Vėlyvas virkštelės užspaudimas
Placenta yra vienas ypatingiausių organų. Nuo trečiojo nėštumo mėnesio ji ne tik atlieka laikinąją endokrininę funkciją (gamina progesteroną, dar kitaip vadinamą „nėštumo hormoną“), bet ir leidžia vykti medžiagų apykaitai tarp vaisiaus ir mamos. Ją ir naujagimį jungia virkštelė. Pastarąją sudaro dvi arterijos ir vena, kuria iš placentos deguonimi aprūpinamas vaisius. Užgimus vaikeliui, virkštelė yra užspaudžiama, taip yra nutraukiama placentos kraujotaka ir prasideda naujas tarpsnis.
Kada rekomenduojama užspausti virkštelę ir kuo svarbi 60 sekundžių riba?
Užgimus naujagimiui virkštelė pulsuoja tol, kol placentoje esantis kraujas yra išstumiamas į naujagimio kūnelį ir plaučiai visiškai perima kvėpavimo funkciją. Tada virkštelės kraujagyslės užsispaudžia, virkštelė pabąla. Remiantis Lietuvos ligoninių praktika, virkštelė paprastai yra užspaudžiama tuomet, kai nustoja pulsuoti, tarp 1-2 užgimimo minutės (Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išlaukti 1-3 minutes), tačiau dar vis pasitaiko atvejų, kai nesant indikacijų virkštelė užspaudžiama iškart, naujagimiui užgimus. Taip naujagimis praranda apie 33 proc. papildomo kraujo, kurį gautų, virkštelę užspaudus tik tada, kai ši nustoja pulsuoti.
Paprastai kalbant, kadangi vaisius gimdoje nekvėpuoja (tik atlieka kvėpavimo imitavimo judesius, stiprinančius raumenis, reikalingus kvėpuoti po gimimo), per minutę tik 8% viso kūne esančio kraujo yra pravaroma per širdelę į plaučius. Užgimus ir pradėjus kvėpuoti poreikis išauga iki 50%, kuriam patenkinti naujagimiui reikalingas didesnis kraujo kiekis (naujagimio kūne jo yra apie 300 ml, placentoje – apie 150 ml). Taigi, staigaus virkštelės užspaudimo atveju, kad pakankamai būtų aprūpinami plaučiai ir širdis, kraujo tiekimas sumažėja kitiems organams.
Kuo naudingas papildomas placentos kraujas?
Tai milijonai papildomų kamieninių ląstelių. Tiek laiku, tiek prieš laiką gimusių naujagimių kraujotakoje (įskaitant virkštelę ir placentą ) cirkuliuoja labai didelis kiekis kamieninių ląstelių, didelė dalis jų prarandama, kai virkštelė užspaudžiama iškart. Kaip jau daugumai žinoma, kamieninės ląstelės yra labai vertingos ir turi gydymo galių. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad kamieninės ląstelės gali apsaugoti nuo cerebrinio paralyžiaus, padeda atkurti pažeistus organus ir audinius.
Mažėja centrinės nervų sistemos pažeidimų tikimybė. Papildomame kraujyje yra ir daug deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių, kurie padeda dar efektyviau kūnelį aprūpinti deguonimi. Tai svarbu, nes kai kraujyje deguonies mažėja, keičiasi vandenilio rodiklis pH, t.y. didėja kraujo rūgštingumas. Didelis kraujo rūgštingumas rodo asfiksiją (deguonies trūkumą, „pridusimą“). Užsitęsusi asfiksija gali sukelti centrinės nervų sistemos pažeidimus – cerebrinį paralyžių, epilepsiją ir kt.
