Miego mokslas. Arba atsakymai į tai, kodėl naujagimiai ir kūdikiai nemiega.

Naujagimis ir miegas.. Tai – turbūt viena aktualiausių temų besilaukiant ir susilaukus mažylio.

Dar vis laukiantis (ypač, jeigu tai – pirmasis vaikas) galima dažnai sulaukti komentarų – ”pamiegok, pailsėk, nes vėliau ilgai neteks”.

Gimus mažyliui dažniausiai linkima yra „ramių naktų”. Taip, miegas yra labai svarbu. Pervargę mes negalime tinkamai funkcionuoti (visgi, mamos yra varomos paslaptinga jėga). Tad visa tai, kas liečia naujagimį ir miegą yra gana jautru, miglota.

„Ar mano mažylis miegos, ar galėsiu pailsėti? Ar girdėsiu jį naktį užmigus ? Kodėl jis nemiega? Kodėl miega taip ilgai?” -šie ir dar daugelis klausimų kamuoja tėvus pradžioje.

Dažnai poros dar nesusilaukę mažylio išsikelia labai didelius lūkesčius, planus, susikuria baimes. Dažnai pamirštama, kad ateinantis mažylis nėra tiesiog naujagimis. Jis – asmuo. Tad kaip ir kiekvienas asmuo, naujagimis yra unikalus. Jis ne toks, kaip draugės vaikas, kurį kamavo pragariški diegliai, ir nėra toks kaip trečios eilės pusbrolio dukrelė, kuri išmiegodavo 8 valandas sulaukusi trijų mėnesių. Visai normalu, kad tėvai dažnai būna sutrikę, ypač , jeigu buvo susikurtas kažkoks būsimų naktų modelis. Aš taip pat šiek tiek nustebau, kai mano antroji dukra nusprendė, kad bus tas vaikas, kuris be kūno šilumos ir žindymo kas 1-1,5 val. tikrai jau nebus. Ypač, kai pirmagimė įžengusi į ketvirtą mėnesį iš tiesų miegodavo po 7-8 val. nepertraukiamai. Taigi, kiekvienas mažylis – unikalus. Mūsų pareiga prisitaikyti, stebėti savo vaiką,patenkinti poreikius ir tuomet susikurti sau ir mažyliui tinkantį miego modelį.

Pasaulyje šiuo metu dar vis populiaru mažylius įsprausti į rėmus. Tėvai nori, kad mažylis sugebėtų pats užmigti (ir tai darytų nustatytu laiku). Labai plačiai nerašysiu apie įvairias žalingas metodikas , tokias kaip išsiverkimas, pervargusio vaiko guldymas miegoti ir t.t., tačiau svarbu žinoti,kad kaip ir unikalus yra vaikas, taip unikalus yra jo miego grafikas. Naujagimiai gimsta be tokio cirkadinio ritmo, kurį turime subrendę, tad turi praeiti laiko, kol jis išsivystys. Dažnai ir vėliau tėveliai skundžiasi, kad jų vaikas „sumaišęs” dieną su naktimi. Tačiau jo organizmas tikrai nesusivoks, kad štai – naktis, nors nėra tamsu, kambaryje veikia televizorius. Arba diena – reikia daugiau būdrauti, miegeliai turėtų būti trumpesni, tačiau užuolaidos aklinai užtrauktos ir yra tamsu. Todėl suaugusieji turi sudaryti tam paros metui būdingas sąlygas – dieną turi būti šviesu, tarp miego žaidimai, mankštelės, daug pašnekesių, o dienai ritantis į antrą pusę foninis triukšmas turėtų vis tilti, užsiėmimai būti raminantys, šviesa pritemdoma. Be to, dažnas kėlimasis nakties metu dar visai nereiškia,kad naujagimis „maišo” paros metą. Tai tikriausiai yra poreikis žįsti. Ir taip, tai gali būti dažniau nei kas valandą.

Dažnai keldamasis naujagimis/kūdikis išreiškia poreikį būti šalia mamos. Kolkas vienintelio žmogaus, su kuriuo jis jaučiasi saugus. Krūtis – tai ne tik maisto šaltinis. Ji suteikia daug dalykų ir vienas jų – nusiraminimas. Užsitikrinimas kad taip, – mama dar vis šalia, ir galima bus pasisotinti bet kada, kai tik užsinorėsiu. Beje, dažnas kėlimas naktį yra ir evoliucijos palikimas – tie kūdikiai, kurie dažniau žįsdavo nakties metu gaudavo daugiau sotesnio, riebesnio pieno (nakties pienas labai skiriasi nuo dienos pieno ) ir taip užsitikrindavo didesnius išlikimo šansus, nes kuo sotesnis vaikas, tuo pastovesnis jo gliukozės kiekis kraujyje, tuo jis stipresnis, tvirtesnis, didesnis.

Dabar jau puikiai žinoma, kad pienas kinta priklausomai ne tik nuo paros meto, bet ir nuo kiekvieno žindymo. Jei mažylis serga, pienas bus vienoks, jeigu diena labai karšta – pieno sudėtis vėl bus kitokia ir t.t. Nakties metu pienas yra riebesnis, turi daugelį tik šiam paros metui būdingų medžiagų, tarp jų ir melatonino. Hormono, kuris veikia slopinančiai, reguliuoja miegą. Be to, žindymas naktį užtikrina pastovią, mažylio poreikius atitinkančią laktaciją, ilgalaikį žindymą. Jeigu kurį laiką naktį naujagimis, kūdikis ilgai nežinda, krūtys persipildo ir į smegenis siunčiamas signalas, kad pieno prisigamina per daug, reikia laktaciją pristabdyti. Dienos metu mažylis turi tą trūkumą kompensuoti, tad žindymai gali padažnėti. Beje, dažnas žindymas nakties metu ne tik skatina laktaciją, bet ir neleidžia susidaryti pieno sąstoviui, kuris yra skausmingas ir gali sukelti bėdų.

