Įspūdingasis Izraelis

Vaiko amžius: 7 mėnesiai
Kur? Tel Avivas, Izraelis
Kada? 2016 m. sausis
Kuriam laikui? viena savaitė
Apgyvendinimas: apartamentai
Maitinimas: viskas įskaičiuota

Mūsų skaitytoja Dovilė dalinasi antrosios Motiejaus kelionės (apie pirmąją skaitykite čia) įspūdžiais, kuri buvo kardinaliai kitokia: „Vyras buvo išsiųstas dviems savaitėms į komandiruotę, o mudu su sūnumi nusprendėme jam palaikyti kompaniją ir savarankiškai susiorganizavome kelionę į Izraelį. Skrydžio laikai nebuvo mums palankūs – į priekį su persėdimu, o atgal – vėlyvasis reisas. Nepaisant to, Motiejus puikiai atlaikė kelionę, kalbino šalia sėdėjusį kitatautį ir šypsojosi visiems keleiviams” – pasakoja keliautoja D.Palubinskienė.

Dovilė su šeima Ein Gedi parke, Izraelis

Izraelis paliko neišdildomą įspūdį. Tai tikrai ne Europa. Daugiausiai buvome apsistoję Tel Avive, apartamentuose netoli jūros. Vienas didžiausių Izraelio miestų stebino dangų remiančiais dangoraižiais, daugiakultūriškumu bei… milžiniškomis kainomis, kurios didelės atrodė ne tik turistams, bet ir patiems vietiniams. Izraelis pritaikytas vaikams – daugybė specialiai įrengtų parkų, kuriuose gausybė žaidimo aikštelių bei sporto aikštės aktyviems žmonėms. Būdama ten, nuolatos jausdavausi veiksme. Dar niekur nesu mačiusi tiek daug sportuojančių žmonių! Bėgimas, joga, važinėjimas dviračiais, riedučiais, plaukimas banglentėmis bei irklentėmis,- ir tai tik keletas sporto šakų, kuriomis mačiau užsiimant gyventojus.

Kalbant apie Izraelį, nori nenori, privalu kalbėti ir apie saugumą. Įvažiuojant bei išvažiuojant iš šalies vykdoma labai griežta dokumentų bei bagažų patikra, su kiekvienu keleiviu asmeniškai kalbamasi, klausiama, kur planuojat ar buvote apsistoję, informacija yra tikrinama. Kai kuriuose lankomuose objektuose mūsų buvo prašoma atidaryti automobilio bagažinę ar atverti rankinę. Žinoma, sutikome ir gatvėse patruliuojančių kareivių, tačiau jų tikrai nebuvo tiek daug, kiek tikėjomės. Buvome įspėti nuolatos nešiotis tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau nei karto nebuvome paprašyti jų parodyti. Iš tiesų, visos viešnagės metu jautėmės saugiai, ir tik praeinant pro savižudžių susprogdintą delfinariumą Tel Avive pasijusdavau nejaukiai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pabėgimas į Kretą su 4 mėn. Motiejumi

Didžiąją dalį Izraelyje praleidome vieni, kadangi tėvelis išeidavo anksti ryte į mokymus, o grįždavo, kai Motiejus jau miegodavo. Tačiau mes tikrai nesėdėjome namuose! Saulėtomis dienomis aplankėme visus vietinius parkus, lankėmės žydų turguje, vaikščiodavome pajūriu, o kol Motiejus miegodavo, aš net pasidegindavau. Lietingomis dienomis svečiavomės išgirtuose prekybos centruose, kurių vienas jų turi net specialią programėlę mobiliajam telefonui, kad palengvintų navigaciją. Mes netgi dalyvavome ekskursijoje po Tel Avivo senamiestį!

Savaitgalius, kurie Izraelyje yra penktadienis ir šeštadienis, leisdavome visi kartu. Išsinuomavę automobilį nuvykome ir į žemiausią Žemės tašką – Negyvąją jūrą. Taip pat aplankėme Ein Gedi nacionalinį parką, kuris garsus savo kriokliu. Ėjimas iki krioklio su vaikučiu nešynėje buvo tam tikras iššūkis, kadangi nebuvo jokių turėklų, laiptukų ar kitų saugumo priemonių. Nuolatos kopėme į kalną uolomis, šlaitais, siaurais takučiais. Pamatytas krioklys šiek tiek nuvylė – buvo palyginti nedidelis ir nesraunus, tačiau kaip valstybei, susiduriančiai su ribotais vandens ištekliais, jis greičiausiai nėra mažas. Savo viešnagės metu taip pat buvome netoli Tel Avivo įsikūrusiame safari parke, kuriame daugybė pačių įvairiausių ir egzotiškiausių gyvūnų. Na, o paskutinį kelionės savaitgalį skyrėme Izraelio sostinei Jeruzalei. Čia vykome į ekskursiją, kurios metu labai daug sužinojome apie Izraelį, religiją bei kultūrą, tačiau dar tiek daug liko neatskleista.

