4 mėnesių miego regresija: ką apie ją būtina žinoti

Dalis tėvų apie ją nėra net girdėję, kiti laukia jos su nerimu arba jau tiesiog aiškiai prisimena, kad vyresnių vaikų miego iššūkiai prasidėjo būtent apie ketvirtąjį (ankstyvais atvejais apie trečiąjį su puse, vėlyvais – penktąjį) jų gyvenimo mėnesį. Kuo gi šis laikotarpis ypatingas ir kas ta keturių mėnesių miego regresija?

Nors dėl pablogėjusio miego pavadinta regresija, reikia žinoti, kad tai yra natūralus raidos etapas, toks pat kaip ropojimas ar vaikščiojimas, kurio metu keičiasi kūdikių miego ciklas, savo struktūra tapdamas panašesniu į suaugusiųjų miego ciklą. Todėl ji greičiau reiškia, kad vaikas auga ir bręsta, o ne regresuoja. Iki maždaug trečio mėnesio kūdikiai pusę miego laiko praleidžia negilaus miego ir pusę gilaus miego fazėse, gana lengvai pereidamas iš vienos į kitą. Tačiau tarp trečiojo ir ketvirtojo mėnesio pabaigos dalį negilaus miego pakeičia naujai susiformavusios miego fazės, vadinamos įmigimo ir išėjimo iš gilaus miego fazėmis, kurių metu kūdikis dar lengviau gali pabusti nei miegodamas negiliu miegu, o tarp miego ciklų, trunkančių apie 40-50 min, mažylis lengvai išsibudina ir jam dažnai prireikia pagalbos pereiti į naują miego ciklą – štai kokia pagrindinė dažnų nubudinėjimų priežastis. Kūdikiai, kurie įpratę užmigti žindomi, supami ar su kitokia intensyvia tėvų pagalba, tokios pat pagalbos tikisi ir pabudę tarp miego ciklų.

Ir tarsi iššūkių dar nebūtų pakankamai, apie ketvirtą mėnesį dalis kūdikių išmoksta arba intensyviai mokosi apsiversti, taip pat panašiu laikotarpiu minimas ir vienas iš augimo šuolių. Tokia gausybė pokyčių tikrai nepadeda ramesniam miegui.

Dažniausi požymiai, lydintys keturių mėnesių miego regresiją:

• Dažni naktiniai prabudinėjimai, kurie nėra įprasti, ypač jei kūdikis jau išmiegodavo ilgesnius tarpsnius;
• Trumpesni arba iš viso neįvykstantys dienos miegai;
• Dienos metu kūdikis irzlesnis nei įprastai. Tai gali būti tiesiog siejama ir su pervargimu dėl nekokybiško miego;
• Pasikeitęs apetitas.

Svarbu suprasti, kad šiuo permainų laikotarpiu kūdikiai labai nori miegoti, tačiau dėl vykstančių pokyčių, jiems neišeina to padaryti lengvai, tad norėdami pagelbėti jiems pailsėti išlikite nuoseklūs, ramūs ir įsitikinkite, kad jų poreikiai patenkinti , bei nėra kitų priežasčių, trukdančių miegui.

Ligos ir dantų dygimas

Suprastėjus kūdikio miegui, visada pirmiausia turime atmesti ligos galimybę.  Dauguma ligų ar alergijų sutrikdo kūdikių miegą, tad, turint  įtarimų, jog kūdikis negaluoja, būtinai kreiptis į pediatrą.  Taip pat apžiūrėkite mažylio dantenas, gal ten jau kalasi ankstyvi dantukai?

Apetito pokyčiai

Kadangi ketvirtojo mėnesio eigoje minimas ir vienas iš augimo šuolių, verta atkreipti dėmesį, ar alkis nėra ta priežastis, trukdanti ramiai miegoti. Tačiau jei pastebite, kad kūdikis tikrai reikalauja daugiau maisto, paskatinkinte daugiau suvalgyti dienos metu, o ne kompensuoti tai naktiniais maitinimais. Dienos metu dažniau pasiūlykite krūtį ar pieno mišinį, maitinkite ramioje vietoje, kad vis didėjantis vaiko noras pažinti pasaulį nesutrukdytų jam pilnai pasisotinti. Jei dienos miegelis buvo neįprastai trumpas ar kūdikis pabudo neramus, taip pat pasiūlykite jam maisto.

Tačiau nakties metu išlaikykite tokį pat maitinimų skaičių, kiek turėjote iki miego pablogėjimo, maitindami įprastu metu, kad nesukurtumėte ilgalaikio įpročio užmigti valgant. Tai ypač aktualu krūtimi maitinamiems kūdikiams.

