Vaikas saulėje: kaip tinkamai pasiruošti?

Vasara, be abejonės, neįsivaizduojama be linksmybių gamtoje ir… saulėje. Mažuosius, taip mėgstančius jos spinduliuose maudytis, būtina tinkamai apsaugoti, jog saulė teiktų naudą, o suplanuotų atostogų neapkartintų jokios sveikatos bėdos.

Vaikų oda – kitokia

Žmogaus oda – tai didžiausias kūno organas, atliekantis svarbias apsaugines, temperatūros reguliavimo, imunines, jutimų, vandens pasisavinimo funkcijas. Ji sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, tikrosios odos (dermos) ir poodžio. Epidermis kaip skydas saugoja nuo cheminių medžiagų, fizinio poveikio. Šiame sluoksnyje esančios ląstelės nuolat atsinaujina. Jame taip pat yra ir specialiųjų – gaminančių pigmentą melaniną, išsiskiriantį veikiant saulei. Žmogaus oda dėl šio proceso paruduoja, ir taip tampa apsaugota nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių.

Pastebėta, jog mažylių oda skiriasi nuo suaugusiųjų savo nebrandumu. Įrodyta, jog net ir sveikų vaikų odos apsauginės funkcijos tampa panašios į vyresniųjų tik po pirmųjų gyvenimo metų. Jų epidermis, išorinis odos sluoksnis, yra plonesnis, todėl jautresnis, ne toks atsparus išorės poveikiui. Jame yra ir mažiau pigmento melanino, todėl apsauga nuo saulės UV spindulių – nepilnavertė. Kūdikiai dėl plonesnės odos taip pat lengviau pasisavina, bet ir netenka vandens, o menkesnis poodyje esantis riebalų kiekis padeda greičiau į kraujotaką prasiskverbti įvairioms cheminėms medžiagoms, kurias nebrandžios kepenys sunkiau apdoroja ir neutralizuoja. Akivaizdu, jog ant tokios jautrios odos tepamas priemones būtina kruopščiai parinkti.

Saulės poveikis žmogui

Saulė spinduliuoja trijų rūšių spindulius: UVA, UVB ir UVC. Žemės paviršių pasiekiantys UVA ir UVB turi stiprų, įrodytą poveikį žmogaus kūnui. UVA spindulių šviesa sukelia priešlaikinį odos senėjimą – raukšlių formavimąsi ir odos suglebimą. Jie taip pat slopina odos imuninės sistemos veiklą bei įjautrina odą UVB spinduliams. Pastarieji žmogaus odą veikia dar agresyviau ir nuožmiau, sukeldami rimtus genetinės (DNR) medžiagos pažeidimus, dėl kurių odos ląstelės tarsi „pameta protą“: praranda gebėjimą kontroliuoti savo augimą ir dalijimąsi, pasikeičia jų struktūra. Dėl šių pakitimų pradeda formuotis piktybinės odos ligos – bazalioma, plokščialąstelinė karcinoma, melanoma. Jų ryšys su UV spinduliuote yra įrodytas ir neabejotinas. Įdomu ir tai, jog šis žalingas saulės poveikis neišnyksta, o net ir  sumuojasi po kiekvienos vasaros.

Juk rusvos odos mažylis ar suaugęs tarsi atrodo sveikesnis ir gyvybingesnis už išblyškėlį, tačiau taip galvoti – klaidinga. Nepaisant vis garsiau platinamos žinios apie UV spinduliuotės sukeliamas piktybines odos ligas, visuomenėje vis dar išlieka gajus įdegusio žmogaus įvaizdis. Juk rusvos odos mažylis ar suaugęs tarsi atrodo sveikesnis ir gyvybingesnis už išblyškėlį, tačiau taip galvoti – klaidinga. Žinant, kaip saulė veikia nebrandžią ir nesugebančią tinkamai apsisaugoti vaikų odą, reikalinga ją tinkamai apsaugoti nuo pat pirmosios gyvenimo vasaros.

Į saulę – pasiruošus

Tinkamai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio nėra sudėtinga, tereikia žinoti keletą svarbių taisyklių. Visų pirma, reikėtų suprasti, jog vidudienį (nuo 10 val. iki 15 val.) , saulei plieskiant visu pajėgumu, žaidimus ir darbus reikėtų perkelti į pavėsį arba kambarį. Tai puikus laikas pailsėti, papietauti, prigulti popiečio poguliui. Kūdikiams iki 6 mėnesių saulės šviesa yra išvis nerekomenduojama. Labai svarbi ir tinkama apranga. Nuo saulės spindulių mažylių odelę apsaugos ilgarankoviai marškinėliai bei kelnytės, dengiančios pakinklius. Natūralaus pluošto, šviesūs, laisvi drabužiai taip pat padės odai kvėpuoti ir saugos nuo perkaitimo. Galvą būtina paslėpti po plačiabryle skrybėle ar kepuraite, o akis – akiniais nuo saulės. Jų ieškoti reikėtų vaistinėse ar optikos salonuose, nes tik čia parduodami jie yra sertifikuoti, patikimi. Ant jų rėmelio ieškokite žymėjimo UV 400 ar 380 arba CE. Akinukai neturėtų spausti arba, atvirkščiai, kristi nuo nosytės: žvilgsnis turėtų būti nukreiptas per patį lęšių centrą.  Atminkite, jog subraižyti akiniai, deja, praleidžia UV spindulius, ir yra netinkami naudoti. Ne mažiau svarbus ir reikalingas yra apsauginis kremas. Jis mažylio odai turėtų būti draugiškas ir tinkamas.

