Naujagimio virkštelė

Kūdikio gimimas – ypatingas įvykis, o vienas pirmųjų naujų tėvų laukiančių rūpestėlių – mažylio virkštelės liekanos priežiūra. Nors iš pradžių tai gali atrodyti šiek tiek bauginančiai, iš tiesų prižiūrėti džiūstančią virkštelę yra visai paprasta, svarbiausia – laikytis kelių pagrindinių principų.
Kas nutinka virkštelei po gimimo?
Nėštumo metu virkštelė buvo gyvybės linija, jungusi mažylį su placenta ir teikusi jam deguonį bei maisto medžiagas. Po gimimo ši jungtis tampa nebereikalinga, nes kūdikis pradeda kvėpuoti pats. Akušerė ar gydytojas perkerpa virkštelę ir ant jos liekanos uždeda specialų plastikinį spaustuką (kuris lieka, kol virkštelė nukris). Ši virkštelės liekana palaipsniui džiūsta, traukiasi ir galiausiai nukrenta, palikdama gražią bambutę.
Pagrindinis tikslas – švara ir sausumas
Kad virkštelės liekana nukristų greičiau ir nekiltų infekcijos pavojus, svarbiausia yra palaikyti ją švarią ir kuo sausesnę.
- Leiskite „kvėpuoti“: Svarbiausias dalykas – užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko. Uždengta virkštelė ne džiūsta, o šunta, o tai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms.
- Rengti laisvai: Stenkitės nerengti kūdikio pernelyg aptemptais drabužėliais, kurie spaustų ar trintų virkštelės sritį.
Kaip valyti virkštelės liekaną? Žingsnis po žingsnio
Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas.
- Kada valyti? Valykite 1-2 kartus per dieną (pvz., keičiant sauskelnes ryte ir vakare) arba papildomai, jei virkštelės sritis akivaizdžiai susitepė šlapimu ar išmatomis.
- Ko reikia? Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų).
- Pasiruošimas: Prieš liesdami virkštelę, visada kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
- Valymas:
- Sudrėkinkite vatos diskelį ar pagaliuką virintame vandenyje (jis neturi varvėti).
- Viena ranka švelniai prilaikykite spaustuką ar pačią virkštelės liekaną.
- Kita ranka švelniai, bet užtikrintai nuvalykite odą aplink virkštelės pagrindą – ten, kur ji jungiasi su pilvuku. Valykite sukamuoju judesiu aplink pagrindą, pašalindami bet kokias apnašas ar pridžiūvusį sekretą.
- Kiekvienam valymo judesiui naudokite naują, švarų vatos diskelį ar pagaliuko pusę.
- Nebijokite švelniai pakelti virkštelės, kad gerai išvalytumėte odą po ja.
- Sausinimas: Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausu vatos diskeliu ar pagaliuku. Labai svarbu nepalikti drėgmės.
- Ar kūdikiui skauda? Nesijaudinkite, virkštelės liekanoje nėra nervų galūnėlių, todėl jos valymas kūdikiui nesukelia skausmo, nors jis gali šiek tiek suirzti dėl pačios procedūros.
Kodėl vanduo, o ne spiritas ar kiti dezinfekantai?
Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Tačiau tyrimai parodė, kad:
- Routine antiseptikų naudojimas gali prailginti virkštelės džiūvimo ir nukritimo laiką.
- Šalyse, kur higienos sąlygos geros, valymas vien vandeniu (arba tiesiog sausa priežiūra be jokio valymo, jei virkštelė švari) nepadina infekcijų rizikos, palyginti su antiseptikų naudojimu.
- Antiseptikai gali dirginti jautrią naujagimio odą.
Todėl dabar rekomenduojama paprasta priežiūra – švara ir sausumas, naudojant tik vandenį, nebent gydytojas dėl specifinių priežasčių nurodo kitaip.
Kada nukris virkštelė?
Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Tačiau tai labai individualu – kartais ji nukrenta anksčiau (po kelių dienų), kartais vėliau (po 3 ar net 4 savaičių). Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis.
Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai. Priešlaikinis nuplėšimas gali sukelti kraujavimą ar infekciją.
Įspėjamieji ženklai: kada kreiptis į gydytoją?
Nors nežymus kvapas džiūstant virkštelei ar minimalus pakraujavimas jai nukritus yra normalu, yra požymių, rodančių galimą infekciją (omfalitą). Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
- Stiprų paraudimą, patinimą ar karštį ODOJE APLINK bambutės pagrindą (ne pačios virkštelės liekanos paraudimas džiūstant!).
- Pūlingas, gelsvas ar žalsvas, nemalonaus kvapo išskyras iš po virkštelės pagrindo.
- Kūdikis karščiuoja, yra neįprastai vangus, irzlus, blogai valgo.
- Kraujavimą iš virkštelės pagrindo (ne tik kelis lašelius nukritus).
Gydytojas įvertins situaciją ir paskirs reikiamą gydymą (dažniausiai vietinio poveikio antibiotikų tepalą, retais atvejais – sisteminius antibiotikus).
Priežiūra virkštelei nukritus
Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Ją reikia prižiūrėti panašiai kaip ir virkštelės liekaną:
- Valykite 1-2 kartus per dieną virintu atvėsintu vandeniu ir vatos diskeliu/pagaliuku. Švelniai praplėskite bambutės kraštus, kad išvalytumėte vidų.
- Gerai nusausinkite sausa vata.
- Laikykite sausai ir švariai. Toliau atlenkite sauskelnių kraštą, kol žaizdelė visiškai sugis ir neliks jokio šašo (paprastai per kelias dienas ar savaitę).
- Nelupinėkite šašo! Leiskite jam nukristi pačiam.
Kai žaizdelė visiškai sugyja, pasimato galutinė jūsų mažylio bambutės forma, kuri priklauso nuo genetikos, o ne nuo virkštelės priežiūros ar spaustuko padėties.
te bambos žaidą ir šlapia vata išvalykite ir nusausinkite. Lenkite sauskelnių kraštą, kol nenukris šašas ir nepasimatys graži bambytė, kurios išvaizda priklauso nuo to, ką paveldėjo iš mamos ir tėčio.
Tinkama virkštelės ir bambos žaizdos priežiūra apsaugos naujagimį nuo infekcijos!
Kviečiame į pasiruošimo tėvystei mokymus