Cezario pjūvis (gydytojų dar vadinamas tiesiog „sekcija“) – tai operacija, kurios metu vaisius išimamas, atvėrus priekinę pilvo sieną ir gimdą. Moteriai gali būti atliekamas planinis cezario pjūvis arba skubus.

Planinė operacija numatoma esant indikacijoms:

• gimdyvė jau yra turėjusi cezario pjūvį,
• netaisyklinga vaisiaus padėtis,
• gimdymo takų anomalijos (augliai, pertvaros, gimdos kaklelio atrezija, stenozė ar kitos),
• vaisiaus galvos ir dubens neatitikimas (būtinas objektyvus vaisiaus galvos ir dubens matmenų nustatymas),
• pavojinga vaisiaus būklė ir kt. indikacijos.

Per pastaruosius metus pasaulyje cezario pjūvio operacijų skaičius sparčiai didėja. Yra šalių, kuriose moteriai leidžiama rinktis – gimdyti natūraliai ar operaciniu būdu, – tačiau Lietuvoje tokios pasirinkimo galimybės nėra, cezario pjūvis negali būti atliekamas gimdyvės noru.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Pinigai po komplikuoto gimdymo ar cezario pjūvio
Gimdymas: kas vyks su tavo kūnu?

Kartais natūralus gimdymas užbaigiamas sekcija. Skubi operacija reikalinga, jeigu:

• gimdyvei gresia gimdos plyšimas,
• yra neprogresuojantis gimdymas,
• nesėkmingas gimdymo sužadinimas,
• pasireiškia vaisiaus hipoksija,
• smarkus kraujavimas,
• hipertenzija ar kt. indikacijos.

Nuskausminimas

Atliekant cezario pjūvį, nėščiajai taikomas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, t.y. suleidžiamas anestetikas tarp dviejų slankstelių apatinėje stuburo dalyje. Moteris visiškai nejaučia pilvo zonos, nejautrios tampa ir kojos. Įvedamas šlapimo kateteris. Šis nuskausminimo būdas sukelia kraujospūdžio kritimą, todėl gydytojai nuolatos stebi vaisiaus širdies veiklą elektroniniu monitoriumi.

Epidūras. Vaistas suleidžiamas ne į stuburą, kaip dažnai manoma, bet į tarpslankstelinį tarpą, į patį nugaros smegenų kanalą tarp kaulinės dalies ir kietojo dangalo. Procedūra visiškai neskausminga. Jūs išliekate budri ir viską stebite bei girdite

Itin skubios operacijos atliekamos sukėlus bendrąją nejautrą. Bendroji nejautra – tai dirbtinai sukeltas grįžtamasis centrinės nervų sistemos slopinimas. Slopinantis vaistas – anestetikas – gali būti skiriamas per kvėpavimo kaukę arba leidžiamas į kraują pro specialiai įvestą intraveninį kateterį. Pasibaigus operacijai anesteziologas nutraukia anestetiko tiekimą, ir pacientė pabunda.

Bendroji nejautra. Gali būti sukeliama per kvėpavimo kaukę, panašią į deguonies, arba anestetikas leidžiamas į kraują specialiai įvestu intraveniniu kateteriu. Jūs užmiegate

Operacija

Paprastai daromas skersinis pjūvis apatiniame gimdos segmente (virš gaktos). Pjūvis atliekamas taip žemai, kad vėliau randas pasislepia po kelnaitėmis ir nesukelia estetinių problemų. Retais atvejais atliekamas vertikalus pjūvis (nuo bambos iki gaktos), pavyzdžiui, jeigu vaisius labai neišnešiotas, ypač esant sėdynės ar placentos pirmeigai, arba skersa stambaus vaisiaus padėtis. Taip pat, jeigu moteris turi miomų apatiniame gimdos segmente, daug sąąugų aplink šlapimo pūslę po ankstesnių operacijų, gimdos kaklelio vėžį ar pan.

Sugijęs cezario pjūvio randas. Pjūvis atliekamas taip žemai, kad vėliau randas pasislepia po kelnaitėmis ir nesukelia estetinių problemų

Operacijos metu atveriama pilvo ertmė. Apatinio gimdos segmento žemutinė dalis įpjaunama skersai, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Operaciją atliekantis gydytojas į gimdos ertmę įkiša ranką ir už galvytės, sėdynės arba kojyčių ištraukia vaisių. Iš naujagimio nosytės ir burnytės išsiurbiamos gleivės bei gemalinių vandenų likučiai. Virkštelė perspaudžiama spaustukais ir perkerpama. Ištraukiama placenta su dangalais, gimdos vidinių sienelių vientisumas patikrinamas ranka. Gimdos pjūvis susiuvamas tirpiais siūlais. Iš pilvo ertmės išvalomas kraujas, krešuliai, ten patekę vaisiaus vandenys. Pilvo siena pasluoksniui užsiuvama.

Cezario operacijos eiga. Jeigu gimdyvė ir kūdikis sveiki, ištraukus naujagimį iš gimdos ertmės, jis nedelsiant uždedamas mamai ant krūtinės

Po operacijos

Po operacijos moteris perkeliama į intensyvios terapijos skyrių. Čia stebimas pacientės arterinis kraujospūdis, pulsas, vertinama jos bendra savijauta, sąmonė, kvėpavimas. Pirmąsias 4-5 val. ji turi gulėti ant nugaros, gali judėti (lenkti rankas ir kojas), gerti. Moteris šlapinasi per kateterį, įvestą į šlapimo pūslę. Praėjus kelioms valandoms, jei nėra komplikacijų, mamai atnešamas maitinti naujagimis.

Po cezario operacijos. Moteris kurį laiką stebima intesyviosios priežiūros skyriuje, vėliau perkeliama į gimdyvių skyrių

Stabilios būklės ir visiškai atsigavusi po narkozės moteris tolesniam gydymui perkeliama į palatą. Kartu su ja būna ir kūdikis. Keletą dienų būna gausios kraujingos išskyros, vadinamos lochijomis. Maitinant naujagimį, susitraukinėja gimda, tai sukelia nežymų pilvo skausmą. Pirmą parą po operacijos visi vaistai yra tik leidžiami (injekcijomis į veną, į raumenis), o ne geriami.

Kad nekiltų pooperacinių komplikacijų ir greičiau gytų žaizdos, rekomenduojama kuo greičiau sėstis, stotis, pradėti vaikščioti, pakankamai judėti. Antrą dieną pašalinamas kateteris iš šlapimo pūslės, moteris turi pati nueiti į tualetą ir pasišlapinti, o per tris dienas po operacijos – pasituštinti. Palaipsniui pereinama prie normalaus maisto, užtikrinančio gerą žarnyno veiklą. Pageidautina, kad motina pati maitintų vaikutį (tada greičiau susitraukia gimda, pasišalina kraujingos išskyros iš gimdymo takų, atsiranda ir gaminasi daugiau pieno).

Siūlai iš žaizdos pašalinami 5-6 dieną po operacijos. Jei mama ir naujagimis gerai jaučiasi, 5-6 dieną po operacijos jie abu išleidžiami iš ligoninės į namus. Toliau vaikelį globoja pediatras ar šeimos gydytojas, o mamos sveikata rūpinasi gydytojas akušeris ginekologas ir akušerė. Moteris būtinai turi ateiti pasitikrinti praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, o jei yra kokių nors neaiškumų ar problemų – ir anksčiau.

Kviečiame į pasiruošimo tėvystei mokymus