Šeimoje vyras – gyvenimo karys!

Vyrai klausia štai ko: Kiek dar reikės kęsti tas isterijas? Ko ji nuolat nepatenkinta, juk uždirbu pinigus ir t.t.? Kiek ji dar kabinėsis dėl smulkmenų… Retai kada klausia, ką būtent aš turiu padaryti dėl savo moters. Dažniau būna – ką man su ja daryti?…

Visi šie ir begalė kitų klausimų kyla todėl, kad vyras aiškiai mato nepatenkintą moterį, o jos nepasitenkinimas kyla iš neužtikrinamo tinkamai gyvenimo ritmo ir gairių. Ir nieko nereikia „daryti”. Vyrui reikia bet kokioje situacijoje tiesiog „būti” kai kuo. Tad pagrindinės vyro kryptys:

1. Tapti atsakingu. Imtis pagaliau atsakomybės už save ir visą savo šeimą. Jokių pretenzijų žmonai, kad ji šiaip ar taip jo nesutiko, nepasakė, nepadarė – vyras priima viską, kas vyksta jo gyvenime, kaip duotybę, be menkiausio rezonanso. Tai ir yra atsakomybė – aš laisvai renkuosi, kaip man reaguoti į tai, kas vyksta mano šeimoje. Ir pasirenku globėjo vaidmenį. Vaidmenį žmogaus, kuris išmano, kaip elgtis, kas tai per pasaulis, kokia jo sandara. Imasi kelti klausimus, susijusius su egzistencijos prasme, ieškoti pagrindinių gyvenimo gairių. Ieškoti Tiesos ir vesti visus pas Ją.

2. Tapti globėju. Leisti moteriai pasijusti globojama – priimti visas jos emocijas, apsaugoti ją nuo jos pačios, užjausti, leisti „išsitaškyti” kartais (net jeigu tai ir žeidžia vyro ego, net jeigu tai ir užgaulu…). Pirmas parodo, kad yra stipresnis ir sutinka būti atrama, pirmas žengia atsiprašyti, net jeigu ir nekaltas. Ir svarbiausia – NEPRIIMTI visų moters emocijų asmeniškai! Tai ir yra tikroji užuojauta.

3. Tapti asketu. Versti save, tačiau neversti moters. Vyras imasi spręsti gerbūvio klausimus, neaiškindamas moteriai, kad jai irgi dirbant būtų šeimai lengviau. Leisti moteriai būti moterimi, leisti eiti per gyvenimą lengvai, nepersitempiant rūpintis šeima ir namais (žinoma galimai realizuojantis ir profesinėje veikloje, tačiau NE DĖL PINIGŲ ar karjeros! O vis dar dėl santykių palaikymo, malonumo bendrauti, rytinių kavučių darbe ir pan.). Vyras atlieka askezes, grūdina charakterį, vengia atsipalaiduoti – nes atsipalaidavimas ir situacija „viskas gerai” vyrą tiesiog žudo… Parodyti moteriai – man savęs negaila, aš gyvenimo karys!

SANTUOKOS ESMĖ – vyras tuokiasi su moterimi ne todėl, kad kartu būtų lengviau eiti per gyvenimą, o todėl, kad moteriai šiame gyvenime taptų lengviau! Vyras prisiima atsakomybę priimti moterį su visais jos vargais vargeliais ir bėdomis. Tik tada jis gali tikėtis pražystančios žmonos ir atpildo – pagarbos, meilės, nuolankumo, atsidavimo ir ištikimybės. Taigi – vyras pradeda pirmas. Moteris, jausdama vyro globą, norės vaikų iš visos širdies. Vaikai ir yra šeimos esmė!

Vedose kalbama, kad gimti moters kūne yra labai nepalanku dvasinės pažangos prasme. Moteriai visada sunkiau suvaldyti jusles, norą tenkintis materialia gerove, ar savo jausmus, emocingumą. Tad moteriai visada patariama ištekėti už dorybingo vyro, kuris ją tokią „nestabilią” atves kartu į dvasinį pažinimą ir palaikys ją sunkiais kritimo momentais savo valia ir ryžtu.

TAI, KAS SVARBIAUSIA – vyrams derėtų mažiau kalbėti, daugiau veikti… Tačiau jie turi mokėti nuoširdžiai klausytis, kai moteris kalba – po kiek laiko, jeigu jai leisti kalbėti, ji pasako tai, kas svarbiausia…

Straipsnio autorius Vaidas Arvasevičius: Facebook paskyra