Vaikų peršalimas: mušti temperatūrą ar ne?

Grėsmingi perspėjimai dėl gripo ir jo komplikacijų rimtumo kelia baimę visiems, ypač tėvams, tačiau svarbiausias ginklas – ne imbieras ir medus, bet žinios. Kaip atskirti gripą nuo peršalimo, kaip padėti sergančiam mažyliui, kada būtina apsilankyti pas gydytoją – svarbiausi klausimai, kylantys slaugant negaluojantį vaikelį.

Peršalimas – dažniausia ikimokyklinukų liga, šaltuoju metų periodu (rugsėjį – balandį) pasireiškianti net 6–8 kartus, vidutiniškai besitęsianti 2 savaites. Šio susirgimo priežastis – virusai (rinorinovirusai, enterovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai, adenovirusai), sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklų ir ryklės) infekciją. Bakterijų sukeltų susirgimų simptomai panašūs, tačiau šių mikrobų charakteristika visai kitokia nei virusų. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, būtina atpažinti ligos sukėlėją – virusą ar bakteriją. Tuomet bus galima paskirti tinkamą gydymą. Antibiotikai skiriami bakterijoms naikinti, o virusiniams susirgimams gydyti netinka.

Virusinės ligos nuo bakterinių atpažįstamos sergantįjį apžiūrint gydytojui ir pagal ligos simptomus. Peršalimas pasižymi lengvesne ligos eiga ir dažnai praeina savaime. Bakterijų sukeltas susirgimas (plaučių, tonzilių uždegimas) pasižymi stipresniais simptomais (aukšta temperatūra, stipriu kosuliu, limfmazgių padidėjimu, pūlingu apnašu ant tonzilių) ir, tikėtina, savaime nepraeis, prireiks gydymo antibiotikais. Paprastas peršalimas, nusilpus mažylio imuninei sistemai ar netinkamai jį gydant, gali įsisiautėti ir komplikuotis bakteriniu susirgimu.
“Antibiotikai skiriami bakterijoms naikinti, o virusiniams susirgimams gydyti netinka.”

Nereikėtų peršalimo painioti su gripu. Gripas taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kitas virusas (gripo, paragripo). Ši liga, priešingai nei peršalimas, prasideda staiga: vargina itin didelis silpnumas, mažylis gali skųstis rankų ar kojų, galvos skausmu, kūną alina stiprus karščiavimas, sausas kosulys, o sloga dažnai atsiranda vėliau – antrą ar trečią susirgimo parą.

Vaikų peršalimo simptomai panašūs į suaugusiųjų: karščiavimas (dažniausiai iki 38^OC), sloga, nosies užburkimas, čiaudulys, kosulys, žiočių lankų paraudimas, gerklės skausmas. Tačiau jie skiriasi savo išraiškos stiprumu ypač kūdikiams dėl anatominių ir fiziologinių kvėpavimo organų skirtumų, lyginant su suaugusiaisiais. Vaikų viršutinių kvėpavimo takų gleivinė labai puri, joje daug kraujagyslių, uždegimo metu ji stipriai paburksta, kvėpavimas tampa apsunkintas, o fiziologiškai didelis liežuvis, spaudžiantis antgerklį, neleidžia kvėpuoti pro burną, tampa sudėtinga žįsti, blogėja bendra savijauta. Nosies sekretas dažniausiai nuryjamas, todėl gali prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Taigi, iš pirmo žvilgsnio paprasta sloga kūdikiams ir tėvams tampa tikru išbandymu.

Daugiau apie dažniausias mūsų mažylių ligas skaitykite leidinyje „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas”.

Vaikų peršalimo simptomai stipriausi būna antrąją-trečiąją ligos dieną, išnyksta palaipsniui per 10-14 dienų (paaugliams per 7 dienas), tačiau kosulys gali išlikti net iki 3-4 savaičių. Jei vaikas, sergantis peršalimu, nesveiksta ir jo būklė blogėja, būtina papildomai konsultuotis su gydytoju, gal būt atlikti tyrimus. Tokiu atveju tikėtina, jog prasidėjo komplikacijos ir reikės keisti ar papildyti gydymą.

Peršalimo simptomų gydymas

Nosies užgulimas, sloga gydomi ir lengvinami nosies plovimu fiziologiniu tirpalu, nepiktnaudžiaujant stipriu (hipertoniniu) jūros vandeniu, sekreto ištraukimu arba išpučiant (vyresniems). Įvairūs purškalai, lengvinantys kvėpavimą (dar vadinami dekongestantais), iki 6 metų neskiriami, iki 12 metų amžiaus nepatartini vartoti. Kūdikiams galima švelniai pakelti galvūgalį, paguldyti ant šono. Labai svarbi ir kambarių oro temperatūra bei drėgmė: karštis plečia kraujagysles, o tai dar labiau didina nosies užburkimą. Drėgmė palaiko optimalią nosies terpę ir padeda pasišalinti susikaupusiam sekretui, slopina virusų plitimą. Susirgus būtina vėdinti kambarius: taip virusai išvaikomi, o kambarių oras sudrėkinamas ir atvėsinamas.

“Kosulys padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų, todėl nevertėtų skubėti jo slopinti vaistais.”