Apsauginio kremo nuo saulės paieškos – kaip?

Pirmasis apsauginis kremas buvo sukurtas ne taip ir seniai – 1960 metais. Naujieji kremai stipriai skiriasi nuo savo pirmtako – yra atsparūs vandens poveikiui, padeda apsisaugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių. Svarbu, jog ne visi apsauginiai kremai nuo saulės yra vienodi, todėl prieš išsiruošiant jų pirkti, būtina žinoti keletą svarbių dalykų.

Pagal tai, kas sudaro apsauginių kremų nuo saulės pagrindą, jie yra skirstomi į organinius ir neorganinius. Pastarųjų veikimas yra pagrįstas neorganinių junginių (cinko oksido, titaniumo dioksido) veikimu: užtepti ant odos, jie į ją neįsigeria, pasilikdami jos paviršiuje ir atspindėdami saulę bei išsklaidydami UV spindulius. Organiniai filtrai, priešingai, įsigeria į gilesnius odos sluoksnius, sugeria UV spindulius ir paverčia juos nepavojinga energija. Apsauginiai kremai taip pat gali būti „plataus spektro“ – apsaugantys nuo UVA ir UVB spindulių. Kitas juos apibūdinantis požymis – apsauginis saulės faktorius, vadinamasis SPF, kuris parodo kremo gebėjimą apsaugoti odą nuo UVB spindulių, pvz.: jei apsauginio kremo nuo saulės SPF yra lygus 15, saule juo išsitepus galima džiaugtis 15 kartų ilgiau nei to nepadarius.

Mažiesiems specialistai rekomenduoja neorganius filtrus nuo saulės, kurie apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių, neįsigerdami į odą, todėl tokie kremai, deja, palieka ant odos baltą plėvelę. Ant etiketės besipuikuojantis užrašas „vaikiškas“ ar „baby“ dar neužtikrina apsauginio kremo tinkamumo patiems mažiausiems, todėl būtina įdėmiai skaityti jų etiketes ir ieškoti veikliųjų medžiagų. Vaikams skirtuose kremuose neturėtų būti vitamino A (retinilio palmitato), parabenų, kvapiųjų medžiagų, PABA (para-aminobenzoininės rūgšties), aliuminio, oxybenzono.

Kuo didesnis SPF, tuo didesnė apsauginio kremo pagrindą sudarančios cheminės medžiagos koncentracija. Žinant, jog kremų, kurių SPF skirtumas yra 20 (SPF 50 ir 30), efektyvumas skiriasi vos 1 procentu, vaikams rekomenduojama rinktis mažesnio, SPF 30, kremą.

Efektyvi kremo apsauga – tik tinkamai naudojant

Norint, kad apsauginis kremas tinkamai apsaugotų nuo žalingo saulės poveikio, būtina jį taisyklingai naudoti. Visų pirma, kremą reikėtų išbandyti mažame vaiko odos plotelyje (pvz.: alkūnės linkyje). Įsitikinus, jog jis tikrai nealergizuoja ir nedirgina, juo galima tepti ir didesnius odos plotus. Apsauginis kremas nuo saulės yra tepamas 15 – 30 min. iki išėjimo į saulės šviesą. Pakartotinai jį užtepti reikėtų po kiekvienų maudynių ir kas 2 valandas jo sluoksnį ant odos atnaujinti į vandenį net nelipant. Itin svarbu, naudoti pakankamą apsauginio kremo kiekį, pvz.: vidutinio dydžio suaugusiajam vienam išsitepimui jo reikėtų sunaudoti net 30 ml. Kūdikėliams iki 6 mėnesių odą tepti apsauginiais kremais nuo saulės nerekomenduojama. Vyresniems vaikučiams reikėtų stengtis kuo daugiau jų kūnelio pridengti drabužėliais, jog kremu tepti prireiktų tik mažus plotelius.

O kaip su vitaminu D?

Saulės šviesa ne tik degina odą, jį taip pat padeda pasigaminti vitaminui D, kuris išties žmogaus organizmui, ypač augančiam, yra reikalingas. Specialistai paskaičiavo, jog norint gauti pakankamą jo kiekį parai, tereikia 10 – 15 min. vidudienį pasimėgauti saulės šviesa, neuždengus bent ketvirtadalio kūno drabužiais ir nesitepant jokiais apsauginiais kremais. Deja, visi patikimi įrodymais pagrįstos medicinos šaltiniai, įvertindami itin didelę piktybinių susirgimų, sukeltų UV spinduliuotės, riziką, pataria vitamino D gauti saugesniais metodais: su maistu ir geriant jo papildus.