Fizinis aktyvumas ir stimuliacija

Jei kūdikis nori aktyviai sportuoti, bando verstis, rimtai domisi jį supančiu pasauliu ir savo kūno gebėjimais – suteikite jam galimybę tai daryti dienos metu, kad naktį galėtų ramiau ilsėtis. Laiskite jam laisvai vartytis saugioje vietoje, kurioje būtų jį dominančių objektų, daug šviesos, bet nedaug papildomos stimuliacijos. Užsiimdami daug pastangų reikalaujančiais savo kūno galimybių bandymais, kūdikiai greitai pavargsta, todėl besisukančios karuselės, įjungtas televizorius, garsi muzika, išvykos į prekybos centrus tik dar labiau išvargina ir taip prastai pailsintį kūdikį.

Miego aplinka ir įpročiai

Kūdikio miegas darosi vis sąmoningesnis, tad, prabudęs tarp miego ciklų, jis dažniausiai tikisi tokios pat miego aplinkos, kokioje ir užmigo – to paties garso, apšvietimo ar artumo, jei buvo užmigdytas ant rankų. Tai pats tinkamiausias laikas dar kartą kritiškai apžiūrėti kūdikio miego aplinką, ar ji visapusiškai palanki ramiam miegui ir nekinta nakties eigoje, ar pasiruošimo miegui rutinos yra raminančios ir pastovios:

• Pritemdytas kambarys dienos miegui, tamsus nakties metu;
• Tinkama kambario temperatūra kūdikio miegui ~ 20-22°C;
• Tinkama miego apranga ir saugūs, kūdikio neerzinantys užklojimo būdai;
• Naktinis apšvietimas minimalus, raudonos arba gintaro spalvos, idealiu atveju nekintantis visos nakties metu;
• Pastovi, vaikui pažįstama miego vieta;
• Balto triukšmo naudojimas jautriau miegantiems kūdikiams;
• Kūdikio miegamasis be TV, telefonų ir kitų elektromagnetines bangas skleidžiančių įrenginių;
• Valanda iki naktinio miego praleista ramiai, be stimuliuojančios veiklos ir ryškaus apšvietimo;
• Kūdikį raminanti ir ruošianti miegui vakaro rutina.

Vystymas

Jei kūdikis jau pradėjo verstis, saugumo sumetimais būtina vystymo atsisakyti. Kitu atvejų – neskubėkite, dabar ne pats tinkamiausias tam metas, nes įprastai vystymo atsisakymas kiek sutrikdo miegą, o šiuo metu miego trikdžių yra daugiau nei pakankamai.

Ankstyvas naktinis miegas

Jei dienos miegai nesiseka, o naktys neramios, jokiu būdu nesusigundykite kūdikio nakčiai migdyti vėliau. Šiuo metu kaip tik naudingesnis kuo ankstyvesnis guldymas nakčiai, kuris kompensuotų prarastą miegą. Guldant vėliau, rizikuotumėte tik dar labiau pabloginti ir taip pervargusio kūdikio miegą, kas padarytų įtaką dar ankstesniems pabudimams ryte. Apie ketvirtąjį mėnesį kūdikiams rekomenduojama 14,5 – 16 valandų miego per parą, iš kurių bent 11 val. turėtų įvykti nakties metu.

Miegas „iš bėdos“

Jei matote, kad visai nepavyksta pasiekti kokybiško dienos miego ir kūdikį kankina pervargimas, kartais verta padaryti išimtį ir užmigdyti kūdikį dienos miegui „iš bėdos“ – naudojant netipiškas priemones, kurios tiesiog leistų pailsėti: migdymas nešynėje, automobilyje, ant krūtinės ar kažkaip kitaip, kaip jūsų kūdikis tuo metu pageidautų. Kadangi šiame amžiaus tarpsnyje ypatingai lengvai formuojasi netinkami miego įpročiai, būtina nusiteikti, kad tai yra tik išimtinis migdymo būdas, ir nepasiduoti pagundai juo gelbėtis dažnai.

Paprastai keturių mėnesių miego regresija trunka apie 2-6 savaites, kas nemiegantiems tėvams skamba kaip visa amžinybė. Deja, stebuklingos piliulės šioje situacijoje nėra, tad belieka ramiai susitelkti ir kantriai šį periodą išlaukti, jo metu kiek įmanoma atsispiriant pagundai sukurti naujų, ilgalaikių miego įpročių, tokių kaip supimas ant gimnastikos kamuolio, aktyvus supimas ant rankų ar žindymas, siekiant užmigdyti. Prisiminkite, kad šiuo metu svarbiausias pozityvus nusiteikimas – tai tiesiog labai svarbus jūsų vaiko raidos etapas. Informuokite artimuosius apie šį laikotarpį ir jokiu būdu neatsisakykite (o geriau net paprašykite) pagalbos pavargusiems tėvams.

Tačiau jei net ir praėjus keletui savaičių kūdikio miegas negerėja, atkreipkite dėmesį, gal reikia kiek pakeisti dienotvarkę ar miego įpročius prieš tai, kai tai taps tikru miego trikdžiu.