Šuo padeda pasveikti
 |
Konsultuoja kinologė, gyvūnų priežiūros specialistė, Profesionalios Kaniterapijos Tarnybos narė Ineta Martinkevičiūtė, terapija.weebly.com. |
Kartais vaikams ar seneliams užtenka pabūti kartu su šunimi, kad jų emocinė būklė pagerėtų, užsimirštų problemos, vienatvė. Tai skatina pozityvų mąstymą. Žmogaus ir gyvūno bendravimas-susitikimas, kai dalyvauja specialiai testuoti ir apmokyti šunys, vadinamas kaniterapijos seansu. Kaniterapija – tai profesionalus, moksliškai pagrįstas vaikų ir suaugusiųjų pagalbinis reabilitacijos ir gydymo būdas.
Apie kaniterapiją
Vaikai ypač mėgsta žaisti su šuniukais, o kaniterapija žaidimą paverčia gydomuoju procesu
Kaniterapija yra rimtas darbas, kuomet dirbama su problemų turinčiu žmogumi, pasitelkiant ne tik specialiai apmokytą sertifikuotą šunelį, bet ir psichologą, kineziterapeutą ar gydytoją, išsikeliant tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, norint pagerinti motoriką. Ši metodika taip pat taikoma cerebrinį paralyžių turintiems asmenims. Taikant kaniterapiją ir norint pasiekti maksimalaus rezultato, nereikėtų pamiršti ir medikamentinio gydymo, ergoterapijos, kineziterapijos.
Kaniterapija skirstoma į gydomąją (terapinę), aktyviają ir edukacinę. Lietuvoje plačiausiai taikoma aktyvioji terapija, kuomet užsiimama kokia nors veikla, žaidžiami įvairūs žaidimai su šunimis, mokomasi, kaip su jais bendrauti. Gydomoji terapija Lietuvoje nėra aprobuota, tačiau aktyviai to siekiama.
Šuo teigiamai žmogų veikia emociniam lygmeny, moko švelnumo, mažina nerimą, kelia savivertę, gerina atmintį, neįgaliems vaikams padeda geriau įsisavinti judesius, perprasti įvairias mokymosi programas. Vaikai, turintys klausos ar kalbėjimo sutrikimų, dalyvaujant šuniui, greičiau išmoksta kalbėti. Tam tikru būdu apmokytas šuo gali net užuosti artėjantį epilepsijos priepuolį ar auglį, kurio medicininiu būdu dar nepavyko rasti.
Šuo terapeutas ir jo šeimininkas
Kaniterapijos šunimi gali tapti tik specialiai apmokyti ir testus išlaikę šunys. Testavimų metu šuo turi išlikti ramus. Imituojamos tam tikros realios situacijos, kurios gali ištikti darbe. Stebima, kaip šuo reaguoja į tam tikrus kvapus, neįgalaus žmogaus naudojamą įvairią įrangą, neįprastus judesius. Jis turi gerai klausyti komandų, būti draugiškas ir noriai bendrauti su kitais žmonėmis.
Šuns šeimininkas taip pat turi būti specialiai ruošiamas. Kaniterapija tai sudėtingas darbas, neužtenka turėti tik gerą sertifikuotą šunį, vedlys turi išmanyti elemetarius dalykus: atskirti ligas, gebėti tinkamai pradėti užsiėmimą, mokėti prieiti prie paciento. Vedlys turi gebėti suprasti tam tikrus šuns siunčiamus signalus, gerai išmanyti šuns psichologiją.
Kaniterapijos taikymas
Kaniterapija gali būti taikoma visiems žmonėms – tiek mažiems, tiek dideliems, tiek turintiems protinę ar fizinę negalią, motorikos sutrikimų ar tiesiog emocinių problemų. Kaniterapija skirstoma į keletą rūšių, atsižvelgiant į siekius, kokio rezultato tikimasi: ar norima sukelti teigiamas emocijas ir linksmai praleisti laiką, galbūt išmokyti tinkamo elgesio su gyvūnais, o gal išgydyti fobiją šunims, sustiprinti motoriką ir pan.
Terapijų taikymo pavyzdžiai
Vaikai mokomasi dresuoti šunelius, juos šukuoti, puošti įvairiomis gumytėmis ir kaspinėliais (smulkiosios motorikos lavinimas)
Su geriatriniais pacientais (tai vyresni nei 65 m. amžiaus ligoniai, greta normalaus senėjimo procesų dar sergantys ligomis, mažinančiomis jų biologines funkcijas) ir paliatyviais ligoniais (tai sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantieji, kurių dienos, o galbūt ir valandos jau suskaičiuotos) vyksta pakankamai ramūs susitikimai. Šuneliai glostomi, guldomi šalia ligonių. Tai teigiamai veikia jų kraujotaką, širdies ritmą. Dažnai žmonėms, gulintiems patale po insulto, šunys laižo paralyžiuotas kūno vietas. Įrodyta, kad šuns seilėse yra fermento lizocimo, kuris turi antibakterinį poveikį, taip pat laižymo metu aktyvinama kraujotaka – tai savotiškas masažas.
Dirbant su vaikais, žaidžiami įvairūs žaidimai, kartu sportuojama, mokomasi dresuoti šunelius, juos šukuoti, puošti įvairiomis gumytėmis ir kaspinėliais. Užsienyje labai paplitęs R.E.A.D. metodikos taikymas vaikams, t.y. vaikai, kuriems sunku skaityti, skaito knygeles specialiai apmokytam šuneliui. Šuo terapeutas atidžiai klauso skaitančio vaiko, o jei šio dėmesys nukrypsta kitur, šuo parodo jam, kad klausosi ir vaikas turi skaityti toliau.
Vaikučiai, kurie turi motorikos sutrikimų, mokomi užsegti antkaklį, pavadėlį, šukuoti, segti segtukus, rišti gumytes, duoti skanukus, kuriuos jie patys turi išimti iš dėžutės ir pan. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai blogai jaučiasi dėl šių sutrikimų, nenori naudoti rankytės ar kojytės, kuri sunkiau „dirba“. Prievarta tokiu atveju netinka, bet susitarti nepavyksta. Šioje situacijoje gali pagelbėti šuniukas: su juo nepasiginčysi – jis kalbėti nemoka, o begalinis noras paglostyti šuniuką kartais nugali vaiko nenorą naudoti sunkiau valdomą rankytę ar kojytę.
Yra labai daug terapijos taikymo būdų, jie parenkami priklausomai nuo turimos problemos. Mes aktyviai bendraujame su užsienio kaniterapeutais, psichologais, semiamės žinių nagrinėdami mokslinius straipsnius, analizuojame atliktus tyrimus. Kvalifikacija įgyjama patirties dėka. Dirbant su vaikais, turi būti labai išradingas. Planas, sukurtas prieš einant į užsiėmimą, dažniausiai nepavyksta, nes vaikai labai dinamiški ir operatyviai reikia prisitaikyti prie naujos situacijos.
Terapijų trukmė
Terapijų skaičius rekomenduojamas pagal norimą pasiekti rezultatą. Patariama, kad aktyviųjų užsiėmimų būtų ne mažiau kaip dešimt, o susitikimai vyktų bent kartą per savaitę, atskirais atvejais – ir dažniau. Galimi ir vienkartiniai užsiėmimai.
Šiuo metu su šunimis dažnai dalyvaujame įvairiuose renginiuose, reguliariai dirbame dienos centruose, lankome sveikus vaikučius ir turinčiuosius emocinių problemų, Aspergerio sindromą bei senyvus žmones, paliatyvius ligonius.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Vaikai ir naminiai gyvūnai: ką žinoti?
