Faktai, tiesos ir mitai apie pieną bei žindymą

Beveik dviejų trečdalių žindyvių dešinioji krūtis yra „produktyvesnė” už kairiąją.

Pienas išsiskiria ne pro vieną porą (nors kartais taip gali atrodyti). Porų, pro kurias išsiskiria pienas skaičius vyrauja nuo 5 iki 20 .

Žindymas sumažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką. Moteris, kuri turi 8 m. žindymo „stažą” sumažina krūties vėžio susirgimo riziką iki beveik 0 proc.! O žindomų mergyčių rizika ateityje susirgti krūties vėžiu sumažėja 25proc.

Moterys su krūtų implantais negali žindyti. Daugeliu atveju žindymui krūtų implantai netrugdo.

Jei jūsų krūtinė nedidelė – laktacija bus nepakankama. Ištiesų, laktacija nepriklauso nuo krūtų dydžio – riebalinio krūties audinio kiekis neturi tam žymios įtakos. Tiek mažesnių , tiek didesnių krūtų savininkės gali žindyti taip pat sėkmingai ir ilgai.

Moteris su įdubusiais speneliais negali žindyti. Ištiesų, juk žindamas ne spenelis – žindama krūtis. Žinoma, naujagimiui lengviau teisingai apžioti krūtį, kai spenelis yra iššokęs, tačiau dažniausiai sėkmingai žindyti galima ir su įdubusiais speneliais, nes žindymo metu susidaręs vakuumas spenelį ištraukia.

Jei nėštumo metu pasirodo priešpienis, tai dar nėra ženklas, kad gimdymas artėja – tačiau nusitraukinėti ar kitaip stimuliuoti krūtis nepatartina, nes tai gali turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui.

37 ml. – vidutiniškai toks kiekis priešienio pasigamina per pirmąsias 24 val. po gimdymo – ir to visiškai pakanka, kad naujagimi būtų sotus !

priešpienis – pirmoji naujagimio imunizacija. Priešpienį sudaro apie 70 proc. leukocitų, t.y. baltųjų kraujo kūnelių ( brandžiame piene jų yra <10%), kurie sustiprina imunitetą ir padeda organizmui kovoti prieš infekcijas bei adaptuotis naujoje aplinkoje.

Priešpienis veikia kaip laisvinamasis – padeda greičiau pasišalinti mekonijui (šalinimo produktai, kurie kaupiasi vaisiaus žarnyne būnant gimdoje ) iš naujagimio organizmo ir „užveda” žarnyno veiklą , padeda įsitvirtinti gerosioms žarnyno bakterijoms.

Sveikas naujagimis turi įgimtą instinktą ieškoti ieškoti krūties bei žįsti – jis paprastai pasireiškia per pirmąsias 1-2 val. po gimdymo. Ištiesų, naujagimiai po gimimo uždėti ant motinos krūtinės ar pilvo aktyviai ieško krūties pamažu spirdamiesi kojomis link tikslo.

Priešpienis labai riebus. Ištiesų jo riebumas siekia 1,5-2 proc. (brandaus pieno riebumas yra apie 3,6%)

Jeigu nepavyksta nusitraukti ar išspausti ranka vadinasi priešpienio nėra. Traukiant su pientraukiu paprastai priešpienio dažnai ištraukti visai nėra įmanoma, o daugelis pirmą kartą gimdžiusių moterų neturi tinkamų įgūdžių nusitraukinėti priešpienį rankomis, todėl paspaudus niekas nepasirodo. Tinkamiausiai priešpienį ištraukia naujagimis – viduje burnytės susidaro vakuumas, todėl priešpienis teka lengviau.

Motinos pienas sumažina riziką vėlesniame gyvenime susirgti tokiomis ligomis kaip : I ir II tipo diabetas, nutukimas, astma, egzema, leukemija, arterinė hipertenzija, krono liga ir daugelis kitų.

Piene yra melatonino, kuris yra miego „katalizatorius” – būtent todėl žindomų naujagimių ir kūdikių tėvai naktį vidutiniškai 40-45 minutėmis miega ilgiau.

