Krikštas: nuo būtinos info iki žaidimų
Krikštas – tai viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, blogio ir nuodėmės išsižadėjimas, vartai į Bažnyčios bendruomenę, durys į Dievo karalystę, kurioje visi susitiksime kaip vienos mylinčios šeimos nariai.
Krikštas nėra magija, kurios dėka jūsų vaikas bus sveikas ir laimingas. Krikštatėviai, tėvai, visa šeima ir bendruomenė savo krikščionišku pavyzdžiu, malda, dėmesiu turi pagelbėti, kad per Krikštą gautos dovanos išsiskleistų, duotų vaisių ir žmogus iš tiesų taptų laimingu.
Gyvenimas kaip ir Krikštas yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų. Krikštas palieka neišdildomą žymę žmogaus gyvenime ir niekas iš jo jau nebeatims Dievo vaiko vardo.
Krikšto simboliai
Kryžiaus ženklas – krikščioniško identiteto simbolis. Daromas ant vaiko kaktos.
Pašventintas vanduo nuplauna gimtąją nuodėmę ir atgimdo naujam Dievo vaiko gyvenimui. Užpilamas ant vaiko galvos.
Katechumenų aliejus primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės išsprūsti iš piktojo gniaužtų, o nuodėmės sužeistiesiems – išgyti. Jis yra tepamas ant vaiko krūtinės.
Krizmos aliejus – tai išrinkimo ženklas. Jis primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis – karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems. Juo yra patepama krikštijamo vaiko kakta.
Baltas drabužis – tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės. Juo yra apgaubiamas pakrikštytasis.
Krikšto žvakė simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną. Ji simbolizuoja naują gyvenimo šviesą, kurią pakrikštytajam dovanoja Viešpats.
Kam teikiamas Krikšto sakramentas?
Kūdikiai ir maži vaikai krikštijami todėl, kad tęsiama nuo seno gyvuojanti tradicija dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimos narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per mylinčias rankas ir širdis, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius. Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori.
Jei tėvai nesutinka ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima.
Vaikai nuo 7 metų amžiaus turi būti krikštijami tik pakankamai pasiruošę, išmokę svarbiausias katalikiškas maldas ir turėtų žinoti pagrindinius krikščioniško gyvenimo aspektus bei tikėjimo tiesas. Arkikatedroje vaikai nuo 7 metų amžiaus gali lankyti Pirmosios Komunijos užsiėmimus ir po specialių pamokėlių gali būti krikštijami.
Suaugusieji patys turėtų kreiptis į parapijos kunigą, lankyti suaugusiųjų katechumenato užsiėmimus.
Ką daryti, norint pakrikštyti mažylį?
- Išsirinkti Krikšto dieną ir ne vėliau kaip dvi savaites prieš Krikštą kreiptis į savo bažnyčią dėl apeigų laiko suderinimo.
- Suderinus Krikšto datą ir laiką, paskiriamas susitikimas bažnyčioje su tėvais ir krikštatėviais. Susitikimo metu aptariama Krikšto ceremonija bei kiti su Krikštu susiję klausimai.
- Prieš pat vaiko krikštynas tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai.
- Krikšto sakramentas įteikiamas bažnyčioje.
Ką atsinešti krikštynoms?
Krikšto dieną į bažnyčią reikia atsinešti:
- vaiko gimimo liudijimą,
- krikštatėvių asmens dokumentus,
- Krikšto žvakę,
- baltą Krikšto rūbą.
Renkame Krikšto tėvelius
- Krikšto tėvais gali būti asmenys, ne jaunesni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto bei Eucharistijos (Sutvirtinimo) sakramentus
- Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai
- Jei tai sutuoktinių pora, ji privalo gyventi teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje
- Krikšto tėvai turi būti savanoriškai pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų.
Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Krikšto tėvais negali būti ta pora, kuri gyvena kaip partneriai.
Krikšto tėvelių pareigos
- Krikštatėviai turi padėti tėvams ugdyti vaiko tikėjimą ir bendruomeniškumą.
- Krikštatėviai puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi.
- Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą lydi tikėjimo kelyje ir palaiko juos sunkumuose.
- Paaugusius Krikšto vaikus jie turi skatinti dalyvauti Bažnyčios gyvenime, švęsti sekmadienius ir krikščioniškai gyventi.
Krikšto apeigos
Apeigos pradedamos persižegnojant. Kunigas klausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?” Pasakomas vaiko vardas. Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios. Tėvai atsako: „Krikšto”
Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Tada vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį, atsiliepdami į visuotinės maldos kreipinius: „Prašom Tave, Viešpatie.” Po jos naujakrikštui prašoma šventųjų globos – dabar atsiliepiama į kreipinius: „Melski už mus.”
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”
Pačios Krikšto apeigos – vandens užpylimas (kaip ir panardinimas) – primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Tai gimimas iš vandens ir Dvasios, Dievo kaip Gelbėtojo priėmimas, apsisprendimas gyventi kaip Viešpats moko.
Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma. Tada uždedamas baltas drabužis ir nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė. Dėkodami Dievui už Krikšto malonę visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų). Apeigų pabaigoje yra suteikiamas palaiminimas, visi Krikšto apeigų dalyviai persižegnoja.
Krikšto papročiai ir mitai
Nuo senų laikų yra išlikę kai kurie krikštynų papročiai ir mitai. Seniau buvo įprasta, kad krikšto drabužėliais pasirūpina abu krikštatėviai, o krikštynų tortu – krikštamotė. Šiais laikais dažniausiai dėl šių papročių tariamasi su krikštijamo vaikelio tėvais.