Svarbu ir vėlesniame amžiuje! Atliktos studijos parodė, kad kūdikių, kurių virkštelės buvo užspaustos 90-120 sekundžių po gimimo, sulaukus 2 mėnesių, hematokrito (kraujo kūnelių kiekio bendrame kraujo tūryje) , hemoglobino (baltymo, esančio eritrocituose ir pernešančio deguonį) ir geležies rodikliai buvo didesni nei mažylių, kurių virkštelė buvo užspausta iškart. Tad galima teigti, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas sumažina tiek naujagimių, tiek kūdikių anemijos riziką. Taip pat neišnešiotų kūdikių būklės stebėjimai byloja, kad naujagimiams, kurių virkštelės buvo užspaustos greičiau, atsirado didesnė tikimybė išsivystyti hipotenzijai (neįprastai žemam kraujo spaudimui), anemijai.
Gajūs mitai apie vėlyvą virkštelės užspaudimą
Naujagimis negali būti uždėtas mamai ant krūtinės, jeigu virkštelė nenukirpta. Tai dažniausiai nėra tiesa, nes paprastai virkštelė yra pakankamai ilga, kad naujagimis būtų paguldytas mamai ant pilvo ar krūtinės iškart po gimimo (pasitaiko atvejų, kai virkštelė būna labai trumpa).
Cezario pjūvio atveju virkštelė turi būti nedelsiant užspausta ir nukirpta. Medikams tikrai nebūtų lengva laikyti naujagimį virš pjūvio ir laukti, tačiau šiuo metu daugelyje šalių medikams jau yra rekomenduojama taikyti Milking (angl.) techniką, kai kraujas iš virkštelės yra išspaudžiamas (trunka apie 20 sekundžių). Nors tai ir nėra tas pats kas vėlyvas virkštelės užspaudimas, ir nėra sugrąžinamas visas placentoje esantis kraujo tūris, bet naujagimiui yra sugrąžinama nedidelė dalis to kraujo, kuris gali būti neįtikėtinai svarbus net ir tuomet, kai turi būti atliekami pradiniai gaivinimo veiksmai (tokie kaip šiluma, taktilinė stimuliacija ar kvėpavimo takų išvalymas) ir naujagimis yra neišnešiotas.
Kuomet virkštelę būtina užspausti nedelsiant?
Be abejonės, ne visais atvejais gali būti taikomas vėlyvas virkštelės užspaudimas – esant vaisiaus asfiksijai (paprasčiau tariant, „pridusimui“) ir tuomet, kai reikia nedelsiant intensyviai gaivinti naujagimį, virkštelė yra užspaudžiama nedelsiant, naujagimis perkeliamas ant specialaus gaivinimo stalelio, kur pagalbą suteikia neonatologai.
Taip pat virkštelė užspaudžiama tik užgimus tuomet, kai atliekamas virkštelės arterijos ir (ar) venos kraujo pH ir dujų tyrimas po gimdymo. Šis tyrimas padeda įvertinti naujagimio būklę ir yra svarbus tais atvejais, kai yra įtartas vaisiaus augimo sulėtėjimas ar yra daugiavaisis nėštumas (dvynukai, trynukai ir t.t.), gimimas sėdmenų pirmeiga, moteris karščiavo gimdymo metu, buvo mekonijumi suteršti vaisiaus vandenys ar naujagimis buvo žemai įvertintas pagal Apgar skalę. Taip pat kai nustatomi vaisiaus širdies veiklos pokyčiai gimdymo metu, o gimdymas baigiasi cezario pjūvio operacija. Šiais atvejais greitas gauto tyrimo įvertinimas leidžia nedelsiant suteikti naujagimiui reikiamą medicininę pagalbą, jeigu ji yra reikalinga.
Dar viena indikacija, kai virkštelė užspaudžiama nedelsiant – neigiamas mamos Rh D antigenas. Šiuo atveju naujagimio Rh D antigenas nustatomas iš virkštelės kraujo. Vėlyvo užspaudimo atveju tiesiog nebeliktų kraujo, kurį reikia paimti, tad virkštelė užspaudžiama iškart užgimus.
