Kūdikėlis nusprendė negimti

Kai viskas gyvenime vyksta tarsi pagal planą – santykiai, vestuvės, kelionės, planai kurti šeimą – atrodo, kad taip bus visada. Laukiantis vaikelio, pasaulis įgauna kitokią prasmę: kiekviena diena tampa svarbi, kupina švelnių prisilietimų prie pilvuko, vilties, meilės, skaitymo apie vaisiaus vystymąsi ir žingsnis po žingsnio augančio ryšio su dar negimusiu kūdikiu.

Planuotas nėštumas dažnai lydimas didžiulio džiaugsmo, ypatingo dėmesio mitybai, savijautai, pasiruošimo mažylio atėjimui. Įprasta manyti, kad jei viskas gerai, jei jaučiamės puikiai, jei nėštumas laukiamas – viskas bus taip, kaip svajojome.

Tačiau gyvenimas ne visada pasiduoda planams. Nėštumo viduryje – pačiame džiaugsmo pakilime – kraujo dėmė gali tapti pirmu ženklu, kad kažkas ne taip. Net jei vėliau viskas, regis, aprimsta, net jei fizinė savijauta normali, širdyje ima kauptis nerimas. Ligoninėje, tarp tyrimų, laukimo ir nežinomybės, tenka laukti atsakymų, kuriems nesame pasiruošę.

Persileidimas – tai žodis, kurio niekas nenori girdėti. Tai skausmas, kuris persmelkia visą kūną ir sielą. Tai netektis, kurios dažnai nemato aplinkiniai, bet ji – tikra. Tai griūvantys planai, klausimai be atsakymų, kaltės jausmas, liūdesys ir tylus gedulas.

Netekties akimirkomis dažnai apima kaltė: „Galėjau kažką padaryti? Gal reikėjo labiau pasirūpinti savimi?“ Tačiau persileidimas dažnai įvyksta dėl priežasčių, kurių negalime nei numatyti, nei pakeisti.

Ką svarbu žinoti apie persileidimą?

Persileidimas – tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius dar nesveria 500 g ir negali išgyventi už gimdos ribų.

Dažniausios priežastys:

• chromosominiai pakitimai (dėl kurių nėštumas natūraliai nutrūksta);

• gimdos struktūros anomalijos (pvz., sąaugos, miomos);

• moters lėtinės ligos (endokrininės, širdies, inkstų, autoimuninės);

• infekcijos (pvz., lytiniu keliu plintančios, gripas, citomegalo virusas);

• kraujo grupės nesuderinamumas;

• gimdos kaklelio nepakankamumas;

• nepalanki aplinka (stresas, žalingi įpročiai, nevisavertė mityba, aplinkos toksinai).

Simptomai, kuriuos svarbu atpažinti:

• skausmai pilvo apačioje, ypač jei panašūs į sąrėmius;

• kraujingos arba rudos išskyros iš makšties;

• su krauju pasišalinantys audinių fragmentai;

• sumažėję nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas ir kt.).

Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Tai vadinama „nėštumo nesivystymu“. Gali pasireikšti tamsiomis išskyromis, pieno gamyba krūtyse, neigiamu nėštumo testu. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus – užsitęsęs negyvo vaisiaus buvimas gimdoje gali sukelti sunkių komplikacijų.

Ką gali padėti išgyvenant netektį?

• Leisti sau jausti – gedėti, verkti, jausti pyktį, liūdesį ar kaltę. Visi jausmai yra natūralūs.

• Kalbėti – su artimaisiais, su psichologu, su kitu žmogumi, kuris išgyveno panašią patirtį.

• Ieškoti atsakymų – persileidimų priežastys ne visada žinomos, bet informaciją galima rasti patikimuose šaltiniuose, pasikonsultuoti su medikais.

• Nesigėdyti – persileidimas dažnas (iki 20 % visų nėštumų), tačiau dažnai vis dar apipintas stigma. Jūs nesate viena.

Tikėjimas ir viltis

Po persileidimo gali prireikti laiko tiek fiziniam, tiek emociniam atsistatymui. Tai laikotarpis, kai svarbu būti švelniems sau, skirti laiko atsigauti. Daugeliui moterų pavyksta pastoti ir susilaukti sveikų kūdikių vėliau.

Tylioji motinystės netektis palieka gilią žymę širdyje. Bet net ir ši skaudi patirtis gali sustiprinti, išmokyti priimti ir pažinti save naujai. Viltis sugrįžta. Ir kiekvienas vaikas – laukiamas ar jau išėjęs – lieka mūsų istorijos dalimi.