Virkštelės ląstelių išsaugojimas ateičiai

Gimus naujagimiui, virkštelėje ir placentoje lieka unikalios biologinės medžiagos – kamieninių ląstelių, turinčių didžiulį potencialą medicinoje. Tėvams siūloma galimybė šias ląsteles surinkti ir išsaugoti specialiose saugyklose (bankuose) ateities reikmėms. Bet ar tai tikrai vertinga investicija į šeimos sveikatą?

Kuo ypatingos virkštelės kamieninės ląstelės?

Kamieninės ląstelės yra nespecializuotos ląstelės, turinčios dvi unikalias savybes: jos gali daugintis (gaminti savo kopijas) ir virsti (diferencijuotis) į įvairių tipų specializuotas ląsteles (kraujo, nervų, kaulų, kremzlių ir kt.), taip atnaujindamos ar atstatydamos pažeistus audinius.

Po gimdymo virkštelėje ir placentoje randama dviejų pagrindinių tipų kamieninių ląstelių:

1. Hematopoetinės kamieninės ląstelės (HKL): Jų gausu virkštelės kraujyje. Šios ląstelės yra kraujodaros (kraujo gamybos) pradininkės – jos gali virsti visų tipų kraujo ląstelėmis (eritrocitais, leukocitais, trombocitais) ir atstatyti kraujodaros bei imuninę sistemą.
2. Mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL): Jų randama virkštelės audinyje. Šios ląstelės gali diferencijuotis į kaulų, kremzlių, riebalų, raumenų ir kitų jungiamųjų audinių ląsteles. Jos taip pat pasižymi uždegimą slopinančiomis ir imuninę sistemą moduliuojančiomis savybėmis.

Virkštelės kamieninių ląstelių privalumai:

• Jaunumas ir potencialas: Tai pačios jauniausios organizmo kamieninės ląstelės, nepaveiktos senėjimo procesų, ligų ar aplinkos veiksnių. Jos pasižymi dideliu gebėjimu daugintis ir virsti kitomis ląstelėmis.
• Mažesnė atmetimo rizika: Naudojant savo ar šeimos nario (jei yra suderinamumas) ląsteles, gerokai sumažėja transplantato prieš šeimininką ligos (atmetimo reakcijos) rizika, palyginti su nesusijusio donoro ląstelėmis.
• Saugus ir paprastas surinkimas: Ląstelės surenkamos po gimdymo ir virkštelės nukirpimo, todėl procedūra yra visiškai saugi ir neskausminga nei mamai, nei naujagimiui.
• Greitas prieinamumas: Išsaugotos ląstelės yra paruoštos naudoti ir prireikus gali būti greitai transportuojamos į gydymo įstaigą bet kurioje pasaulio vietoje.

Kamieninių ląstelių panaudojimas: dabartis ir ateitis

Svarbu aiškiai atskirti dabartinius, įrodymais pagrįstus kamieninių ląstelių panaudojimo būdus nuo tų, kurie dar yra tyrimų stadijoje.

• Hematopoetinės kamieninės ląstelės (iš virkštelės kraujo) – ĮRODYTAS NAUDOJIMAS:
  • HKL iš virkštelės kraujo (kaip ir iš kaulų čiulpų ar periferinio kraujo) jau daugiau nei 30 metų sėkmingai naudojamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijoms (KLT) gydant daugelį (virš 80) sunkių ligų:
    • Onkohematologines ligas: Įvairias leukemijos, limfomos formas, mielodisplazinius sindromus.
    • Įgimtas anemijas: Pjautuvinę anemiją, talasemiją, aplazinę anemiją.
    • Įgimtus imunodeficitus: Pvz., sunkų kombinuotą imunodeficitą (SCID).
    • Įgimtas metabolines ligas.
  • Virkštelės kraujas laikomas vertingu HKL šaltiniu, ypač vaikams arba kai sunku rasti suderinamą kaulų čiulpų donorą. Lietuvoje, Santaros klinikose, taip pat yra atliekamos sėkmingos virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos.
• Mezenchiminės kamieninės ląstelės (iš virkštelės audinio) – TYRIMŲ STADIJA:
  • MKL ir jų terapinis potencialas regeneracinėje medicinoje yra labai aktyviai tiriamas daugybėje klinikinių tyrimų visame pasaulyje. Tikimasi, kad ateityje jos galės padėti gydyti:
    • Neurologines ligas (pvz., cerebrinį paralyžių, Parkinsono ligą, būklę po insulto).
    • Autoimunines ligas (pvz., Krono ligą, išsėtinę sklerozę).
    • Širdies ir kraujagyslių ligas (pvz., būklę po miokardo infarkto).
    • Cukrinį diabetą (ypač 1 tipo).
    • Ortopedines problemas (kaulų, kremzlių regeneracija).
    • Odos pažeidimus (nudegimus).
    • Transplantato prieš šeimininką ligą.
  • Nors kai kurie tyrimai rodo daug žadančius rezultatus, šiuo metu MKL terapijos daugumai šių būklių dar nėra standartinis, patvirtintas gydymo metodas. Tai ateities medicinos sritis.