Svarbu žinoti,kad nėra nustatytas tikslus valandų ir minučių skaičius, kurį turi per parą išmiegoti naujagimis, kūdikis. Dauguma siūlomų miego grafikų neturi jokių pagrindžiančių šaltinių, dažniausiai yra remiamasi individualia patirtimi.

Pirmosiomis paromis po gimimo naujagimis paprastai yra mieguistas. Gimimas yra labai didelis darbas ir pareikalauja jėgų ne tik iš mamos, bet ir iš naujagimio. Tad natūraliai naujagimis yra pavargęs, dažnai ir tėvams tenka švelniai prižadinti mažylį žįsti.

pirmą – trečią mėnesius normalus miego laikas svyruoja tarp 11-19 val. per parą.

trečią – vienuoliktą mėnesius laikas svyruoja tarp 10-18 val. per parą.

nuo dvylikto mėnesio miego laikas sutrumpėja , – 9-16 val. per parą.

Daugelis tėvelių tikisi, kad miegas vaikui augant vis gerėja. Deja, tiesa yra tokia, kad miegas, kaip ir praktiškai viskas, kas susiję su augančiu žmogučiu nėra pastovus. Miego kreivė nekyla aukštyn, link gerėjimo – ji greičiau jau primena labai, labai vingiuotą kelią.

Miego regresiją gali sukelti begalė veiksnių – bloga savijauta, augimų šuoliai, pasiekimų savaitės ( nauji įgūdžiai, atsiskyrimo nerimas ), besikalantys dantukai, primaitinimo pradžia, aplinkos pasikeitimas ir t.t.

Tačiau dažniausiai ryškiausios miego regresijos pasireiškia maždaug ketvirtą ir 8-10 gyvenimo mėnesiais. Pirmoji miego regresija siejama su priartėjimu prie normalaus cirkadinio ritmo, taip pat su faktu, kad kūdikis tampa vis smalsesnis, tačiau dar vis negali užtikrintai valdyti savo kūno, ir ta frustracija įtakoja miegą. Artėjant link metų miego regresiją dažnai sukelia atsiskyrimo nerimas. Tokiu metu mažylis pradeda suvokti,kad jis ir mama nėra viena, kad kai mama išeina, jos NĖRA šalia. Šį laiką reikia tiesiog…išlaukti. Miego regresijos trunka nuo 2 iki 8 savaičių.

Kalbant apie cirkadinį ritmą ir prabudimus – pagalvokite apie savo miegą. Mums visiems kartais būna,kad šiek tiek prabundame naktį, bet iškart vėl panyrame į miegus. Tokie visiški ar ne visiški prabudimai pasitaiko, kai baigiasi vienas miego ciklas ir prasideda naujas. Suaugusio žmogaus miego ciklas trunka apie 45 min, o kūdikių – žymiai trumpiau. Kadangi kūdikiams pereiti iš vieno miego ciklo į kitą sunkiau, tai galimų prabudimų naktį skaičius gali siekti net 10-12 kartų. Tačiau tai nėra labai blogai, nes dažni prabudimai sumažina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką.

Vieni tėvai pasirenka miegoti su mažyliu kartu, kiti – atskirai. Svarbiausia žinoti, kad bent iki pusmečio migdyti vaiko kitame kambaryje ar toli nuo savęs nepatartina. Aišku, šiais laikais tikrai yra įvairių daviklių kurie seka vaiko širdutės veiklą ir kvėpavimą ir visa tai praneša tėvams, tačiau tam tikros rizikos išlieka, tad dėl mažylio saugumo jis turėtų būti arti tėvų. Net jeigu kūdikis ir miega lovytėje šalia tėvų, labai svarbu KAIP ta lovytė paruošta. Svarbu tvirtas čiužinukas ir jokių minkštų pagalvėlių, apsaugėlių. Kūdikiams pagalvių išvis nereikia, o minkštos apsaugėlės, sunkūs, stori užklotai nėra saugūs. Saugiausia kūdikį migdyti specialiame”miegmaišyje”. Jeigu tėvai nusprendžia naujagimį vystyti, tai svarbu žinoti, kad tai galima daryti tik iki kol šis nesivarto! Vystant klubai bei kojytės turėtų būti laisvi. Labai svarbu atsižvelgti ir į kambario temperatūrą bei nevystyti mažylio per daug šiltai – perkaitimas gali turėti įtakos SKMS.

Dažnai tėvai tiesiog bijo miegoti kartu su naujagimiu/ kūdikiu. Tačiau miegoti kartu yra tikrai puiku – žindančių mamų miegas paprastai būna kokybiškesnis.Sveika, neišsekusi, alkoholio, psichotropinių medžiagų nevartojanti mama visada labai gerai jaus savo mažylį. Tiesa, kaip ir miegui lovelėje, taip ir miegui kartu yra svarbu saugumas – patariama neguldyti naujagimio ir mažo kūdikio šalia pagalvių, nekloti storu užklotu, neguldyti prie atviro krašto.Taip pat svarbu ir miegojimo pagrindas – čiužinys turi būti kokybiškas, neįdubęs.