Buvo tikima, kad vaikas „atsigims į kūmus“, todėl svarbu juos teisingai išsirinkti. Būti pakviestam tapti krikšto tėvais yra garbė, o atsisakyti nevalia. Blogai, jei nėščia moteris kviečiama krikštyti vaiką, senoliai sakydavo, kad „vaikas mirs“. Per krikštynas krikštatėviai turėdavo sėdėti vienas šalia kito, susiglaudę, nes manyta, kad priešingu atveju, pas krikštasūnį ar krikštadukrę bus tarpas tarp priekinių dantukų.
Buvo įprasta, jog krikšto tėvai lepina krikšto vaiką dovanomis, o per jų vestuves – sėdi garbingoje vietoje kaip ir tikrieji tėvai. Krikšto tėvai įsipareigodavo pasirūpinti krikštavaikiais, atsitikus nelaimei ir šiems netekus tėvų.
Krikštynų šventė
Pagal tradicijas, kurių dažnas laikosi iki šiol, krikštatėviai gauna krikštavaikį nuogą, ir jį aprengia patys. Manoma, kad prie kiekvienų namų durų stovi Giltinė, todėl tėvai vaikelį paduoda krikšto tėvams per langą, kad apgautų piktąsias dvasias. Į bažnyčią reikia važiuoti pagrindine gatve: jei važiuosi į krikštą tiesiu keliu, tai ir gyvenimas nenueis šunkeliais. Į bažnyčią krikštatėviai turėtų važiuoti atskirai nuo krikšto vaiko, o grįžti kartu.
Po ceremonijos bažnyčioje paprastai būna fotosesija ir linksmoji šventės dalis, kurioje svečius užima krikštatėviai. Žodžiais „išvežėm pagonį, parvežėm krikščionį“ pradedama krikštynų šventė ir svečiams pristatomas krikšto liudijimas.
Išbandymai krikštatėviams
Kad įsitikintumėte patys bei įrodytumėte svečiams, jog išsirinkote gerus krikšto tėvus savo vaikeliui, galite surengti išbandymus: lai parodo, ar moka pakeisti lėlei sauskelnes; smulkiai papasakoja, kaip išvirti mėgstamiausią krikštuko košytę; padainuoja lopšinę ar paseka pasaką. Taip tėveliai ir artimieji įsitikins, kad krikštatėviai juo tinkamai rūpinsis, bus geras pavyzdys vaikui ir išmokys daug naudingų dalykų.
Kas ką žino
Pažaiskite spėjimų žaidimą, kuomet svečiai bandytų atspėti įvairius vaiko gyvenimo faktus. Pavyzdžiui: kurią dieną, kelintą valandą gimė, kiek svėrė, kokio dydžio gimė ir koks ūgis dabar, ką labiausiai mėgsta valgyti ar koks mylimiausias žaislas. Tiksliausiai spėjančius svečius apdovanokite mažomis dovanėlėmis.
Kas kuo rūpinsis
Dažnai krikštynose skaitomos linksmos tėvų ir krikštatėvių priesaikos, kuriomis jie įsipareigoja rūpintis krikštuku. Galima rūpinimosi darbus paskirti žaismingai:
Paruoškite pintinę su įvairiais reikmenimis. Vieną ar kitą daiktą ištraukęs svečias sužino, už ką bus atsakingas vaiko gyvenime:
- jei ištraukė šaukštelį, rūpinsis, kad vaikas būtų sotus,
- šukas – prižiūrės, kad nebūtų susivėlęs,
- kompaktinę plokštelę – pasirūpins muzikiniu išsilavinimu,
- obuolį – užtikrins, kad vaisių netrūktų,
- pieštuką – mokys piešti,
- rašiklį – mokys rašyti,
- žaislinę mašinėlę – mokys vairuoti,
- siūlų kamuolėlį – mokys megzti,
- knygelę – išmokys skaityti,
- plūdę – žvejoti ir t.t.
Kuo bus užaugęs
Įprasta krikštynų metu spėti būsimą vaiko profesiją. Svečiai savo spėjimus ir linkėjimus užrašo į specialią knygą ar ant specialių kortelių. Tuomet jos sudedamos į prisiminimų skrynelę ir saugomos, kol vaikutis užaugs ir skrynelę bus galima jam perduoti kaip prasmingą dovaną.
Kas šventė krikštynas
Kad užaugęs vaikas galėtų sužinoti, kas dalyvavo jo krikšto apeigose, galima parengti sveikinimų knygelę, į kurią svečiai rašo palinkėjimus ir sveikinimus. Jei krikštijamas jau ūgtelėjęs vaikas, tėveliai kartu su juo gali piešti šventės paveikslą: vaikas ir tėveliai pradeda piešinį ant drobės, o svečiai tęsia ką nors pridėdami nuo savęs. Taip sukuriamas unikalus paveikslas, kuris tiek vaikučiui, tiek tėveliams turės ypatingą reikšmę.
Apie šventėje dalyvavusius svečius gali priminti net ir piršto antspaudų medis. Iš anksto paruoškite didelį paveikslą ant drobės su nupieštu medžio kamienu. Visi svečiai suvilgo pirštą specialioje antspaudų masėje ir deda savo piršto antspaudą ant piešinio, taip sukurdami medžio lapus.
Kas ko linki
Nuoširdžius linkėjimus krikštukui galima surašyti ant helio balionų ir šiuos paleisti dangun, kad išsipildytų. Labai gražu, kai balionus skristi paleidžia šventės kaltininkas.
