Kaip aš LAUKIAU savojo nėštumo!
Mes su vyru, kaip ir daugelis susituokėme iš meilės. Sutarėme, kad metus pagyvensime „dėl savęs“, VAIKŲ neplanuosime. Po metų abu jau buvome pasiruošę tėvystei ir kibome prie darbo😊
1 – 6 mėnesiai
Aš rami, juk esu akušerė ir puikiai žinau, kad nepastoti pirmus metus yra norma.
6 – 12 mėnesiai
Skaičiuoju vaisingas dienas, matuoju bazinę kūno temperatūrą, stebiu gimdos kaklelio gleives, sąžiningai gaudau ovuliacijas ir kaskart viliuosi, kad menstruacijos neateis. O jos vis ateina. Pradedu jausti nemalonią įtampą viduje, tačiau vyrui nieko nesakau, juk pati jam įkaliau į galvą, kad nepastoti pirmus metus yra normalu. Visgi paprašau jo nesilankyti pirtyje, tai jo laaabai mėgstamas užsiėmimas. Jis sutinka, turbūt tą nemalonią įtampa ir jis jaučia.
12 – 24 mėnesiai
Išsitiria vyras, spermos kokybė – PUIKI. Mano ovuliacijos kaip laikrodukas. Mes abu sveiki, tačiau pastoti nepavyksta. O kur dar giminės ir artimieji su: jums jau laikas, tai kada bus vaikas, gal gana jau mėgautis vienas kitu, tavo amžius jau ne tas ir t.t. Tai toks negeras jausmas girdėti šiuos žodžius, kai norisi šaukti ATSTOKIT, man ir taip skaudu, tačiau galiu tik linksėti, arba sakyti bus, bus. Ir dar prisideda tie kurie žino, apie tai kaip norime vaikelio, vis patardami, tu atsipalaiduok ir pastosi. Kaskart išgirdus šitą patarimą mane lyg nukrėsdavo elektra. KAIP, KAIP, KAIP atsipalaiduoti? Mes juk ir į poilsines keliones važiavome, SPA centrus, organizuodavome romantiškus vakarus ir tikrai atsipalaiduodavome, bet rezultato tai nėra, kur mano vaikelis?
24 – 36 mėnesiai
Į galvą lenda keisti klausimai ir mintys, kodėl mums, ką ne taip padarėme? Atrodė, kad netgi santykiai su vyru pašlijo. VISKAS. Turiu kažką daryti. Ateinu pas savo ginekologę, sakau gal jau darom IUI (intrauterininė inseminacija), jei nepavyks tada darysim IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje). Gydytoja man pataria pradėti nuo laparoskopijos (kiaušintakių prapūtimas). Pasiūlo šios procedūros datą, tačiau man ji netinka. Išpuola budėjimas ir kitą dieną turiu susitikimą su grafikos dizaineriu, mano būsimų tėvelių mokyklėlės logotipo kūrėju. Taigi, pasirenku tolimesnę datą. Taip užsisuku su tuo mokyklėlės kūrimu, kad vos neužmirštu apie laparoskopiją!
Operacijos rytą, nusprendžiu pasidaryti nėštumo testą. Pasidarau ir pamatau II, dvi juosteles. Pakartoju dar gal kokius 5 testus ir visi TEIGIAMI. Negaliu patikėti, žiūriu į testus ir atrodo, kad gražesnio dalyko niekada nebuvau mačiusi. Bijau džiaugtis, širdis plaka kaip pašėlusi, visa atrodo virpu. Tada ateina mintis: jei bučiau pasirinkusi tą ankstesnę datą arba nepasidariusi nėštumo testo, mano kruopytę būtų tiesiog „išpūtę“. Susiimu ir paskambinu gydytojai:
-neatvyksiu, aš LAUKIUOSI!!!
Štai koks mano kelias link išsvajoto nėštumo. Pasidalinkite ir jus savo ilgais ar trumpais keliais link II.
