Linos pilvukui 16 savaičių: svoris peržengė viršutinę ribą
Praeitą mėnesį pristatėme mūsų redakcijos nėštukę Liną, kuri pilvelį augins kartu su mumis. Lina kantriai laukė Šv.Velykų, kad galėtų apie džiugią naujieną pranešti būsimiems seneliams. Planavo jiems įteikti velykinius kiaušinius su nupieštomis akytėmis, ausytėmis ir kepurėlėmis, simbolizuojančiomis gimsiantį vaikelį. Tačiau viskas pasisuko kiek paprasčiau. Nėštukės vyras prie šventinio stalo tarė tostą, pridurdamas „už būsimus senelius!” „Aš jau sėdžiu pamėlynavusi, kaip gi jie sureaguos…” – prisipažįsta Lina. Ir žinote ką? Reakcija buvo santūri, niekas nenustebo, visi to jau tikėjosi… 🙂 Matyt, esame įpratę, kad po vestuvių laukia vaikelio gimimas, ir negali būti kitaip 🙂
Atskleisim paslaptį, kad bene didžiausias mūsų būsimos mamytės baubas yra svoris: „Kadangi mano dabartinis svoris peržengė viršutinę ribą apie 300 gr…” – pradeda pasakojimą Lina. Nusišypsome…
„… taip taip, vyras irgi iš manęs juokiasi dėl tų kelių šimtų gramų, nujaučiu kiti žmonės irgi su šypsena į tai žiūri. Bet jei paskaičiuoti, kad kas dvi savaites po 300 gramų priaugsiu, tai jau susidaro nemažas viršsvoris, todėl reikia susiimti! Anksčiau naktį leisdavau sau suvalgyti rupios duonos riekelę, bet dabar to jau nebedarau, o ir tokio alkio naktimis nebejaučiu. Anksčiau darbe užkandžiaudavau riešutais, dabar stengiuosi geriau suvalgyti obuolį ar kriaušę, nes riešutai, kad ir kokie bebūtų naudingi, visgi turi nemažai kalorijų. Stengiuosi valgyti daugiau daržovių pusryčiams, pietums ir vakarienei (bet vakarienės metu yra sunkiausia sveikai maitintis :)). Taip pat ant sumuštinio vietoje majonezo nusipirkau varškės užtepėlių, veganiško majonezo, visi šie produktai turi 3 kartus mažiau kalorijų nei įprastas ir anksčiau mano naudotas majonezas.
Džiaugiuosi, kad bent jau neturiu potraukio saldumynams. Bet užtat labai traukia nesveikas maistas: čipsai, burgeriai, picos, kola ir pan. Šio nesveiko maisto stengiuosi vengti arba gaminu burgerius ir picas namie, juk vis kažkiek sveikiau 🙂 Nepasakyčiau, kad mitybos įpročiai, t.y. porcijų dydis ir racionas, labai pasikeitė nėštumo metu, todėl vis dar nesuprantu, kodėl anksčiau valgant tą patį svoris būdavo stabilus, o štai dabar jau ir normą viršiju… Tuštinuosi normaliai.
Taip pat nenukrypstu nuo dar prieš nėštumą užsibrėžto tikslo į darbą vaikščioti pėsčiomis (atgal namo važiuoju visuomeniniu transportu), tai apie 80 km per mėnesį pėsčiomis irgi degina šiek tiek kalorijų, labai tikiuosi ateity neviršysiu svorio normų”.
Teiraujamės, ar pastebėjo besikeičiančias kūno formas?
Aha, jau pradėjo matytis pilvukas 🙂 Dar pavyksta jį užmaskuoti drabužiais, ypač švarkelis gelbsti, tai darbe dar nedaug kas žino mano naujienas. Kažkaip nedrąsu imti ir rodytis visu gražumu taip iškart, todėl stengiuosi nedėvėti labai pilvuką išryškinančių drabužių. Mažylio judesiukų dar nejaučiu, bet labai labai laukiu, kada pajusiu. Nors skaičiau, kad gali tekti dar ir mėnesį palaukti…
Kokios nuojautos – mergaitė ar berniukas?
Vyras galvojo, kad mergaitė, kol nepasakiau jam gydytojos pirminio spėjimo. Bet aš kažkaip jaučiu, kad berniukas. Žinoma, galiu ir klysti, bet laikas parodys kaip ten bus. Kitą savaitę turėtumė sužinoti tikslų atsakymą. Kad ir kaip bebūtų, džiaugsimės tiek berniuku, tiek ir mergaite.
TAIP PAT SKAITYKITE:
16 nėštumo savaitė
Vaisiaus matmenys
Ar jau ruoši kraitelį?
Domimės vežimėliais, žinau tik tiek, kad noriu kuo lengvesnio, nedidelio ir kad rėmas patogiai susilankstytų. Banke sukūriau taupomąjį indėlį, į kurį kas mėnesį pervedam pinigėlius, skirtus mažylio kraiteliui 🙂 Bus šaunu, jei atėjus laikui nereiks sukti galvos dėl finansų paskirstymo. Įvairiais drabužėliais ir kitais reikmenim dar nesidomėjau, bet tam dar bus laiko.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kokį vežimėlį rinktis?
Ar įamžini nuotraukėlėmis pilvelio augimą?
Kad ir kaip gražu internete pažiūrėti nėštukių foto albumus, bet pačiai kažkaip širdis nelinksta fotografuotis ir viskas. Nenoriu to daryti per prievartą. Ketinu nusifotografuoti su diiiideliu pilveliu ir turėsiu atminimą, o galbūt prieš gimimą ir profesionalią fotosesiją sugalvosiu, žiūrėsim 🙂 Laikausi nuomonės, kad geriau jau nedaug, bet profesionalių nuotraukų, nei daugybė buitinių, meninės vertės neturinčių fotografijų, todėl visus atsiminimus laikau tiesiog savo širdyje.
