organizme vyrauja hormonas progesteronas. Jam veikiant, tiek emocinė, tiek fizinė moters savijauta keičiasi. Moterys darosi meilesnės, tačiau kai kurias moteris kamuoja nuovargis, irzlumas, neigiamos emocijos, galvos, krūtų skausmai. Apima pilnumo jausmas, atsiranda tinimų ir saldumynų poreikis. Kai prasideda mėnesinės, sumažėja ir estrogeno, ir progesterono, o po mėnesinių vėl vyrauja estrogenas, ir taip kiekvieną mėnesį.