Kosulys padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų, todėl nevertėtų skubėti jo slopinti vaistais (jei gydytojas, įvertinęs situaciją, nepatars kitaip). Gerklėje jaučiamą dirginimą bei skausmą sušvelnina arbata ir šilti skysčiai. Sergant peršalimu jie būtini, nes skystina nosies sekretą. Sergantiems ir blogai besijaučiantiems vaikams sunku įsiūlyti gėrimus, tad tenka pasitelkti fantaziją, žaidimus, paieškoti įdomaus puodelio ar stiklinės, šiaudelio. Žindomus kūdikius būtina ir toliau žindyti. Skysčių netekimas mažiems vaikams yra daug pavojingesnis nei suaugusiesiems. Jei vaikas atsisako gerti ar žįsti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gleives skystinantys vaistai, dar vadinami mukolitikais (pavyzdžiui visiems žinomas ACC) nėra leistini vaikams iki 6 metų ir nerekomenduojami iki 12 metų. Nealergiškiemies vaikams nuo vienerių metų galima nuo pusės iki vieno arbatinio šaukštelio medaus galima ištirpinti šiltame gėrime arba duoti paskanauti tiesiai nuo šaukštelio. Tai ypač tinka vakare erzinančiam kosuliui nuslopinti. Įvairios pastilės, malšinančios gerklės skausmą, tinka tik nuo 6 metų, o purškalai į gerklę – nuo 2,5 metų amžiaus.

Karščiavimas

Dar vienas svarbus ir nerimą keliantis simptomas – karščiavimas. Tai kūno temperatūros pakilimas daugiau nei 38^oC (kūdikiams iki 3 mėn.), 38,1 ^oC (3-36 mėn. vaikų) ir 38,4 ^oC (vaikų nuo 3 m.). Karščiavimas nėra liga, bet rodo, kad į organizmą pateko virusas ar bakterija ir sukėlė infekciją, kurią reikia gydyti.

Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada – nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atminkite! Nedelsiant turite vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis karščiuoja daugiau nei 38 ^oC, 3-6 mėnesių – daugiau kaip 39 ^oC. Taip pat svarbu žinoti, jog iki gydytojo apžiūros vaistų nuo karščiavimo negalima duoti vaikams iki 6 mėnesių.

Skubios gydytojo apžiūros reikia, jei:

• Kūdikis karščiuoja ilgiau nei 3 paras
• Jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis karščiuoja daugiau nei 38^OC
• Bet kokio amžiaus vaikas karščiuoja daugiau nei 40^OC
• Vaikas tapo mieguistas arba irzlus, nenuraminamas
• Pamėlo lūpos, nagai, liežuvis
• Didysis momenėlis (minkštoji vieta naujagimio ar kūdikio viršugalvyje) atrodo išsipūtęs ar įdubęs
• Labai stiprus pilvo, galvos skausmas
• Odoje atsirado (kartu su liga) raudonas bėrimas, panašus į smulkius nubrozdinimus
• Pasunkėjo kvėpavimas
• Vaikas atsisako gerti ar negali gerti dėl sunkios būklės
• Yra papildomų ligų (širdies ydos, plaučių ligos)

Kaip „mušti” temperatūrą?

Vaikų karščiavimui malšinti yra skiriami paracetamolis ir / ar ibuprofenas. Paracetamolis malšina karščiavimą ir skausmą (gerklės, galvos, ausų). Jis parduodamas žvakučių, tablečių ar sirupo forma. Šis vaistas pradeda veikti per 30-60 min., o nustoja – po 6 val. Ibuprofenas mažina karščiavimą, skausmą ir uždegimą. Šis vaistas rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus. Ibuprofeno poveikio reikia tikėtis per 60 min., o trukmės – iki 5-6 val. Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti! Taip pat jie nėra skiriami vienu metu. Antibiotikai negydo paties karščiavimo ir, kaip jau minėta, yra skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti. Jei mažylį gydantis gydytojas įsitikins, jog kūno temperatūra pakilo dėl tam tikros bakterinės infekcijos, tikrai paskirs gydymą antibiotikais.

Karščiavimo varginamam vaikui galima padėti ir kitomis priemonėmis. Karščiavimo metu netenkama daug skysčių, todėl pakilus kūno temperatūrai, vaikui dažnai siūlykite atsigerti (vandens, arbatos), taip atstatant organizmo vandens atsargas ir padedant jam kovoti su ligos sukėlėjais. Natūralu, jog kūnui mobilizavus visas jėgas virusams ar bakterijoms sunaikinimui, energija kitiems procesams sąlyginai sumažėja. Todėl karščiuojant norisi gulėti, dingsta apetitas. Neverskite vaikų valgyti per jėgą: gulint lovoje ir ilsintis reikia mažiau kalorijų nei įprastai, pakaks ir saldžių arbatų ar saldinto vandens – gliukozės šaltinio, o kūdikiams – mamos pieno ar adaptuoto mišinio. Karščiavimui slopstant ir savijautai gerėjant, pradėkite vaiką maitinti lengvai pasisavinamu maistu: buljonu, saldžia želė. Leiskite mažyliui ilsėtis ir miegoti tiek, kiek norisi. Savijautai pagerėjus tinkamai apsirenkite ir leiskite pasivaikščioti po šiltus namus, ramiai pažaisti ar paskaityti.

Įvairios fizinės priemonės karščiavimui mažinti nėra rekomenduojamos. Jei vaikas nepatiria diskomforto, o jo rankos ir kojos yra neatvėsusios, įprastos spalvos, galima odą sudrėkinti drėgna šluoste, suvilgyta apie 30^oC vandeniu. Labai svarbu atminti, jog tirpalas su alkoholiu yra nevartotinas: įtrintas į odą, jis patenka į kraują ir žaloja organizmą!