Keisčiausia Jaruzalėje pasirodė tai, kad vienoje vietoje taip koncentruotai vienas šalia kito gyvena net keturios religijos – žydai, krikščionys, armėnai ir musulmonai. Jie dalinasi ne tik gyvenamąja vieta, bet ir tais pačiais šventais objektais. Tik būdami Jeruzalėje supratome žydų šventosios dienos – šabo reikšmę. Atsikėlę ryte ir išėję į miestą negalėjome patikėti – niekas, visiškai niekas nedirbo! Kavinės, parduotuvės, netgi metro ir autobusai – viskas buvo uždaryta. Veikė tik turgus, kuriame armėnai, musulmonai ir krikščionys siūlė savo prekes bei paslaugas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Anglijoje su 10 mėn. mažyliu

Ši kelionė, skirtingai nei pirmoji, buvo sunkesnė. Motiejus būdamas septynių mėnesių per savaitę išmoko ropoti, sėdėti ir stovėti, todėl aplinkos pakeitimas jį tik dar labiau sudirgino. Mes su vyru juokdavomės sakydami, kad vaikas nustojo miegoti. Dienomis Motiejus kelis kartus užsnūsdavo tik po pusę valandos, o naktimis atsibusdavo ir pravirkdavo kas kelias valandas. Tačiau bemieges naktis ir kitus sunkumus padėjo pamiršti neišdildomi įspūdžiai, patirti nuotykiai, galimybė pasislėpti nuo Lietuvoje siaučiančių šalčių ir svarbiausia tai, jog buvome visi kartu.

Kiti įdomūs faktai apie Izraelį ir žydus

• Vidutinė izraeliečių alga 9500 NIS (apie 2215 Eur), minimali – 4650 NIS (1084 Eur);
• Izraelį skalauja net trys jūros: Viduržemio, Raudonoji ir Negyvoji;
• Jeruzalė – ne visų valstybių pripažįstama sostinė. Nepripažįstančios šalys sostine laiko Tel Avivą;
• Jeruzalės senamiestyje musulmonams galioja nerašyta taisyklė, kad savo būstą parduoti gali tik savo tikėjimo žmonėms. Kitu atveju gresia susidorojimu. Toks politinis susidorojimas paskutinį kartą buvo įvykdytas 2014 m.
• Viena iš konflikto tarp Palestinos ir Izraelio priežasčių – tai Jeruzalė, o tiksliau Kristaus kapo bažnyčia, kurios nori abi pusės;
• Įdomus faktas ir apie pačią bažnyčią. Ji oficialiai priklauso trims religijoms: krikščionims, žydams ir ortodoksams, o bažnyčios raktas priklauso musulmonų šeimynai, kurios atstovas kiekvieną rytą užrakina ir atrakina bažnyčią;
• Žydai valgo košerinį maistą (žodis „košerinis” verčiamas kaip „tinkamas” ar „teisingas”). Pagal jų maitinimosi taisykles, gaminant patiekalus iš mėsos negalima maišyti jokių pieno produktų. Kad pienas taptų košerinis, karvė turi būti švari, o melžiama į savo atsineštą, tris kartus perplautą po tekančiu vandeniu, indą. Be to, melžiant karvę, šalia turi stovėti rabinas ir skaityti maldą. Dėl panašių taisyklių, kartais karštą maistą tiekiančiose kavinėse gali negauti puodelio kavos su pienu;
• Šabas – tai religinė žydų šventė, prasidedanti penktadienio vakare patekėjus žvaigždėms ir pasibaigianti šeštadienį, kai danguje sužiba trys žvaigždės. Šios šventės metu žydai negali dirbti jokių darbų, netgi elementariai pasišildyti maisto. Todėl planuodami kelionę į šią šalį ir ypač į Jeruzalę, būkite pasiruošę išgyventi visiškos tylos, ramybės nuotaikas, kai galimybė dienos metu gatėje būti vieninteliu žmogumi, yra labai reali.