Pradinis pienas yra 87 % vanduo, todėl žindomiems kūdikiams papildomai nereikia duoti vandens tol, kol jie nėra primaitinami kietu maistu.

Pienas nuolat keičiasi – jeigu palygintume tos pačios mamos pieną kai jos mažyliui buvo, tarkime, 3 mėn. su pienu suėjus metams jis būtų visiškai skirtingas. Pienas keičiasi ne tik augant mažyliui, kad atitiktų jo poreikius, jis nėra toks pat skirtingu paros, ar netgi vieno žindymo metu. Paprastai riebalai su daro 3-5 proc. motinos pieno, tačiau jų kiekis žindant kinta – nuo maždaug 1% žindymo pradžioje iki 5 % pabaigoje. Vėliau dienos metu riebalų santykis mažėja, didėjant laktozės ir baltymų kiekiui. Baltymai patenkina mažylio organizmo poreikius nakties metu, nes būtent naktį vyksta intesyviausias vystymąsis.

Pienas nėra sterilus – jame vyrauja „gerosios” bakterijos. Mamai susirgus piene padaugėja ir specifinių antikūnių , kurie padeda mažylio organizmui kovoti su potencialiu sukelėju. Tai reiškia, kad kuo daugiau mama žindys, netgi serganti , tuo mažesnė rizika mažyliui bus susirgti, o susirgus , tikėtina, ligos eiga bus lengvesnė ir jis greičiau pasveiks.

Žindomi kūdikiai yra mažiau išrankūs maistui – daugelį skonių jie jau yra jautę per mamos pieną.

Pirmaisiais mėnesiais žindymas „sudegina” apie 300 – 500 kalorijų per dieną !

Pirmuosius 6 mėn. po gimdymo žindymas yra 98% patikimumą turinti kontracepcija (tačiau žindyti reikia ne rečiau nei kas 3 val. dienos ir kas 4 val. nakties metu).

Baigėsi pienas. Yra labai mažai atvejų, kada laktacija gali būti sutrikdyta. Dažniausiai mamos pieno baigimąsi supainioja su augimo šuoliu ar pasiekimo savaitėm (kūdikis gali žįsti neįprastai dažnai, buti irzlokas), krūtų „ištuštėjimu” (ilgainiui „susinormalizavus” laktacijai krūtyse nebelieka to tempimo ir prisipildymo jausmo. Tačiau krūtys nėra primityvi talpa – jose pienas gaminasi ir žindymo metu, tad kol jūsų kūdikys žįs – tol gaminsis pienas)

Pieno kiekį reikia pamatuoti ištraukus pientraukiu. Tai, deja, dažniausia pediatrų ir šeimos gydytojų rekomendacija kai mama nerimauja, ar naujagimis gauna pakankamai pieno. Tada puola traukt pientraukiu, panikuoja, ir galiausiai… nekažin ką ištraukia. Deja, pientraukiu tokio kiekio, kokį ištraukia mažylis niekada neištrauksite. Daugeliui mamų, turinčių ilgą žindymo stažą pientraukiu nusitraukti pieno išvis nepavyksta. tad ši rekomendacija yra viena kenksmingiausių sėkmingo žindymo atžvilgiu. Geriausias rodiklis ar užtenka pieno – tai ne mažiau 6 pasišlapinimai ( skaičiuojami pasišlapinimai, ne pilnos sauskelnės).

Po 6 mėn. pienas nenaudingas. Žinote, tiesą sakant esu tai girdėjusi ir pati, iš kolegės. Tiesa yra tokia, kad pienas po 6 mėn. išlieka labai labai vertingas, ir laikomas pagrindiniu maistu iki 12 mėn. Kuo ilgiau žindoma, tuo daugiau piene atsiranda gerojo cholesterolio, kuris prisideda prie nervų sistemos vystymosi (todėl yra teigiama, kad žindomų vaikų IQ yra aukštesnis).