Kamieninių ląstelių saugojimas: kokie variantai?

Tėvai, nusprendę išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles, gali rinktis iš dviejų pagrindinių variantų:

1. Privatūs (šeimos) bankai: Tėvai moka už ląstelių surinkimą, apdorojimą ir ilgalaikį saugojimą. Šios ląstelės priklauso šeimai ir gali būti naudojamos tik paties vaiko ar suderinamo šeimos nario gydymui. Lietuvoje veikia kelių tarptautinių privačių bankų atstovybės.
2. Viešieji (donorų) bankai: Tėvai neatlygintinai paaukoja virkštelės kraują viešajam bankui. Šios ląstelės įtraukiamos į tarptautinius registrus ir gali būti panaudotos bet kuriam suderinamam pacientui pasaulyje, kuriam reikalinga transplantacija. Lietuvoje šiuo metu nėra veikiančio viešojo virkštelės kraujo banko.

Ką svarbu apsvarstyti prieš renkantis privatų saugojimą?

Nors galimybė išsaugoti unikalias vaiko ląsteles ateičiai skamba viliojančiai, prieš pasirašant sutartį su privačiu banku, svarbu realistiškai įvertinti keletą aspektų:

• Panaudojimo tikimybė (dabartinės indikacijos): Tikimybė, kad vaikui prireiks savo paties (autologinių) virkštelės kraujo ląstelių dabartinėms, patvirtintoms ligoms (pvz., leukemijai) gydyti, yra labai maža (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 1 iš kelių tūkstančių iki 1 iš 20 000). Taip yra todėl, kad jei liga genetinė, tos pačios klaidos bus ir kamieninėse ląstelėse. Tikimybė panaudoti ląsteles šeimos nariui (pvz., broliui ar sesei) yra šiek tiek didesnė, jei yra HLA suderinamumas ir poreikis transplantacijai.
• Ateities potencialas (regeneracinė medicina): Pagrindinis privačių bankų argumentas yra potencialus ląstelių (ypač MKL iš audinio) panaudojimas ateityje regeneracinėje medicinoje. Nors potencialas didelis, svarbu suprasti, kad tai vis dar yra tyrimų stadija, ir nėra garantijos, kad šios terapijos taps standartiniu gydymu arba kad būtent saugotos ląstelės bus tam tinkamos ar reikalingos.
• Kaina: Privatus saugojimas yra mokama paslauga, apimanti pradinį surinkimo ir apdorojimo mokestį bei metinius saugojimo mokesčius. Tai gali sudaryti reikšmingą finansinę naštą per visą saugojimo laikotarpį (dažniausiai 18-25 metai ar ilgiau).
• Medicinos organizacijų rekomendacijos: Daugelis autoritetingų medikų organizacijų (pvz., Amerikos pediatrų akademija) nerekomenduoja rutininio privataus virkštelės kraujo saugojimo šeimoms, kuriose nėra specifinės medicininės rizikos ar indikacijų. Jos labiau skatina neatlygintiną donorystę viešiesiems bankams (kur jie yra), kad ląstelės būtų prieinamos tiems, kam jų tikrai reikia dabar. Privatus saugojimas gali būti svarstytinas, jei šeimoje yra sergantis asmuo, kuriam galėtų tikti donoro ląstelės.

Procesas: kaip viskas vyksta?

Jei nusprendžiate saugoti ląsteles privačiame banke:

1. Sutartis ir rinkinys: Iki gimdymo sudaroma sutartis su pasirinktu banku ir gaunamas specialus ląstelių surinkimo rinkinys.
2. Informavimas: Apie savo sprendimą informuojate nėštumą prižiūrintį gydytoją ir gimdymo personalą.
3. Surinkimas: Po gimdymo ir virkštelės nukirpimo, akušerė ar gydytojas iš virkštelės ir placentos į specialius rinkinio indus surenka likusį kraują ir virkštelės audinio gabalėlį.
4. Transportavimas: Banko atstovas ar kurjeris paima rinkinį iš gimdymo namų ir skubiai transportuoja į laboratoriją.
5. Apdorojimas ir saugojimas: Laboratorijoje iš kraujo ir audinio išskiriamos kamieninės ląstelės, ištiriamos, užšaldomos skystame azote ir saugomos ilgalaikėje saugykloje.
6. Panaudojimas (jei prireikia): Prireikus ląstelių gydymui, pateikiamas prašymas bankui, ir ląstelės, suderinus su gydymo įstaiga, yra transportuojamos į ją.

Pabaigai

Virkštelės kraujo ir audinio kamieninės ląstelės yra unikalus biologinis resursas. Sprendimas dėl jų saugojimo yra labai asmeniškas ir turėtų būti priimtas gerai pasvėrus visą informaciją – tiek apie įrodytą naudą dabartinėje medicinoje, tiek apie ateities potencialą ir tyrimų stadiją, tiek apie panaudojimo tikimybę bei finansinius aspektus. Atviras pokalbis su gydytojais gali padėti priimti labiausiai pagrįstą sprendimą jūsų šeimai.