Iš kur semtis kantrybės?
Dažniausias linkėjimas jauniems tėveliams „kantrybės“. Ir iš tiesų, ne viena mama skundžiasi „mano kantrybė ne geležinė“, „nebeturiu kantrybės“, „kiek galima“. Taigi, iš kur semtis kantrybės? Norėtume atsakyti, kad ją rasite upių tėvo Nemuno dugne, eikite ir pasisemkite 🙂 Deja, atsakymas sudėtingesnis – kantrybės semtis iš niekur nereikia, nes jos tiesiog nėra. Kantrybę žmonės patys susigalvoja.
„Neturiu nė lašo kantrybės!“ – sušunka beveik visi tėvai. Netiesa, kantrybės jūs turite lygiai tiek, kiek patys nusistatote. Na pavyzdžiui, guldote vaiką pietų miego. Iš anksto suplanuojate (ir tikitės), kad mažylis užmigs po 20 minučių. Kantriai skaitote pasaką, dainuojate lopšinę. Ir štai, praėjo 25 minutės, paskui dar penkios, ir dar… limitas pasiektas. Viskas, kantrybė išseko. Jus apima pyktis, apmaudas, nusivylimas.
Tačiau prisiminkite, kiek jūs turite kantrybės, jei vaikelis suserga? Tuomet sūpuojate jį, glostote dvi-tris valandas, tiek – kiek reikia, kad tik vargšelis bent truputi pailsėtų. Šiuo atveju, jūs tiesiog nenusistatote jokių ribų, neskiriate „kantrybei“ termino.
Kita situacija, mokinukas mokosi rašyti pirmąsias raideles, skaičiuoti pirmąsias skaičiuotes. Jei leidžiate vaikui mokytis pagal jo suvokimą, tempą, rodos, jis puikus mokinys. Vos tik įrėminate jo pasiekimus „šitą tikrai turi padaryti gerai“ ir laukiate sėkmingo rezultato – jūsų kantrybė žaibiškai išgaruoja. Kantrybė baigiasi, nes nepateisina lūkesčių. O juk vaikas – gyvas žmogutis, turintis savą mokymosi tempą, savą suvokimo stilių, savitą įgimtą talentą, kuris galbūt prasilenkia su jūsų sugalvotais išankstiniais nusistatymais.
Sakysite, tai ką daryti? Jau praėjo valanda, o vaikas kaip nemiega taip nemiega? Jei termino nebelieka, vadinasi, galime laukti amžinybę, kol jis užmigs? Iš tiesų kiekvienam netinkamam vaiko poelgiui yra priežastis. Jeigu jis nenori eiti miegoti, reikia ieškoti priežasties ir ją išspręsti, o ne kovoti su vaiku. Priežastis gali būti tamsos baimė, galbūt nežinomybės baimė, juk ką tik mažylis linksmai žaidė, glaustėsi prie mamos, o dabar jam reikia eiti miegoti. Eiti „į niekur“, užmerks akeles ir viskas dings…
Atminkite, kantrybės neužtenka tik tada, kai nepasiteisina vienokie ar kitokie lūkesčiai. Tad geriausia išeitis yra atsisakyti jų ir suteikti galimybę vaikui augti pagal savo tempą ir savo ritmus. Sumanūs tėvai neapsiriboja lūkesčiais, jie paiso vaiko, jie prisitaiko ir auga kartu su savo vaiku, o ne tempia vaiką prie savo išgalvotų teorijų ir taisyklių.
Parengta pagal Z. ir N. Nekrasovų knygą „Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti”
